Spausdinti
, konkursai , skyryba

Skelbiamas 7-ojo Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Vladas Braziūnas. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)


      Skelbiamas 2014 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su galimo skyrimo ženklų variantais (galimi skyrybos ženklai suskliausti). Skyrybos ypatumai tekste pažymėti raide S laužtiniuose skliaustuose, paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

  • Rašybos ypatumai paaiškinti gretimame pranešime, žr. čia.
  • Originalus tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt, žr.čia.; tekstas su skyrybos variantais (parengta VLKK) skelbiamas Delfi.lt.
  • Diktanto įrašą žr. LRT.lt mediatekoje, žr. čia.


2014 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo
 

DIKTANTAS

Vladas Braziūnas

Paukščiai lizdų visokiausių [SA]

Priskrido toks(,) [S1a] varnėno ūgio,( ) [S2] kanapėtas, [S2] pašuoliavo(,) [S3] kiek(,) [S3] nuleidęs sparnus, [S2] uodegytę pastatęs, purpt (–) [S4a] ir nulėkė vėl prie savųjų. Nebaikštus(,)(–) [S5a] didžiaakis strazdas. Bet ne tas(,) [S1b] [,]paauglystės dienų[,] [S1b] giesmininkas, [S6] kurio savigynos ryžtas iš atminties neišeina. Čionykščiai strazdai pažįstami ne visi. Šiuos pakrikštijau raudonkrūčiais: (, / –) [S7] įvardytas (–) [S8] jau savas.

Kas yra tas vardijimas,(–) [S2] žodžių kūryba? Iš užjūrio grįžęs namo(,) [S3] gausiu Miglės laiškelį. Rašys pati išvykstanti į svečią šalį, [S9] bet patikins, jog meilės mūsų miesteliui instinktas [S10] širdyje tebeglūdintis. Pirminis(,) [S5b] savojo lizdo instinktas.

Ir vėl prisivaidens tėvo sodinta(,) [S5b] raudonlapė obelis. Dar pyplys(,) [S3] į ją įsilipęs ar užsiropštęs ant malkinės stogo(,) galėjai tarti, [S6] jog po kojomis (–) [S8] visas pasaulis. Čia buvo gera skaityti, [S2] svajoti, [S2] kai ką sumeistrauti. Iš vielos vienąkart prilanksčiau kopėtėlių ir prikarsčiau jų į šakas, [S6] kad varnėniukai smagiai kopinėtų po lają, [S6] kol paskrydėti nekiek teįstengia.

Parke iš mano skobtų inkilų, [S2] iš mano stebimų lizdų plačias gerkles laidė visokių zylių, [S2] karvelių keršulių, [S2] strazdų, [S2] kitąsyk [S11] ir liepsnelių jaunikliai. Tolėliau (–) [S8] beržynėlis, (–) [S2] vėl paukščiai,(–) [S12] gražiabalsiai ir gražiagalviai. Prie uoksų, [S2] prie gūžtų rūpėjo vis prisilipti. Neteko ūmai prieš akis išvysti iš uokso išnyrant gyvatės(,)(–) [S13] šnypščiančios, o(,) [S14] iš tikro(,) tik grąžiagalvės,(–) [S15] pilkšvo genelio, (–) [S12] galvą begrąžančio, (–) [S2] gąsdinančio. Bet gavau kitų pamokų, (– / : ) [S16] kaip kiekvienas paukštis savąjį lizdą brangina ir gina.(!) Entuziastingą lizdaviečių žvalgą nuviliojo keršulis(,) [S3] raišu prisimetęs(,) [S17] ir apšvirkštė strazdas giesmininkas gailyno mėlynėmis.

Parko takai (–) [S8] priesmėlingi, [S2] vingrūs, [S2] kojų išminti ir gerai suplūkti, [S18] tik vietomis ant jų [S19a] kaip gyslos iššokusios šaknys, (–) [S12] blizgiai nugludintos, [S2] vien protarpiais sutviskančios pilnaty. Atpildavom ten dviračiais, [S2] nardydavom tais takais be šviesų, [S2] be nieko(,) [S3] kiekvieną takelio linkį, [S2] kauburį ar dauburį, [S2] kiekvieną šaknį pelenguodami lyg šikšnosparniai.

Į aukštąsias pušis temstant sliuogdavom laukti, [S6] kol dangaus vyzdyje ims ryškėti skystas(,) [S5b] tamsesnis dryželis, [S2] artės ir tirštės, [S20] ir į juodą debesį virs. Ir kliūst [S4b] patikliai ant mūsų [S19a] it sklendžiantis ežeras(,) [S3] tyčia(,) [S21] netyčia kam nors jo vardo mįslę įminus. Ir skęsim(,) [S3] išskėtę rankas(,) šitame ežere, [S22] pilname jau miegūstos gyvybės. Jusim kibius nagelių dyglius, [S19b] lyg būtumėm šakos, (–) [S2] nakvoti patogios laktos. Ir gausim jas upėj [S23] kaip reikiant mirkyti, [S6] nes kiekvieno lizdo šnekučiui Dievo skirta ir lesti, [S20] ir tręšti.

____________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

 
SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI
 

 [SA] Antraštiniai pavadinimai, vartojami be teksto, kabutėmis neskiriami. Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), Žin., 2006, Nr. 107-4084) 11.1 punkto pastaboje taip pat pasakyta, kad „po antraštinių sakinių taškas nerašomas“.

[S1a] Autoriaus čia ženklo neparašė: paprastai įvardis toks, tokia ar pan. tik pabrėžia kurią nors sakinio dalį, plg.: Priskrido toks varnėno ūgio. Tačiau šiuo atveju įmanoma įvardžiui toks priskirti veiksnio vaidmenį, o varnėno ūgio ir kanapėtas laikyti dviem pažyminiais po pažymimojo žodžio. Todėl pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 5.6 punktą kablelis po įvardžio ne klaida, plg.: Priskrido toks [paukštelis], varnėno ūgio, kanapėtas...

 [S1b] Autoriaus čia ženklo neparašė: Bet ne tas paauglystės dienų giesmininkas... Vadinasi, jo požiūriu, tas atlieka tik pabrėžiamąją funkciją. Vis dėlto galima manyti, kad po abstraktaus pasakymo tas eina konkretesnis įvardijimas(koks tas? – paauglystės dienų), o vienavardė sakinio dalis pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.2 punktą gali būti išskiriama, jei suprantama kaip papildymas, ar atskiriama, jeigu suprantama kaip paaiškinimas.

[S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais. Diktante vienarūšiai:

pažyminiai – varnėno ūgio, kanapėtas (pastaba: jei žodžiui kanapėtas priskiriamas veiksnio vaidmuo, o varnėno ūgio jį pažymintis nederinamasis pažyminys, kableliu neskiriama: Priskrido toks varnėno ūgio kanapėtas); zylių, karvelių keršulių, strazdų (pastaba: sudėtiniame pavadinime karvelis keršulis antrasis žodis yra rūšies skiriamąją reikšmę turintis priedėlis, toks priedėlis paprastai neišskiriamas); begrąžančio, gąsdinančio (pastaba: grąžymas gali būti suprantamas kaip gąsdinimo būdas, jei rašančiajam svarbiau būtent paaiškinimas, ne vienarūšiškumas, pateisinamas ir brūkšnys, plg.: Neteko ūmai išvysti genelio, galvą begrąžančio – gąsdinančio); blizgiai nugludintos, vien protarpiais sutviskančios pilnaty;

tariniai – priskrido..., pašuoliavo...; skaityti, svajoti, ... sumeistrauti; atpildavom..., nardydavom; ims ryškėti..., artės;

tarinio vardinės dalys – priesmėlingi, vingrūs, kojų išminti;  ... šakos, laktos (pastaba: jeigu antroji, laktos, suprantama kaip papildymas, paaiškinimas, tarp jų galimas brūkšnys: ... lyg būtumėm šakos – nakvoti patogios laktos);

aplinkybės – nuleidęs, ... pastatęs; iš ... inkilų, iš ... lizdų; prie uoksų, prie gūžtų;

veiksniai – vardijimas, žodžių kūryba (pastaba: jei intonaciškai šios sakinio dalys labiau atribotos, tampa įmanoma kitokia interpretacija ir atskyrimas brūkšniu, plg.: Kas yra tas vardijimas[ar tai]žodžių kūryba?); beržynėlis, paukščiai (pastaba: jei intonaciškai šios sakinio dalys labiau atribotos, o antrasis narys suprantamas kaip papildymas, paaiškinimas (beržynėlis, vadinasi, kartu ir paukščiai), tarp jų galimas brūkšnys, plg.: Tolėliau beržynėlis – vėl paukščiai...);

papildiniai – be šviesų, be nieko; linkį, kauburį, dauburį, šaknį.

[S3] Pagal Pasirenkamosios skyrybos (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskirtos kableliais. Neišskyrimas nelaikomas klaida. Tokių aplinkybių diktante keletas:

... nuleidęs sparnus [arba kiek nuleidęs sparnus], uodegytę pastatęs...
Iš užjūrio grįžęs namo...

... į ją įsilipęs ar užsiroštęs ant malkinės stogo...

... raišu prisimetęs...
... kiekvieną takelio linkį, kauburį ar dauburį, kiekvieną šaknį pelenguodami lyg šikšnosparniai;
... tyčia netyčia kam nors jo vardo mįslę įminus;
... išskėtę rankas.

[S4a] Ištiktukas purpt eina vienu iš sakinio tarinių (priskrido, pašuoliavo, purpt, nulėkė), kadangi paskutinius du tarinius jungia sujungiamasis jungtukas ir, jokio ženklo po purpt nereikėtų dėti, nepadėjo ir autorius. Vis dėlto dėl staigumo ir netikėtumo (ištiktukas purpt vartojamas staigiam, greitam sparnų suplasnojimui, nuskridimui žymėti, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“) būtų pateisinamas intonacinis brūkšnys.

[S4b] Ištiktukas kliūst eina sakinio tariniu (veiksnys numanomas iš ankstesnio sakinio – debesis kliūst ant ..., plg. debesis kliūstelėjo...), tarp tarinio ir aplinkybės (kliūst patikliai..., plg. kliūstelėjo patikliai) skyrybos ženklas nereikalingas.

[S5a] Autorius šiame sakinyje ženklų nedėjo (Nebaikštus didžiaakis strazdas), tuo greičiausiai norėta parodyti, kad pažyminiu nebaikštus apibūdinamas sudėtinis pavadinimas didžiaakis strazdas, kad pažyminiai nebaikštus ir didžiaakis ne vieno pagrindo, greičiau tarinio vardinė dalis ir veiksnys, todėl galimas ir brūknys vietoj praleistos tarinio jungties (Nebaikštus [yra, bdidžiaakis strazdas). Tačiau nelaikytina klaida, jei rašantysis šiuos pažyminius laiko vienarūšiais ir atskiria kableliu (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą).  

[S5b] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą šiuo, kaip ir [S5a] atveju, galima neskirti arba atskirti. Autorius pažyminius pirminis ir savojo lizdo [instinktas], tėvo sodinta ir raudonlapė [obelis], skystas ir tamsesnis dryželis, matyt, laikė nelygiaverčiais, nevienarūšiais ir jų neskyrė.

[S6] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais.

[S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant išvardijimą, rašomas kablelis (taip pasirinkta autoriaus), tačiau reiškiant aiškinimą, pasekmę (plg.: pakrikštijau, vadinasi, jau, galima sakyti, tapo savas...) rašomas dvitaškis ar brūkšnys.

[S8] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Diktante praleista:

tarinio jungtis, plg.: įvartytas [yra] jau savas; beržynėlis; takai [buvo] priesmėlingi...;

praleistas tarinys, plg.: po kojomis [yra / plyti] visas pasaulis; Tolėliau [yra /buvo matyti] beržynėlis...

[S9] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą (b dalį) vienarūšės sakinio dalys, sujungtos pavieniais jungtukais o, bet, tačiau, tik (tiktai) yra atskiriamos kableliais. Diktante: vienarūšiai tariniai – rašys..., bet patikins...; papildiniai – gyvatės, o ... tik grąžiagalvės.

[S10] Nereikia išskirti širdyje tebeglūdintis – tai ne išplėstas derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio, o tarinys (dalyvinis, perpasakojamosios kalbos, taip kaip pasakose; plg.: instinktas širdyje tebeglūdi).

[S11] Nekartojamuoju sujungiamuoju jungtuku ir sujungtos vienarūšės sakinio dalys neatskiriamos, žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punkto pastabą.

[S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.2. punktą „du ar daugiau neišplėstų ir (ar) išplėstų derinamųjų ar nederinamųjų pažyminių, einančių kartu su derinamaisiais, po pažymimojo žodžio yra išskiriami kableliais (arba brūkšniais)“. Diktante: [paukščiai] gražiabalsiai ir gražiagalviai; [genelio] galvą begrąžančio, gąsdinančio; [šaknys] blizgiai nugludintos, vien protarpiais sutviskančios pilnaty.

[S13] Autoriaus kablelis prieš neišplėstą derinamąjį pažyminį šnypščiančios po pažymimojo žodžio gyvatės (Neteko... išvysti ... gyvatės, šnypščiančios) – autorinis, aiškintinas pridūrimu, atitinkamai galimu laikytinas ir intonacinis brūkšnys.

[S14] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 7.2 punktą modalumą rodantis junginys iš tikro gali būti išskiriamas, jeigu jam norima suteikti įterptinį pobūdį, prieš jį einantis jungtukas (arba dalelytė) o gali būti prisišliejusi ir nuo jo neatskiriama. Taigi galimas trejopas skyrimas: ... o iš tikro tik grąžiagalvės; ... o, iš tikro, tik grąžiagalvės; ... o iš tikro, tik grąžiagalvės...

[S15] Tarp pažymimojo žodžio grąžiagalvės (šiuo atveju daiktavardis, ne būdvardis) ir po jo be jungiamojo žodžio einančio išplėsto priedėlio pilkšvo genelio, galvą begrąžančio, gąsdinančio kablelis privalomas pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą. Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.9 punktą vietoj kablelio galimas kitas ženklas – brūkšnys, jei norima pabrėžti aiškinimą, parodyti tapatumą (šiuo atveju autorius beveik pažodžiui pateikia paukščio pavadinimo reikšmę, kaip ji nusakyta „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“: grąžiagalvė – rusvai pilkas genių šeimos paukštis, išsigandęs grąžantis galvą su ištiestu kaklu).

[S16] Autoriaus sakinys Bet gavau kitų pamokų, kaip kiekvienas paukštis savąjį lizdą brangina ir gina, ypač antroji jo dalis, rašančiojo gali būti suprantamas kaip sudėtinis bejungtukis sakinys, kuriame kaip – ne jungiamasis žodis, o retorinio klausimo žodelis, todėl galima kitokia skyryba (pabaigoje – šauktukas arba taškas): Bet gavau kitų pamokų: kaip kiekvienas paukštis savąjį lizdą brangina ir gina! (.)

[S17] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Diktante: ... nuviliojo keršulis(,) ir apšvirkštė strazdas...

[S18] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamaisiais jungtukais o, bet, tačiau, tik (tiktai) ir pan. yra atskiriami kableliu.

[S19a] Palyginimu kaip gyslos išplėstas pažyminys iššokusios eina prieš pažymimąjį žodį šaknys ir nėra išskiriamas (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punkto 1 pastabą); palyginimu it sklendžiantis ežeras išreikšta paprastoji aplinkybė neišskiriama.

[S19b] Palyginimas lyg būtumėm šakos yra šalutinis dėmuo (tarinys – būtumėm), jis turi būti išskiriamas pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą (žr. S6).

[S20] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos kartojamaisiais jungtukais ir ... ir, turi būti atskiriamos kableliais. Diktante: [dryželis] ... ir tirštės, ir ... virs; ... ir lesti, ir tręšti.

[S21] Semantiškai ir intonaciškai artimai susijusios, apstabarėjusios samplaikos, kaip tyčia netyčia, paprastai neskiriamos (žr. Kalbos konsultacijų banke, http://vlkk.lt/lit/105698). Vis dėlto klaida nebūtų galima laikyti, jei rašantysis šiuos žodžius atskirtų kaip vienarūšes sakinio dalis (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.1 punktą).

[S22] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante – [ežere] pilname jau miegūstos gyvybės.

[S23] Leksikalizuotas junginys kaip reikiant tiek sustabarėjęs, kad laikomas ne šalutiniu dėmeniu, o sakinio dalimi (aplinkybe) ir neišskiriamas. „Lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos junginio kaip reikiant reikšmės – leksiniai ekvivalentai, šiuo atveju galima jį galima būtų pakeisti prieveiksmiais tinkamai, gerai (žr. reikėti, kaip reikia, kaip reikiant)

VLKK.lt