Spausdinti
, konkursai , rašyba

Skelbiamas 7-ojo Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Vladas Braziūnas. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)


     Skelbiamas 2014 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais, tekste jie pažymėti raide R laužtiniuose skliaustuose, sunumeruoti (aiškinamas žodis išskirtas spalva). Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

  • Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimame pranešime, žr. čia.
  • Originalus tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt, žr. čia.
  • Diktanto įrašą žr. LRT.lt mediatekoje, žr. čia.


2014 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo

DIKTANTAS

 Vladas Braziūnas

 Paukščiai [R1] lizdų [R2] visokiausių [R2, R3]

Priskrido toks varnėno [R4] ūgio [R5], kanapėtas [R6], pašuoliavo [R7] kiek nuleidęs [R8] sparnus, uodegytę [R9] pastatęs [R8], purpt ir nulėkė vėl prie savųjų [R10]. Nebaikštus [R11, R12] didžiaakis [R45] strazdas. Bet ne tas [R14] paauglystės [R15, R23] dienų [R2] giesmininkas, kurio savigynos [R16] ryžtas [R17] iš atminties neišeina [R15, R18]. Čionykščiai [R1, R23] strazdai pažįstami [R19] ne visi [R14]. Šiuos pakrikštijau [R20] raudonkrūčiais [R1, R13]: įvardytas [R21, R28] – jau savas.

Kas yra tas vardijimas [R20], žodžių [R2] kūryba [R22, R23]? Iš užjūrio [R24, R32] grįžęs [R8, R25] namo, gausiu Miglės [R26] laiškelį [R9, R27]. Rašys [R28] pati išvykstanti [R32] į svečią [R1, R9] šalį [R9], bet patikins, jog [R29] meilės mūsų [R2] miesteliui [R27] instinktas širdyje [R30, R51] tebeglūdintis [R31, R32]. Pirminis savojo lizdo instinktas.

Ir vėl prisivaidens tėvo sodinta raudonlapė [R13] obelis. Dar pyplys [R32], į [R9] įsilipęs [R8, R21] ar užsiropštęs [R8, R24] ant malkinės stogo, galėjai [R33] tarti, jog [R29] po kojomis visas pasaulis. Čia buvo gera skaityti, svajoti, kai ką [R9, R34] sumeistrauti. Iš vielos vienąkart [R35] prilanksčiau [R36a, R37] kopėtėlių [R2, R27] ir prikarsčiau [R36a, R37] [R2] į šakas, kad varnėniukai smagiai [R38] kopinėtų [R41] po lają [R9], kol paskrydėti [R42] nekiek [R43] teįstengia [R21, R31, R33].

Parke [R30] iš mano skobtų [R2, R36b] inkilų [R2], iš mano stebimų [R2] lizdų [R2] plačias [R1] gerkles [R44] laidė visokių [R2] zylių [R2, R32], karvelių [R2] keršulių [R2], strazdų [R2], kitąsyk [R35] ir liepsnelių [R2, R27] jaunikliai [R1]. Tolėliau beržynėlis [R23], vėl paukščiai [R1], gražiabalsiai [R1, R45] ir gražiagalviai [R1, R45]. Prie uoksų [R2], prie gūžtų [R2, R36b, R46] rūpėjo [R32] vis prisilipti. Neteko [R18] ūmai prieš akis išvysti [R32] iš uokso išnyrant [R40, R47] gyvatės [R32], šnypščiančios [R39], o iš tikro tik grąžiagalvės [R45, R48], pilkšvo genelio [R27], galvą [R9] begrąžančio [R25], gąsdinančio [R36b, R49]. Bet gavau kitų [R2] pamokų [R2], kaip kiekvienas paukštis savąjį [R10] lizdą [R9] brangina ir gina. Entuziastingą [R9, R50] lizdaviečių [R2, R45] žvalgą [R9] nuviliojo keršulis, raišu prisimetęs [R8], ir apšvirkštė strazdas giesmininkas gailyno [R23] mėlynėmis [R23].

Parko takai priesmėlingi, vingrūs, kojų [R2] išminti ir gerai suplūkti [R32], tik vietomis ant [R2] kaip gyslos [R32] iššokusios [R24] šaknys, blizgiai [R38] nugludintos, vien protarpiais [R1] sutviskančios pilnaty [R51]. Atpildavom ten dviračiais [R1], nardydavom [R28] tais takais be šviesų [R2], be nieko, kiekvieną [R9] takelio [R27] linkį [R9], kauburį [R9, R56] ar dauburį [R9, R56], kiekvieną [R9] šaknį [R9] pelenguodami lyg šikšnosparniai [R1, R45].

Į aukštąsias [R10] pušis temstant sliuogdavom laukti, kol dangaus vyzdyje [R30, R51] ims ryškėti [R32] skystas [R32] tamsesnis dryželis [R27, R32], artės ir tirštės, ir į juodą [R9] debesį [R9] virs. Ir kliūst [R52] patikliai [R38] ant mūsų [R2] it sklendžiantis [R39] ežeras, tyčia netyčia [R53] kam nors jo vardo mįslę [R9, R25] įminus [R21]. Ir skęsim [R19] išskėtę [R8, R24] rankas šitame ežere [R30], pilname [R30] jau miegūstos [R55] gyvybės [R23]. Jusim kibius nagelių [R2, R27] dyglius [R32], lyg būtumėm šakos, nakvoti patogios laktos. Ir gausim jas upėj [R30] kaip reikiant [R40] mirkyti, nes kiekvieno lizdo šnekučiui Dievo [R54] skirta ir lesti, ir tręšti [R25].
____________________________


RAŠYBOS PAAIŠKINIMAI

[R1] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje(žr.: „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992; toliau – LKRS; § 28, p. 25). Diktante: paukščiai, čionykščiai, raudonkrūčiais, svečią, plačias, jaunikliai, gražiabalsiai, gražiagalviai, protarpiais, dviračiais, šikšnosparniai.

[R2] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23), diktante: lizdų, visokiausių, dienų, žodžių, mūsų, kopėtėlių, jų, skobtų, inkilų, stebimų, lizdų, visokių, zylių, karvelių, keršulių, strazdų, liepsnelių, uoksų, gūžtų, kitų, pamokų, lizdaviečių, kojų, šviesų, mūsų, nagelių. 

[R3] Aukščiausiojo laipsnio priesaga -iausias (LKRS, § 39, p. 30), diktante – visokiausių.

[R4] Priesagos -ėnas vedinys varnėnas (: varna). Su šia priesaga vartojama gyvių pavadinimų iš daiktavardžių, einančių kitų panašių gyvių pavadinimais, dar plg.: asilėnas (: asilas), žiurkėnas (: žiurkė) (žr.: „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, Vilnius, 2006, p. 121; toliau – DLKG).

[R5] Daiktavardžių šaknyje balsės y, ū dažnai rašomos tada, kai atitinkamų veiksmažodžių šaknyje yra dvibalsiai ie, ei, au, uo (LKRS § 2 4, p. 13), diktante – ūgis (: augti), dar plg.: šūkis (: šaukti), žliūgė (: žliaugti).

[R6] Priesagos -ėtas būdvardis kanapėtas „kurio plunksnos margos, kaip pribarstytos kanapių“ (padarytas iš ė kamieno daiktavardžio kanapė, žr. DLKG, p. 205).

[R7] Veiksmažodžio būtojo kartinio laiko priesaga rašoma su ia (-iavo) (LKRS, § 39, p. 30), diktante – pašuoliavo.

[R8] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: nuleidęs, pastatęs, grįžęs, įsilipęs, užsiropštęs, prisimetęs, išskėtę.

[R9] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23), diktante: uodegytę, laiškelį, svečią, šalį, ją, ką, lają, galvą, lizdą, entuziastingą, žvalgą, kiekvieną, linkį, kauburį, dauburį, šaknį, juodą, debesį, mįslę. 

[R10] Įvardžiuotinių būdvardžių vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės balsės, diktante: savųjų, savąjį;moteriškosios giminės daugiskaitos galininko formose nosinė balsė rašoma priešpaskutiniame skiemenyje (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – aukštąsias.

[R11] Kai kurių žodžių šaknyse priebalsiai iš tradicijos rašomi fonetiškai, nors paprastai pakitę šaknies galo priebalsiai rašomi morfologiškai (LKRS, § 16 pastaba, p. 21), diktante – nebaikštus (nors plg.: baugštus „baikštus, bailus“ (el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“; toliau DŽe), baigus „bailus, baisus“ (el. „Lietuvių kalbos žodyną“, toliau – LKŽe).

[R12] Neiginys ne su būdvardžiais rašomas kartu, kai sudaro priešingos reikšmės žodžius (LKRS, § 75, p. 43), plg.: baikštus „kuris bijo, bailus, baugštus“ – nebaikštus „kuris nebijo, nebailus, nebaugštus“.

[R13] Sudurtinių žodžių dėmenų sandūroje rašomi visi susidūrę balsiai ar priebalsiai nepaisant jų tarimo (LKRS, § 48, p. 35), diktante: raudonkrūčiais (raudonomis krūtinėmis: raudon- + krūč- + -iais), raudonlapė (raudonais lapais: raudon- + lap- + -ė).  

[R14] Neiginys ne su įvardžiais paprastai rašomas skyrium (LKRS, § 80, p. 44), diktante – ne tas, ne visi.

[R15] Priešdėlio ir šaknies sandūroje paprastai tariami ir rašomi visi susidūrę balsiai. Tas pat pasakytina ir apie dviejų priešdėlių ir šaknies sandūros balsius (LKRS, § 32, p. 27), diktante: paauglystės (priešdėlis pa-), neišeina (priešdėliai ne-, -).

[R16] Dūrinio veiksmažodinio antrojo dėmens šaknies balsė dažniausiai sutampa su atitinkamo veiksmažodžio visų ar kai kurių pagrindinių formų šaknies balsėmis (LKRS, § 55, p. 36), diktante – savigynos (: gynė).

[R17] Žodžiai su šaknimi ryžt- neturi nosinės balsės (LKRS, § 9 pastaba, p. 18), diktante – ryžtas, dar plg.: ryžtis, ryžtasi, ryžosi; ryžtingas.

[R18] Jeigu sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (žr. LKRS, § 73, p. 43), diktante: neišeina, neteko.

[R19] Veiksmažodžių šaknyse prieš s rašoma nosinė raidė, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un (LKRS, § 9 (1), p. 17): pažįstami (pažinti, pažįsta, pažino), skęsim (skęsti, skęsta, skendo).

[R20] Priesagos -ija, -ijo, -ijimas prasideda balse i (LKRS, § 41. p. 31): pakrikštijau (krikštija, krikštijo, bet krikštyti); vardijimas (vardija, vardijo, bet vardyti, įvardytas).

[R21] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante: įvardytas (į-vardytas), įsilipęs (į-si-lipęs), teįstengia (te-į-stengia), įminus (į-minus).

[R22] Priesaginiai veiksmažodiniai daiktavardžiai šaknyje dažniausiai turi tokį balsį kaip ir tos veiksmažodžio formos, iš kurių jie padaryti. Diktante – kūryba (: kurti, kuria, ), priesagos -yba daiktavardis turi būtojo kartinio laiko šaknies balsį (LKRS, § 3, p. 14).  

[R23] Priesagos -yba, -ybė, -ykštis, -ynas, -ynė, -ystė rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante: kūr-yba, gyv-ybės, čion-ykščiai, gail-yno, mėl-ynėmis, berž-yn-ėlis, paaugl-ystės.

[R24] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis(LKRS, § 33, p. 27): už-jūrio, už-si-ropštęs (tariama usiropštęs), iš-šokusios (tariama išokusios), iš-skėtę (tariama iskėtę).

[R25] Žodžio šaknyje prieš s, ž rašoma nosinė balsė, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 17), diktante: grįžęs (grąža, gręžti), begrąžančio (grįžti, gręžti), mįslę (mąslus, mąstyti), tręšti (trąša, trąšus).

[R26] Asmenų vardai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 145, p. 60), diktante – Miglės (mot. vardas).

[R27] Priesagoje -elis rašoma balsė e (LKRS, § 37, p. 29), darybos pamatas tokiu atveju – dviskiemenis daiktavardis, diktante – laiškelį (: laiš-kas), miesteliui (: mies-tas), liepsnelių (: lieps-na), genelio (: ge-nys), takelio (: ta-kas), dryželis (: dry-žis), nagelių (: na-gas); vedant iš priesaga -ėlis, kai darybos pamatas daugiaskiemenis, diktante – kopėtėlių (: ko-pė-čios).

[R28] Veiksmažodžiai, turintys daugiaskiemenę bendratį su priesaga -yti, priesagos balsį y išlaiko visų būsimojo laiko asmenų formose (LKRS, § 5, p. 16), diktante – rašys (< raš-y-ti); taip pat kitose išvestinėse formose, diktante: neveik. r. būt. k. laiko dalyvis įvardytas (< įvard-y-ti), būtojo dažninio l. forma nardydavom (< nard-y-ti).  

[R29] Jungtuko jog gale rašomas skardusis g, bet tariamas duslusis k (LKRS, p. 10).

[R30] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos vietininko gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: širdyje, parke, ežere, pilname, vyzdyje; vienaskaitos vietininko galūnė gali būti sutrumpėjusi – upėj(e). 

[R31] Dalelytės tebe, te su veiksmažodžių formomis rašomos kartu (LKRS, § 109, p. 50), diktante: tebeglūdintis, teįstengia

[R32] Ilgieji balsiai žodžių šaknyse rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12), diktante: užjūrio (: jūra), išvykstanti (: vyksta), tebeglūdintis (: glūdi), pyplys (: pypia), zylių, rūpėjo (: rūpi), išvysti (išvydo), gyvatės, suplūkti (: plūkia(si),gyslos, ryškėti (: ryškus), skystas, dryželis (: dryžis), dyglius (: dygus). 

[R33] Asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma (i)a (LKRS, § 29, p. 26): galėjai (-ai), teįstengia (-ia). 

[R34] Dalelytė kai, sudaranti samplaikinį įvardį, rašoma atskirai nuo įvardžio (LKRS, § 64, p. 40), diktante – kai ką.

[R35] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante: víenąkart (vieną kartą), kìtąsyk (kitą sykį); pirmą dūrinių dėmenį sudaro nesutrumpėjusi vienaskaitos galininko forma (LKRS, § 52, p. 36), taigi nosinė raidė ą nėra jungiamasis balsis, bet pirmojo dėmens galūnė.

[R36aDėl asimiliacijos pakitę šaknies galo pučiamieji priebalsi s prieš č rašomas morfologiškai – jų rašyba nustatoma iš tų žodžių, kurie rašomi fonetiškai (t. y. pagal tarimą; LKRS, § 18 (b), p. 21):

prilanksčiau (tariama prilankščiau, bet plg. prilankstė),

prikarsčiau (tariama prikarščiau, bet plg. prikarstė).

[R36b] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji priebalsiai s, z prieš č), žr. LKRS, § 18 (a, b, p. 20):

skobtų – b suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip p (skopti), bet rašoma b, plg. sko;

gūžtų – ž suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip š (gūštų), bet rašoma ž, plg. žėsi;

gąsdinančio – s suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z (gazdinančio), bet rašoma s, plg. išsigąsti, išsigąsta.

[R37] Veiksmažodžių, kurių būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo baigiasi -ė, to laiko pirmojo asmens galūnė -iau (LKRS, § 29, p. 26), diktante: prilanksčiau (prilankstė), prikarsčiau (prikarstė).

Įsidėmėtinos rašybos priesagos (LKRS, § 39, p. 30):

[R38] prieveiksmių priesaga -iai: smagiai, blizgiai, patikliai;

[R39] esamojo laiko dalyvių priesaga -iant-: šnypščiančios, sklendžiantis;

[R40] padalyvio priesaga -(i)iant: išnyrant, reikiant.

[R41] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 4, p. 23), diktante – kopinėtų.

[R42] Balsiai i ir y kaitaliojasi bendrašakniuose veiksmažodžiuose; išvestinių veiksmažodžių šaknyje dažniausiai yra ilgasis balsis (y) (LKRS, § 2 2, p. 12), diktante – paskrydėti, bet plg. paskristi.

[R43] Neiginys ne su prieveiksmiaisrašomas kartu, kai sudaro kitos reikšmės žodžius (LKRS, § 90, 81, p. 46, 44), diktante – nekiek („mažai, nedaug“), dar plg.: nekas „menkas, prastas“, nekaip „prastai, menkai“ (DŽe).

[R44] Linksniuojamų žodžių galūnėse rašoma e, kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – dgs. gal. gerkles (plg. vns. vard. gerklė, dgs. vard. gerklės).

[R45] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū (jungiamosios balsės e nėra, yra tik ia; LKRS, § 51, p. 36): didž-ia-akis (didžiomis (didelėmis) akimis), graž-ia-balsiai (gražaus balso), graž-ia-galviai (gražia galva), grąž-ia-galvės (grąžo galvą), lizd-a-viečių (lizdo vieta), šiškšn-o-sparniai (šikšna „oda be plaukų“ + o + sparnas).

[R46] Daiktavardžiai dažnai turi tokią pat balsę kaip ir pamatinis veiksmažodis (LKRS § 2 4, p. 14), diktante – gūžta (: gūžti, gūžia, gūžė)

[R47] Balsiai i ir y kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų šaknyse (LKRS, § 2 1, p. 12), diktante – išnyrant (išnirti, išnyra, išniro).

[R48] Dūrinys grąžiagalvė sudarytas iš dviejų šaknų (veiksmažodžio ir daiktavardžio), sujungtų jungiamuoju balsiu: grąž- + -ia- + galv- (grąžo galvą).

[R49] Veiksmažodžių šaknyse (taip ir išvestinėse jų formose) prieš s rašoma nosinė raidė, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un (LKRS, § 9, p. 17), diktante – gąsdinančio (išsigąsti, išsigando).

[R50] Prieš nelietuviškas priesagas priebalsė j nerašoma, nors priebalsis j tariamas (LKRS, § 45, p. 34), diktante – entuziastingą (tariama en-tu-zi-jas-tin-gą arba en-tu-zi-as-tin-gą – jotas terpiamas vengiant lietuvių kalbai nebūdingo sambalsio).

[R51] Daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje -yje rašoma y (LKRS, § 25 (3), p. 24), diktante: širdyje, vyzdyje; vienaskaitos vietininko galūnė gali būti sutrumpėjusi – pilnaty(je).

[R52] Bendrašakniuose ištiktukuose, žyminčiuose silpnesnį ir stipresnį veiksmą, kaitaliojasi ilgieji ir trumpieji balsiai, plg.: kliūst ir šliūkšt (išsiliejimui, pasiliejimui; paliejimui, išpylimui žymėti) ir kliust ir šliukšt (greitam, trumpam, mažam išpylimui, išliejimui žymėti), DŽ.

[R53] Prieveiksmių tyčia, netyčia gale rašoma -ia, dar plg.: šalia, nakčia (LKRS, § 30 2b, p. 26). Tai suprieveiksmėjusios daiktavardžių vienaskaitos įnagininko formos: šalis – įn. šalia (ne šale), naktis – įn. nakčia (ne nakče), taip pat tyčià „iš anksto apgalvotas (paprastai smerktinas, peiktinas) sumanymas“ – įn. tyčia (ne tyče), bet priev. žingine, nes žiñginė „važiavimas ar jojimas žingsniu (ne bėgomis)“ – įn. žingine. (Žr. DLKG, p. 412.)

[R54] Žodis Dievas „aukščiausioji visagalė esybė, visatos kūrėjas ir valdovas“ (vienaskaitinis daiktav.) rašomas didžiąja raide (žr. DŽe). (Reikšme „viena iš aukščiausiųjų esybių, turinčių galios žmogui ar gamtai“ rašomas mažąja raide – dievas, dgs. dievai.) Taigi, rašytina didžiąja raide, tačiau parašymas mažąja raide nelaikytinas klaida.

[R55] Būdvardis miegūstas (priesaga -ūstas) turi dažniau vartojamą variantą mieguistas (priesaga -uistas). Abi šios priesagos nedarios, dažniausiai būdvardžiai su jomis sudaromi iš daiktavardžių liga ir miegas (žr.: „Lietuvių kalbos gramatika. T. 1“, Vilnius, 1965, § 970, p. 556, plg.: miegūstas, mieguistas „miego suimtas, susnūdęs“, ligūstas, liguistas „ligotas; prk. nenormalus, perdėtas“ (DŽe). Diktante – miegūstos.

[R56] Diktante pavartoti reti priesagos -urys vediniai: kauburys „neaukšta iškiluma; nedidelė pailga kalva; kupstas, pakilimas“ (DŽe; plg. kaubrė̃ „kalnelis, kalva; kupra kūbrys“, LKŽe) ir dauburys „duburys, dauba, slėnys“ (LKŽe; plg. daubti, duobti „daryti įdubimą“, dauba, duburys „pailga dauba; duobė upės ar ežero dugne“, DŽe).  

VLKK.lt