Spausdinti
, konkursai , rašyba
Skelbiamas 6-ojo Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Vytautas V. Landsbergis.

 

     Skelbiamas 2013 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su galimo skyrimo ženklų variantais (galimi skyrybos ženklai suskliausti). Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje (žr. skyrybos) – šioje aiškinami rašybos ypatumai. Originalus diktanto tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje www.diktantas.lt. Diktanto įrašą žr. svetainėje LRT.lt, http://lrvab.lrt.lt/archive/7771/

     Rašybos ypatumai tekste pažymėti raide R laužtiniuose skliaustuose, jų paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Kai to paties pobūdžio yra keletas atvejų, prie santrumpos numerio dar pridėta raidė, pvz., [R1 a], [R1 b], [R1 c]. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

 

2013 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo
DIKTANTAS


Vytautas V. Landsbergis

Senelio laiškas

Mielas Mykolai.(!/,)

T(T/t)urbūt pas jus*(,)(–)ten(,)(–)Airijoje(,)(–) jau želia [R1] žolynai(,) ir sprogsta [R2] pumpurai. O Lietuvoj [R3] sniegą [R4] drebia [R1] lyg iš gausybės rago, niūrus šiaurys šiaušiasi [R1], piktžodžiauja. Klausi, ką veikiu.(?) Ryte (–) pamokos, popiet taisau mokinių [R5] darbus, skaitau. Šiuosyk ant mano stalo Justino Marcinkevičiaus knyga, nutariau jos ištraukėlę [R4] nusiųsti [R6] ir t(T)au:(.) [R20]

**„Žinau, kur baigiasi [R1] ateitis:(–/,) ten, kur prasideda abejingumas t(T)autos [R7] istorijai, kultūrai, kalbai. Čia nukrenta skrendantis paukštis, čia išdžiūsta [R8] tekanti upė. Žmogus čia žiūri [R8] tik į savo kėdę [R4] ir į savo pilvą [R4]. Jis net nežino, kad paukštis jau nukrito, kad upė jau išdžiūvo [R8]. Jam ramu ir gera. Taip, kaip gera mašinai ar kompiuteriui.“

Paskaitinėjęs [R9] kėblinu iki piliakalnio [R10]. Ten rymodamas [R8] bandau įsivaizduoti [R11], kas šiose apylinkėse vyko senų [R5] senovėj [R3]. Ką ten stypsodamas [R8] patiriu, (, –)sugrįžęs [R12; R9] užrašau. Šįvakar [R13] prikeverzojau štai ką:(.)

**„Pilėnai nemiega,(–) patykomis ruošiasi [R1] mūšiui. Kas rąstigalius [R14] ridena, kas dervą [R4] verda, kas(,) atokiau prisėdęs [R9](,) paskubom užkandžiauja [R2]. Prakaitas žliaugia vyrų [R5] kaktomis, kuomet į statų pylimą [R4; R8 a] tenka tempti naščius [R22] su teliūškuojančiais [R8] dervos kibirais...(.) Arba spėriai užsiropšt [R2] į kuorą [R4](,) po pažastimi pastvėrus apystambį akmenį [R4]. Įskaudintiems [R11] kariūnams rankos tiesiog nižte nyžta [R2; R21], akys degte [R2] dega noru atkeršyti kryžeiviams [R23], pernai nusiaubusiems jų gyvenvietę [R4]. Tąsyk [R13] iš kaimo teliko nuodegos [R24], svilėsiai [R8] ir trūnėsiai [R8].

Vyrai puikiai prisimena, nuo ko viskas prasidėjo. Prieš porąmet [R13] atsitrenkė saldžiabalsis [R10] misionierius [R15](,) vardu Jeronimas [R25]. Jis bastėsi po apylinkes(,) slapčia medžiodamas žalčius. Paskui juos degino, kankino. Vėliau(,) išgriovęs [R9] aukurą [R4], iškirtęs [R9] ąžuolus [R16] šventus(,) nusidangino Žemaitijos [R17] link. Tuosyk būrys nusiminusių moterų [R5] nuvyko pas Vytautą Didįjį [R18; R19] ir pasiskundė, jog dievams atimta būstinė, kur pasimeldę [R9] žmonės gaudavę [R9] lietų ir gerą orą [R4]. Sujaudintas k(K)aralius [R7] įsakęs [R11; R9] Jeronimui kuo skubiausiai dingti [R2] iš šio krašto.“

Šįkart [R13] tiek...(.) Mokykis, anūkėli, sportuok, skaityk knygas, kad užaugęs [R9] ir t(T)u [R20] galėtum t(T)ėvynės [R7] gynėjas būti.

Senelis

____________________

RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

     Skliaustuose pateikiamos ir stilistiniu požiūriu galimos didžiosios raidės.

[R1] Asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma -(i)a (Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba (toliau LKRS), Vilnius, 1992, § 29, p. 26): želia, drebia, šiaušiasi, baigiasi, ruošiasi, žliaugia.

[R2] Priebalsiai dėl supanašėjimo tariami fonetiškai, bet rašomi morfologiškai (LKRS, § 18, p. 20):

  • sprogsta g supanašėjo su dusliuoju s ir tariamas kaip k, bet rašoma g (išlaikomas šaknies galo priebalsis – sprogo);
  • nižte nyžta – skardusis ž supanašėjo su dusliuoju t ir tariamas kaip š, bet rašoma ž (nižo);
  • degte – skardusis g supanašėjo su dusliuoju t ir tariamas kaip k, bet rašoma g (dega);
  • dingti – skardusis g supanašėjo su dusliuoju t ir tariamas kaip k, bet rašoma g (dingo);
  • užkandžiauja – skardusis priebalsis ž supanašėjo su dusliuoju k ir tariamas kaip š, bet rašoma ž (rašomos abi susidūrusios priešdėlio - ir šaknies priebalsės, LKRS, § 33, p. 27);
  • užsiropšt – skardusis priebalsis ž supanašėjo su dusliuoju s, virto š ir tariant naikinamas – tariamas tik s (rašomos abi susidūrusios priešdėlio - ir šaknies priebalsės, LKRS, § 33, p. 27). 

[R3] Priebalsė j rašoma morfologiškai sutrumpėjusių vienaskaitos vietininko formų gale (LKRS, § 21, p. 22): Lietuvoj, senovėj.

[R4] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23): sniegą, ištraukėlę, kėdę, pilvą, dervą, statų pylimą, kuorą, apystambį akmenį, gyvenvietę, aukurą, lietų, gerą orą, Vytautą.

[R5] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23): mokinių, senų, vyrų, nusiminusių moterų.

[R6] Veiksmažodžio šaknyje nosinė raidė rašoma prieš s, kai ų kaitaliojasi su un, nusiųsti (siųsti, siunčia, siuntė) (LKRS, § 9, p. 17).

[R7] Žodžiai tauta, karalius, tėvynė gali būti rašomi didžiąja raide (didžiąja raide rašomi žodžiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė ir pagarba) (LKRS, § 168, p. 71).

[R8] Rašomos ilgosios balsės veiksmažodžių ir išvestinių formų, vedinių šaknyse: išdžiūsta, išdžiūvo (džiūti, džiūsta, džiūvo); žiūrėti, žiūri, žiūrėjo; rymodamas (rymoti, rymo, rymojo); stypsodamas (stypsoti, stypso, stypsojo); teliūškuojančiais (teliūškuoti, teliūškuoja, teliūškavo; dar plg. teliūskuoti, teliūskuoja, teliūskavoDabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ teliuškuoti, teliuškuoja, teliuškavo – iš principo galimi trys rašybos variantai, tad šiuo atveju svarbus autoriaus pasirinkimas ir diktavimas). 
[R8 a] Daiktavardžiai su priesaga -imas (-ymas) daromi iš veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formų, todėl pylimas – šaknis pyl- (: pilti, pila, pylė); taip pat svilėsiai (svilti, svyla, svilo), trūnėsiai (trūnyti, trūnija, trūnijo).

[R9] Nosinės balsės rašomos vyriškosios giminės veikiamųjų dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkuose (LKRS, § 24, p. 23): paskaitinėjęs, sugrįžęs, prisėdęs, išgriovęs, iškirtęs, pasimeldę, gaudavę, įsakęs, užaugęs.

[R10] Sudurtinių žodžių jungiamasis balsis ia: piliakalnio, saldžiabalsis (LKRS, § 51, p. 36).

[R11] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28): įsivaizduoti, įskaudintiems, įsakęs.

[R12] Nosinės balsės rašomos žodžių šaknyse prieš s, š, ž, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje, – sugrįžęs (grįžti, gręžti, grąžinti, grąža) (LKRS, § 9 (3 dalis), p. 17).

[R13] Pirmą dūrinių dėmenį sudaro nesutrumpėjusi vienaskaitos galininko forma (LKRS, § 52, p. 36): šįvakar (šį vakarą), tąsyk (tą sykį), porąmet (porą metų), šįkart (šį kartą).

[R14] Nosinė balsė išlieka iš veiksmažodžio, kurio kamiene kaitaliojasi ę su en, išvestose daiktavardžių formose – rąstigalius: rąstas (: ręsti, renčia, rentė) (LKRS, § 9 (2 dalis), p. 17).

[R15] Prieš nelietuviškas priesagas j nerašomas (nors tariamas) – misionierius (LKRS, § 45, p. 34).

[R16] Žodžio šaknyje rašoma balsė ą (istoriškai kilusi iš dvigarsio an) – ąžuolus (LKRS, § 10 (1 dalis), p. 18).

[R17] Regionų pavadinimai rašomi didžiąja raide – Žemaitijos (LKRS, § 154, p. 63).

[R18] Prievardis Didysis rašomas iš didžiosios raidės – Vytautą Didįjį (LKRS, § 145, p. 60).

[R19] Nosinės balsės rašomos įvardžiuotinių būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos galininko linksnyje – Didįjį (LKRS, § 24, p. 23).

[R20] Iš pagarbos didžiąja raide gali būti rašomi žodžiai, kuriais mandagiai kreipiamasi į asmenį laiškuose, sveikinimuose, kvietimuose, – Tau, Tu (LKRS, § 168, p. 71).

[R21] Pagrindinės veiksmažodžio nižti formos – nižti, nyžta, nižo, būdinys nižte daromas iš bendraties kamieno: nižti > nižte.

 [R22] naščiai – daugiskaitinis daiktavardis, įrankio pavadinimas „kartelė su dviem kabliais, užsidedama ant pečių, kibirams ar krepšiams nešti; taip atnešamas kiekis“ (DŽ). Tai veiksmažodinis vedinys, kurio darybinis pamatas – veiksmažodis nešti, neša, nešė, todėl šaknis rašoma su priebalsiu š (ne nasčiai). Tos pačios darybos samtis, dgs. samčiai (: semti, semia, sėmė), kamštis, dgs. kamščiai (: kimšti, kemša, kimšo). Daugumai vedinių būdinga šaknies balsių kaita, plg.: dangtis (: dengti, dengia, dengė), skląstis (: sklęsti, sklendžia, sklendė), valkčiai (: vilkti, velka, vilko), žr.: „Lietuvių kalbos gramatika. T. 1“ (Vilnius, 1965, p. 387, § 643).

[R23] Daiktavardis kryžeivis, kryžeiviai sudarytas iš pamatinio žodžio kryžius ir priesagos -eiv- + galūnė (dar plg. keleivis, kareivis, moksleivis), bendrinėje kalboje įprastesnis žodis kryžiuotis, kryžiuočiai (žr. 6).

[R24] Daiktavardžio nuodegos darybinis pamatas veiksmažodis (: nudegti, nudega, nudegė). Šio tipo daiktavardžiai šaknyje dažniausiai turi tokią pat balsę kaip ir pamatinis veiksmažodis, dar plg.: nuoskutos, nuobiros, nuogirdos, nuosėdos, nuogriuva... (LKRS, § 2 (4 dalis), p. 14).

[R25] Priebalsė j rašoma (kai tariama) daugelio tikrinių vardų pradžioje – Jeronimas, taip pat Janina, Jaunius, Jelena, Jevgenijus, Jiesia, Jonas, Juras ir kt. (apie joto rašymą prieš ie žr.: LKRS, § 2, p. 22).