Spausdinti
, konkursai , rašyba

Skelbiamas 8-ojo Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Laura Sintija Černiauskaitė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

     Skelbiamas 2014 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais, tekste jie pažymėti raide R laužtiniuose skliaustuose, sunumeruoti (aiškinamas žodis išskirtas spalva). Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

  • Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimame pranešime, žr. čia.
  • Originalus tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt.
  • Diktanto įrašą žr. LRT.lt mediatekoje. 


2015 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo

DIKTANTAS
 

Laura Sintija Černiauskaitė 

POKALBIS 

– Klausyk, o kas čia [R1] taip ūžia [R2, R3]? – prisimerkęs [R4] paklausė jaunėlis [R5], apžlibusiomis [R6, R7, R23] akutėmis įsispitrindamas [R8] į [R9] dangų [R10].

Dviejų [R11] naikintuvų [R11] šešėliai [R12] grėsmingai nuslydo [R2] Bernardinų* [R11, R13] sodo žole [R14].

– Kokie neįprasti [R8, R15] paukščiai... [R12] – nusistebėjo jaunėlis [R5].

– Tai lėktuvai [R2], brolyti [R16]. Karo lėktuvai [R2], – atrėžė [R2] vyresnėlis [R5].

– O kas tas karas? Ar koks atgrasus [R7, R17, R23] mėsėdis [R18]?

– Kaip čia [R1] pasakius. Karas turbūt [R2, R19] būtų [R20], jeigu aš įsigeisčiau [R3R7R8] tavo žemės, įsilaužčiau [R3R7R8] ir užimčiau [R3] tavo urvą [R10], piktdžiugiškai [R18] suryčiau [R3] tavo šeimą [R10], o tave [R25] priversčiau [R3R7] visą [R10] dieną [R10] medžioti man sliekus ir vabalus.

– Kokias [R12] čia [R1] nesąmones [R14, R21, R26] tauški, broli?

Tąkart [R19, R27] į [R9] juos smigo pro debesį [R10] įspindusi [R8] saulė. Abu suvaitojo, užsidengė [R23] akis ir krito snukučiais [R12] į [R9] žemę [R10R14]. Dirvožemis [R24] buvo riebus ir skalsus, gardžiai [R28] kvepėjo [R6]. Iki valios jo prisiuostę [R4], abu vienu sykiu [R2] ištraukė [R23] nosis ir sumirksėjo. Saulė šyptelėjo [R2], prisidengusi debesies skiaute [R14]. Įsiręžęs [R4R8, R33] klevas nuplikusiomis [R6] šakomis akėjo dangų [R10]. Nušepęs [R4] berželis [R29] barstė lapus tarsi aukso kąsnelius [R29, R30]. Netrukus ir vėl [R2] pasigirdo pažįstamas [R30] ūžesys [R22, R29], medžiai [R12] sudžeržgė [R31], nerimastingai [R44] sūkuriavo [R2a, R43]. Grįždami [R33] naikintuvai kėlė [R32] neįtikėtiną [R8R10R15] triukšmą [R10]. Ūmai [R2] sode [R34] kilo sąmyšis [R21, R35]: prigužėjo [R6] vaikų [R11], užvertę [R4] galvas jie mostagavo rankomis ir klykavo [R2]. Jų [R11] šūksniai [R12, R36] skardeno po visą [R10] apylinkę [R10R14], negalėjai [R3] suprasti, džiūgauja [R3, R38] jie ar gąsdinasi [R7, R37]. Akimirksnį [R10] naikintuvų gaudesys [R29] užgožė visus balsus, užtemdė [R7, R23] saulę [R10R14]. Plūstelėjo [R2] siaubo banga, broliams [R12] dingtelėjo [R7], kad [R39] prasideda karas.

– Vaje [R40], kokia baisybė [R41], net kailiukas šiaušiasi [R42], – gūžėsi [R2] jaunėlis [R5].

– Žinai ką [R10], man jau įgriso [R8, R32]. Lįskim [R37] atgal [R7, R23], – atsakė vyresnėlis [R5].

Taip pasišnekučiavo [R43] du jauni, gyvenimo negandų [R11, R26] dar neužgrūdinti [R15] kurmiai [R12], saulėtą [R10] rudens popietę [R10] išlindę [R4R23] pasidairyti po Lietuvos [R13] žemę [R10]. Neilgtrukus [R19] jie atsiglėbesčiavo [R7R23, R43] ir įsmuko [R8] kiekvienas į [R9] savo urvą [R10]. Su kiekvienu letenėlių [R5R11] grybšniu [R7, R36] vis gilyn [R41] įsirausdami [R7R8] į [R9] žemės tamsą [R10] ir rimtį [R10], abu jie patyliukais [R2] džiaugėsi [R42] kurmių [R11] taika ir tuo, kad dėl [R2] savo įgimtų [R8R11] savybių [R11, R41] bet kada gali pasislėpti po žeme [R14]. Tuo tarpu lėktuvai [R2] skrido nuskrido, o vaikai, prisišūkavę [R2bR4, R38] iki soties, kaip paukščiai [R12] nutūpė [R32] karuselę [R10R14], kuri taip primena mums daug sykių [R2R11] sumažintą [R10] Žemės [R13a] rutulį [R10]. 

_____________________
* Kaip vietovardis, Bernadinų sodas rašytinas didžiąja raide (... nuslydo Bernardinų sodo žole), tačiau tokio nežinant galima palaikyti bendriniu apibūdinimu, todėl konkurse klaida nelaikytina rašyba ir mažąja raide (... nuslydo bernardinų sodo žole), nebent prireiktų skirti apylygius darbus.
 

RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI  

[R1] Prieveiksmio čia gale rašoma -ia, dar plg.: šalia (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992; toliau – LKRS, § 30 (2b), p. 26).

[R2] Ilgieji balsiai žodžių šaknyse ir nekaitomuose žodžiuose rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12): ūžia, nuslydo, atrėžė, turbūt, sykiu, šyptelėjo, vėl, sūkuriavo, ūmai, klykavo, plūstelėjo, gūžėsi (gūžtis, gūžiasi, gūžėsi '2. į kamuolį riestis, trauktis', žr. eDŽ), patyliukais, dėl, lėktuvaisykių

[R2a] Dėl sūkuriavo, sūkurys rašybos: pagrindinės veiksmažodžio formos sukti, suka, suko šaknyje turi trumpąjį balsį u. Priesaginio daiktavardžio sūkurys šaknies balsis pakinta – rašoma ilgoji ū, dar plg.: rišti, riša, rišo, bet ryšulys. Atitinkamai ir vedinys sūkuriuoti, sūkuriuoja, sukuriavo rašomas su ū. (Žr. LKRS,  § 3, p. 15). 

[R2b] Dėl prisišūkavęšūkauti rašybos žr. konsultacinį įrašą šūkis (LKRS, p. 13–14, § 2 4).

[R3] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma (i)a, bet ne (LKRS, § 29, p. 26): ūžia, įsigeisčiau, įsilaužčiau, užimčiau, suryčiau, priversčiau, negalėjai, džiūgauja, šiaušiasi.

[R4] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23): prisimerkęs, prisiuostę, įsiręžęs, nušepęs, užvertę, išlindę, prisišūkavę.

[R5] Priesagose -ėlis, -ėlė rašoma balsė ė (LKRS, § 40, p. 30): jaunėlis, vyresnėlis, letenėlių.

[R6] Trumpieji balsiai žodžių šaknyse ir nekaitomuose žodžiuose rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12): apžlibusiomis (plg.: žlibti, žlimba, žlibo 'akti, žabalti' ir žlebti, žlemba, žlebo 'darytis bejėgiam, dribti, glebti, smukti', eDŽ6), kvepėjo, nuplikusiomis, prigužėjo (plg. gužėti, guža, gužėjo 'būriu skubiai eiti, bėgti'). 

[R7] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji priebalsiai s, z prieš č), žr. LKRS, § 18 (a, b), p. 20), diktante:

  • apžlibusiomis – p suskardėjo prieš skardųjį ž, tariamas kaip b (abžlibusiomis), bet rašoma p (priešdėlis ap-);
     
  • atgrasus – t suskardėjo prieš skardųjį g, tariamas kaip d (adgrasus), bet rašoma t (priešdėlis at-);
     
  • įsigeisčiau – pučiamasis s prieš č tariamas kaip š (įsigeiščiau), bet rašoma s, plg. geisti, geismas
     
  • įsilaužčiau – ž prieš č tariamas kaip š (įsilauščiau), bet rašoma ž, plg. laužia, laužė
     
  • priversčiau – pučiamasis s prieš č tariamas kaip š (priverščiau), bet rašoma s, plg. versti
     
  • gąsdinasi – s suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z (zdinasi), bet rašoma s, plg. išsigąsti, išsigąsta
     
  • užtemdė – ž suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip š (uštemdė), bet rašoma ž (priešdėlis -); 
     
  • dingtelėjo – g suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip k (dinktelėjo), bet rašoma g, plg. dingo
     
  • atgal – t suskardėjo prieš skardųjį g, tariamas kaip d (adgal), bet rašoma t (priešdėlis at-); 
     
  • atsiglėbesčiavo – pučiamasis s prieš č tariamas kaip š (atsiglėbeščiavo), bet rašoma s, plg. glėbesys (glėbti, glėbys) ir gailesčiuoti (gailesys), kepesčiuotis, pasiremesčiuoti, eLKŽ); 
     
  • grybšniu – b suduslėjo prieš duslųjį š ir tariamas kaip p (grypšniu), bet rašoma b, plg. griebė
     
  • įsirausdami – s suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z (įsirauzdami), bet rašoma s, plg. įsirausė.

[R8] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28): įsispitrindamas (autorė pasirinko vieną iš tarmėse žinomų variantų – spitrinti ar spitryti, žr. eLKŽ, galima pridurti, kad žodynuose pirmiausia teikiamas įsispitrėti (eDŽ), taip pat įsispitrenti (eLKŽ), neįprasti, įsigeisčiau, įsilaužčiau, įspindusi, įsiręžęs, neįtikėtiną, įgriso, įsmuko, įsirausdami, įgimtų.

[R9] Prielinksnyje į rašoma nosinė balsė (LKRS, § 11, p. 19): į dangų, į savo urvą, į žemės tamsą.

[R10] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (1), p. 23): dangų, urvą, šeimą, visą, dieną, debesį, žemę, neįtikėtiną, triukšmą, apylinkę, akimirksnį, saulę, , saulėtą, popietę, tamsą, rimtį, karuselę, sumažintą, rutulį.

[R11] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24 (1), p. 23): dviejų, naikintuvų, *Bernardinų, vaikų, , negandų, letenėlių, kurmių, įgimtų, savybių, sykių.

[R12] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje (LKRS; § 28, p. 25): šešėliai, paukščiai, kokias, snukučiais, medžiai, šūksniai, broliams, kurmiai. (Plg. R14.)

[R13] Tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąja raide: geografiniai ir topografiniai vardai Bernardinų*, Lietuvos (LKRS, § 154, p. 63).

[R13a] Žodis žemė turi daug reikšmių (toliau reikšmės iš eDŽ6), diktante taip pat vartojamas įvairiomis reikšmėis, plg.: ... pasidairyti po Lietuvos žemę (5. šalis, kraštas), ... krito snukučiais į žemę (6. dirva), ... įsigeisčiau tavo žemės (7. dirbamas bei naudojamas paviršiaus plotas), ... pasislėpti po žeme (2. planetos paviršiaus sluoksnis; tą sluoksnį sudaranti medžiaga). Vartojamas kaip tikrinis dangaus kūno vardas, astronomijos terminas (1. planeta, kurioje gyvenama) žodis rašytinas didžiąja raide – Žemė (LKRS, § 153, p. 63), diktante: ... primena mums daug sykių sumažintą Žemės rutulį.  

[R14] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e (ę), kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (LKRS, § 28, p. 25): žole, nesąmones, žemę, skiaute, apylinkę, saulę, žeme, karuselę. (Plg. R12.)

[R15] Neiginys ne su būdvardžiais rašomas kartu, kai sudaro priešingos reikšmės žodžius (LKRS, § 75, p. 43), diktante – neįprasti, neįtikėtiną.

Jeigu sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (žr. LKRS, § 73, p. 43), diktante dalyvis – neužgrūdinti.

[R16] Priesagoje -ytis rašoma balsė y – brolytis (: brolis).

[R17] Balsė ą nerašoma, kai tos pačios šaknies žodžiuose balsis ą kaitaliojasi su ė (LKRS, § 10, p. 19): atgrasus (grėsti, grėsė, grėsmė). Dar žr. grasyti.

[R18] Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, dažniausiai rašomi morfologiškai. Dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai ar balsiai nepaisant jų tarimo (LKRS, § 48, p. 35): mėsėdis (mės- + -ėd + -is), piktdžiugiškai (pikt- + džiug-+ -išk- + -ai).

[R19] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37): turbūt (turi būti) tąkart (tą kartą), neilgtrukus (neilgai trukus).

[R20] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 (4), p. 23), diktante – būtų.

[R21] Prieš priebalsę m rašomas priešdėlis - (LKRS, § 34, p. 27): nesąmones, sąmyšis.

[R22] Daiktavardžiai dažnai turi tokią pat balsę kaip ir pamatinis veiksmažodis (LKRS § 2 (4), p. 14), diktante – ūžesys (: ūžti, ūžia, ūžė).

[R23] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27): apžlibusiomis (priešdėlis ap-); atgrasus, atgal (atgalios, at- + galas), atsiglėbesčiavo (priešdėlis at-); ištraukė, išlindę (priešdėlis iš-); užsidengė (priešdėlis už-, beje, tariama usidengė), užtemdė (priešdėlis -).

[R24] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū (LKRS, § 51, p. 36), diktante – dirvožemis (dirv- +-o- + žem- + -is).

[R25] Nosinė balsė nerašoma asmeninio įvardžio tu vienaskaitos galininke (LKRS, § 24 (1 išimtis), p. 23), diktante – tave.

[R26] Neiginys ne rašomas kartu su daiktavardžiu, kai sudaro su juo priešingos reikšmės žodį arba kai daiktavardis be neiginio visai nevartojamas (LKRS, § 77, p. 44): nesąmones, negandų.

[R27] Sudurtinio žodžio tąkart pirmasis dėmuo baigiasi nosine balse (jį sudaro nesutrumpėjusi vienaskaitos galininko forma) (LKRS, § 52, p. 36).

[R28] Prieveiksmiai rašomi su priesaga -iai (LKRS, § 39, p. 30): gardžiai.

[R29] Priesagose -elis, -esys rašoma balsė e (LKRS, § 37, p. 29): berželis, kąsnelius, ūžesys, gaudesys.

[R30] Iš veiksmažodžių, kurių pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un, išvestų daiktavardžių šaknyse prieš s rašoma nosinė raidė(LKRS, § 9 (1), p. 17), diktante – kąsnelius (kąsti, kanda, kando), pažįstamas (pažinti, pažįsta, pažino).

[R31] Kai kurių veiksmažodžių pagrindiniai (t. y. bendraties, esamojo ir būtojo kartinio laiko) kamienai dėl savo fonetinės raidos turi nevienodą grafinį vaizdą. Šaknies gale prieš balses rašoma samplaika žg, o prieš priebalses (LKRS, § 19 (4), p. 21), diktante – sudžer-žg-ė (džerti, džeržgia, džeržgė).

[R32] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų šaknyse (LKRS, § 2 (1), p. 12): kėlė (kelti, kelia, kėlė), įgriso (gristi, grysta, griso), nutūpė (tūpti, tupia (tūpia), tūpė).

[R33] Žodžio šaknyje prieš s, ž rašoma nosinė balsė, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 17): įsiręžęs (rąžytis), grįždami (grąža, gręžti).

[R34] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos vietininko gale rašoma e (LKRS, § 30 (a), p. 26), diktante – sode.

[R35] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi tos pačios šaknies veiksmažodžiuose ir veiksmažodiniuose galūninės darybos daiktavardžiuose (LKRS, § 2 (4), p. 13): sąmyšis (: sumišti), dar plg: sąjūdis (: sujusti), santykis (: sutikti), santėmis (: sutemti).

[R36] Daiktavardžių šaknyje balsės y, ū dažnai rašomos tada, kai atitinkamų veiksmažodžių šaknyje yra dvibalsiai ie, ei, au, uo (LKRS § 2 4, p. 13), diktante – šūksniai (: šaukti), grybšniu (: griebti).

[R37] Veiksmažodžių šaknyse prieš s rašoma nosinė raidė, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un (LKRS, § 9 (1), p. 17): gąsdinasi (išsigąsti, išsigąsta, išsigando), lįskim (lįsti, lenda, lindo).

[R38] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi bendrašakniuose veiksmažodžiuose. Pamatinių veiksmažodžių šaknyje yra dvibalsiai ie, au, uo, kartais e arba ė, o išvestinių – y, ū arba i, u (LKRS, § 2 (2), p. 12), diktante – džiūgauja (džiaugtis), prisišūkavę (šaukti).

[R39] Jungtuko kad gale rašomas skardusis d, bet tariamas duslusis t (kat) (LKRS, p. 10).

[R40] Jaustukas vaje gale rašoma e, dar plg.: beje, nebe, aure (LKRS, § 30 (b), p. 26). (Žodynuose teikiamas ir rašybos variantas vajė, tačiau diktuota – vaje.)  

[R41] Priesagose -ybė, -yn rašoma balsė y (LKRS, § 40, p. 30): baisybė, savybių; gilyn.

[R42] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyje nebūna, rašoma iau (LKRS, § 6, p. 16): šiaušiasi, džiaugėsi.

[R43] Priesagoje -iavo, rašoma ia (LKRS, § 39, p. 30): sūkuriavo, pasišnekučiavo, atsiglėbesčiavo 

[R44] Nosinė raidė žodyje nerimastingai nerašoma, plg.: (ne)rimas, (ne)rimastis, nerimastauti (žr. eDŽ, eLKŽ). 

VLKK.lt 

(Papildyta 2015-02-25.)

__________________________ 

Daugiau šioje svetainėje, žr. Bendradarbiavimas. Nacionalinio diktanto konkursas