Spausdinti
, konkursai , skyryba

Skelbiamas 8-ojo Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Laura Sintija Černiauskaitė. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

     Skelbiamas 2015 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su galimo skyrimo ženklų variantais (galimi skyrybos ženklai suskliausti). Skyrybos ypatumai tekste pažymėti raide S laužtiniuose skliaustuose, paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

  • Rašybos ypatumai paaiškinti gretimame pranešime, žr. čia.
  • Originalus tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt.
  • Diktanto įrašą žr. LRT.lt mediatekoje. 


2015 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo

DIKTANTAS 

 Laura Sintija Černiauskaitė

Pokalbis [SA]

*– [S1] Klausyk, [S2] o kas čia taip ūžia? – [S3] prisimerkęs paklausė jaunėlis(,) [S4] apžlibusiomis akutėmis įsispitrindamas į dangų.

**Dviejų naikintuvų šešėliai grėsmingai nuslydo Bernardinų sodo žole.

– [S1] Kokie neįprasti paukščiai... – [S3] nusistebėjo jaunėlis.

– [S1] Tai (–) [S20] lėktuvai, [S5] brolyti. Karo lėktuvai, – [S3] atrėžė vyresnėlis.

– [S1] O kas tas karas? Ar koks atgrasus mėsėdis? [S6]

– [S1] Kaip čia pasakius. Karas(,) turbūt(,) [S7] būtų, [S2] jeigu aš įsigeisčiau tavo žemės, [S8] įsilaužčiau ir užimčiau tavo urvą, [S8] piktdžiugiškai suryčiau tavo šeimą, [S9] o tave priversčiau visą dieną medžioti man sliekus ir vabalus.

– [S1] Kokias čia nesąmones tauški, [S5] broli? [S6]

Tąkart į juos smigo pro debesį įspindusi saulė. Abu suvaitojo, [S8] užsidengė akis ir krito snukučiais į žemę. Dirvožemis buvo riebus ir skalsus, [S8] gardžiai kvepėjo. Iki valios jo prisiuostę(,) [S4] abu vienu sykiu ištraukė nosis ir sumirksėjo. Saulė šyptelėjo(,) [S4] prisidengusi debesies skiaute. Įsiręžęs klevas nuplikusiomis šakomis [S10] akėjo dangų. Nušepęs berželis barstė lapus [S11] tarsi aukso kąsnelius. Netrukus ir vėl pasigirdo pažįstamas ūžesys,(–) [S12] medžiai sudžeržgė, [S8] nerimastingai sūkuriavo. Grįždami naikintuvai kėlė neįtikėtiną triukšmą. Ūmai sode kilo sąmyšis:(–/,) [S13] prigužėjo vaikų, [S12] užvertę galvas(,) [S4] jie mostagavo rankomis ir klykavo. Jų šūksniai skardeno po visą apylinkę,(–) [S14] negalėjai suprasti, (–) [S15] džiūgauja jie ar gąsdinasi. Akimirksnį naikintuvų gaudesys užgožė visus balsus, [S8] užtemdė saulę. Plūstelėjo siaubo banga,(: / –) [S14] broliams dingtelėjo, [S2] kad prasideda karas.

*– [S1] Vaje, [S16] kokia baisybė, (–) [S14] net kailiukas šiaušiasi, – [S3] gūžėsi jaunėlis.

– [S1] Žinai ką, (–) [S16] man jau įgriso. Lįskim atgal, – [S3] atsakė vyresnėlis.

Taip pasišnekučiavo du jauni,( ) [S17] gyvenimo negandų dar neužgrūdinti(,) [S17] kurmiai(,) [S4] saulėtą rudens popietę išlindę pasidairyti po Lietuvos žemę. Neilgtrukus jie atsiglėbesčiavo ir įsmuko kiekvienas į savo urvą. Su kiekvienu letenėlių grybšniu vis gilyn įsirausdami į žemės tamsą ir rimtį(,) [S4] abu jie patyliukais džiaugėsi kurmių taika ir tuo, [S2] kad dėl savo įgimtų savybių bet kada gali pasislėpti po žeme. Tuo tarpu lėktuvai skrido(,) [S18] nuskrido, [S19] o vaikai(,) prisišūkavę iki soties(,) [S4] kaip paukščiai nutūpė karuselę, [S2] kuri taip primena mums daug sykių sumažintą Žemės rutulį.

_____________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

 
SKYRYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

[SA] Antraštiniai pavadinimai, vartojami be teksto, kabutėmis neskiriami. Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), Žin., 2006, Nr. 107-4084) 11.1 punkto pastaboje taip pat pasakyta, kad „po antraštinių sakinių taškas nerašomas“.

[S1] Prieš tiesioginę kalbą rašomas brūkšnys, tiesioginė kalba pradedama didžiąja raide. Kiekvieno veikėjo kalba pradedama nauja eilute (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 12.1, 12.3 punktus).

[S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais.

Pirmasis diktante šiuo numeriu pažymėtas sakinys Klausyk, o kas čia taip ūžia? nėra tipiškai sudėtinis prijungiamasis: pirmasis žodis klausyk ir raiškos, ir paskirties sakinyje atžvilgiu panašiausias į pokalbio aktyvinimo įterpinį, todėl prijungimas itin silpnas; toliau o kas... – tai dalelytės funkciją atliekantis jungtukas o ir klausiamasis žodis kas. Taigi šį sakinį galima interpretuoti ir kaip klausiamąjį vientisinį.

[S3] Tiesioginė kalba skiriama brūkšniais iš abiejų pusių, kai po jos eina autoriaus kalba. Prieš antrąjį brūkšnį rašomas kablelis (ne taškas) arba intonaciškai tinkamas kitas ženklas (klaustukas, šauktukas, daugtaškis), autoriaus žodžiai pradedami mažąja raide (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 12.6 punktą).

[S4] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės (pusdalyvinės aplinkybės – apžlibusiomis akutėmis įsispitrindamas į dangų; su kiekvienu letenėlių grybšniu vis gilyn įsirausdami į žemės tamsą ir rimtį; dalyvinės aplinkybės –iki valios jo prisiuostę; prisidengusi debesies skiaute; užvertę galvas; saulėtą rudens popietę išlindę pasidairyti po Lietuvos žemę; prisišūkavę iki soties) gali būti išskiriamos kableliais. Neišskyrimas nelaikomas klaida.

[S5] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą kreipinys (brolyti, broli) išskiriamas kableliais.

[S6] Klausiamųjų sakinių gale rašomi klaustukai, diktante: Klausyk, o kas čia taip ūžia? O kas tas karas? Ar koks atgrasus mėsėdis? Kokias nesąmones čia tauški, broli? 

[S7] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 7.2 punktą modalumą rodantis žodis turbūt gali būti išskiriamas, jei norima jam suteikti įterptinį pobūdį.

[S8] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais, diktante – tariniai: įsigeisčiau, įsilaužčiau, suryčiau; suvaitojo, užsidengė; buvo riebus ir skalsus, kvepėjo; sudžeržgė, sūkuriavo; užgožė, užtemdė.

[S9] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3a punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtuku o, yra atskiriamos kableliais, diktante – tariniai: ... suryčiau tavo šeimą, o tave priversčiau...

[S10] Junginys nuplikusiomis šakomis negali būti išskiriamas ar atskiriamas nei kaip papildinys (akėjo nuplikusiomis šakomis), nei kaip po pažymimojo žodžio einantis nederinamasis pažyminys (klevas nuplikusiomis šakomis, žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punkto 2 pastabą).

[S11] Lyginamasis posakis tarsi aukso kąsnelius neskiriamas, nes nesudaro šalutinio dėmens (sakinyje eina būdo aplinkybe).

[S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant išvardijimą, rašomas kablelis.

Rašiusiųjų keltas klausimas dėl dvitaškio sakinyje Netrukus ir vėl pasigirdo pažįstamas ūžesys: medžiai sudžeržgė, nerimastingai sūkuriavo, neva po ūžesys aiškinama, kad ūžesys kyla dėl džeržgėjimo ir sūkuriavimo, tačiau greičiau atvirkščiai – ūžesys „vėl“ kyla ne dėl medžių, o kad vėl grįžo lėktuvai, nuo jų sukeltų oro bangų medžiai džeržgia (tiksliau girgžda), sūkuriuoja. Taigi dėl galimo pasekmės santykio pateisinamas brūkšnys. 

[S13] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant aiškinimą, rašomas dvitaškis (taip pasirinkta autorės) arba brūkšnys. Jei pabrėžiamas išvardijimas, gali būti rašomas ir kablelis.

[S14] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą bejungtukio sakinio dėmenys, susieti gretinamuoju santykiu, skiriami kableliu. 

Sakinyje Jų šūksniai skardeno po visą apylinkę... kitas dėmuo autorės atskirtas kableliu, tad santykis gretinamasis, tačiau įžiūrėjus šiokią tokią priešpriešą (šūksniai skardena, bet neaiškūs, nesuprantami) ir ekspresyvumą, pateisinamas atskyrimas brūkšniu. 

Sakinyje Plūstelėjo siaubo banga... tolesnę dalį broliams dingtelėjo, kad prasideda karas suprantant kaip aiškinimą galimas atskyrimas dvitaškiu ar brūkšniu [plg. S13].

[S15] Kablelis rašomas po pagrindinio dėmens prieš du vienarūšius šalutinius dėmenis, plg.: negalėjai suprasti, ar jie džiūgauja, ar jie gąsdinasi. [Dar plg. S2.] Dvitaškis šiuo atveju, kaip prieš šalutinius dėmenis, kad ir du, nėra tinkamas skyrybos ženklas, tačiau brūkšnys, kaip didesnės ekspresijos ženklas, pateisinamas. 

[S16] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinys (diktante – vaje, žinai ką) išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais.

[S17] Pažyminiai prieš pažymimąjį žodį, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, bet rašančiojo laikomi lygiaverčiais, gali būti atskiriami kableliais kaip vienarūšiai. Sakinio dalis gyvenimo negandų dar neužgrūdinti gali būti suvokiama ir kaip aiškinamoji ir gali būti išskiriama kableliais iš abiejų pusių (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2, 3.1 punktus).

[S18] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.1 punktą greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai (skrido, nuskrido...) skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis (skrido nuskrido...).

[S19] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamaisiais jungtukais o, bet, tačiau, tik (tiktai) ir pan. yra atskiriami kableliu. 

[S20] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą, plg.: Tai yra lėktuvai.


PASTABA. *Dialogas lietuvių kalboje skiriamas brūkšniais, todėl šiame diktante tiesioginės kalbos išskyrimas kabutėmis (žr. toliau) nerekomenduojamas ir nelaikomas visiškai lygiaverčiu skyrybos variantu.

„Klausyk, o kas čia taip ūžia?“ – prisimerkęs paklausė jaunėlis, apžlibusiomis akutėmis įsispitrindamas į dangų. Dviejų naikintuvų šešėliai grėsmingai nuslydo Bernardinų sodo žole. „Kokie neįprasti paukščiai...“ – nusistebėjo jaunėlis. „Tai lėktuvai, brolyti. Karo lėktuvai“, – atrėžė vyresnėlis. „O kas tas karas? Ar koks atgrasus mėsėdis?“ – „Kaip čia pasakius. Karas turbūt būtų, jeigu aš įsigeisčiau tavo žemės, įsilaužčiau ir užimčiau tavo urvą, piktdžiugiškai suryčiau tavo šeimą, o tave priversčiau visą dieną medžioti man sliekus ir vabalus.“ – „Kokias čia nesąmones tauški, broli?“ 

„Vaje, kokia baisybė, net kailiukas šiaušiasi“, – gūžėsi jaunėlis. „Žinai ką, man jau įgriso. Lįskim atgal“, – atsakė vyresnėlis.

** Neperkėlus į naują eilutę klaidos nėra: pagal taisykles kiekvieno veikėjo kalba pradedama nauja eilute, taigi tol, kol naujo veikėjo kalbos nėra, tekstas gali būti toje pačioje eilutėje, nors kitas sakinys (-iai) jau nebėra veikėjo kalbos pratęsimas.

VLKK.lt 

(Papildyta 2015-02-24, 2015-02-25, 2015-02-26, 2015-03-01.)

__________________________ 

Daugiau šioje svetainėje, žr. Bendradarbiavimas. Nacionalinio diktanto konkursas