Spausdinti
, rašyba

    Skelbiamas 2016 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Mindaugas Nastaravičius. (Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje.)

    Tekste paaiškinimai pažymėti raide R laužtiniuose skliaustuose ir sunumeruoti. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

    Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje, žr. čia.

    Originalus diktanto tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt.

 

2016 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo
DIKTANTAS

Mindaugas Nastaravičius

Parytys [R1]

       „Atsimerk [R2] mano akimis“, – skambtelėja [R3, R4] vos ne vos [R5] į kambario duris, kuriose [R6] nėra jokio skambučio, išnyra [R7] yrančiame [R6, R7, R8] ryto slėpiny [R9], neturinčiame [R6, R8] jokių durų [R10], suvirpa ties laikančiąja [R11] siena, nesančia [R8, R12] šiame [R6] kambary [R9].
     Nejaugi tuos žodžius, vos girdimus, bet vis tiek [R13] geliančius [R8] paryčio [R1] tylai, sudėliojo jis pats, jau kelintądien [R14] bandantis nepaklysti tarp vis labiau [R15] myštančios [R7] sapno ir nubudimo ribos. Negi [R16] šį sakinį [R17], trumpą [R17], aptrupėjusį [R17], gluminantį [R17], sugebėjo ištarti ką tik [R18] į kambarį [R17] įšliaužęs [R19, R20] tripirštis tinginys – jo augintinis, plaukuotas žinduolis iš Pietų [R10] Amerikos [R21] džiunglių [R10], dažniausiai [R22] tūnantis medžiuose [R6], ilgais nagais kabindamasis už šakų [R10] ir stiebo, šlamščiantis [R8] žievę [R17], lapus. Čia [R23], mūsų [R10] platumose [R6], jis prisitaikęs [R19] prie obuolių [R10], morkų [R10], burokų [R10], tada miegantis ir miegantis, kartais žnektelėjantis [R8, R24] ant žemės, bet atkuntantis tik tuomet [R14], kai panyžta [R3, R7] kailis – plika akimi neįžiūrimos [R20] gyvybės namai. Bet namai – namai. Net ir kailyje [R6], net – aukštyn [R25] kojomis.
     Kad ir kaip spyriotųsi [R26], bet tasai „atsimerk [R2] mano akimis“ privertė jį [R17] išsibudinti [R2] ir bent jau apsidairyti prietemoje [R6]. Pabūgę [R19] menkučio šuoro, nuo stalo sliūgtelėjo [R3, R24, R27] praėjusios paros užrašai – atminties lašai praeities dykumoje [R6], po kurią [R17] anąnakt [R14] žirgliojo kupinas ryžto [R3, R28], nebijodamas griuvinėti, be baimės, kad viskas perniek [R29].
      Ne, jokių pokyčių [R10]: ta pati trūnijanti [R7, R8], bet vis dar [R13] tinkama spinta, tas pats, atrodo, juodalksnio [R30] stalas, tie patys kartkartėmis susiūbuojantys [R8] keisčiausių [R3, R10, R22] pasaulio gyvių [R10] paveikslai, tas pats pasišiaušęs [R19], įmigęs [R19, R20], nagais į kojūgalį [R17, R31] įsitvėręs [R19, R20] tripirštis.
      „Atsimerk [R2] mano akimis“, – darkart [R14], tik kiek garsiau [R15] suplevena šitoj tirštumoj [R32]. Bet jis tebetyso [R33] sujauktame guolyje [R6], vieną akimirką [R17] panerdamas sapno gelmėj [R32], o kitą [R17] jau, žiūrėk, išnirdamas čia [R23], savajame [R6, R34] kambaryje [R6], būdamas tikras, kad jau nebeužsnūs [R2, R35], tačiau kaipmat [R14] nugrimztantis [R3] atgal.
     Ten, beribėje glūdumoje [R6], įžiūrime [R20] visa [R36], kas buvo, visa [R36], kas galėtų [R26] būti, ir visa [R36], ko niekada nebus. Ten nustembame, tylime, išsigąstame [R2, R37], susitinkame, išduodame [R3]. Ten, irdamiesi [R7paryčio [R1rūku, mums atsimerkia [R2, R4] visi mūsų [R10] žmonės ir žvėrys, net tripirštis tinginys, be reikalo niekada nepraplėšiantis [R8] akių [R10], kaip ir tie paveikslų [R10] keistuoliai [R38], čia [R23] jau niekuo nebestebinantys.
     „Atsimerk [R2] mano akimis“, – ir vėl suzvimbia [R4] virš galvos. Todėl jis apgraibomis [R3] išlipa iš lovos ir žengteli [R3] pirmyn [R25] – į kambario gilumą [R17], į kitą dieną [R17], į visa [R36], kas laukia [R4] atsimerkus [R2].
     Grindimis nurieda prakąstas [R37] burokas.

 

RAŠYBOS  PAAIŠKINIMAI

[R1] Balsės žodžių šaknyje rašomos taip, kaip tariamos (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 1, p. 12), diktante – parytys, paryčio (plg. rytas).

[R2] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi, tas pat pasakytina ir apie priešdėlio ir sangrąžos dalelytės -si- sandūros balsius (LKRS, § 33, p. 27). Diktante: atsimerk, atsimerkia, atsimerkus (at + si+ merk(ia)(us), išsibudinti ( + si + budinti), nebeužsnūs (ne + be + + snūs), išsigąstame ( + si + gąstame).

[R3] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji priebalsiai s, z prieš č), žr. LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante: skambtelėja (plg. skambėti, skamba, skambėjo), panyžta (plg. panižo), sliūgtelėjo (plg. sliūgo), ryžto (plg. ryžosi), keisčiausių (plg. keistas), nugrimztantis (plg. nugrimzdo), išduodame (priešdėlis iš-), apgraibomis (priešdėlis ap-), žengteli (plg. žengė).

[R4] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, esančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma -(i)a (LKRS; § 29, p. 26): skambtelėja, atsimerkia, suzvimbia, laukia.

[R5] Dalelytė ne, pavartota tarp dviejų vienodų prieveiksmių ir sudaranti su jais samplaikinį prieveiksmį, rašoma skyrium nuo tų žodžių, tarp samplaikos dėmenų brūkšnelis nerašomas (LKRS, § 98, p. 47), diktante – vos ne vos.

[R6] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: kuriose, yrančiame, neturinčiame, medžiuose, šiame, platumose, kailyje, prietemoje, dykumoje, sujauktame guolyje, savajame kambaryje, beribėje glūdumoje.

[R7] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų šaknyse (LKRS, § 2 (1), p. 12), išvestiniai žodžiai rašomi kaip tos formos, iš kurių jie padaryti:
(iš)nirti, (iš)nyra, (iš)niro, diktante – išnyra;
mišti, myšta, mišo, diktante – myštančios (esamojo laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma myšta, rašomas su y);
irti, ỹra, iro, diktante – ỹrančiame (esamojo laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma ỹra, rašomas su y; y čia ne priešdėlis);
(pa)nižti, (pa)nyžta, (pa)nižo, diktante – panyžta;
trūnyti, trūnija, trūnijo, diktante – trūnijanti (esamojo laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma trūnija, rašomas su i);
irti(s), iria(si), yrė(si), diktane – irdamiesi (pusdalyvis, kaip ir pamatinė forma irtis, rašomas su i).

[R8] Priesaga -iant- rašoma su -ia (po ja); po šaknies galo priebalsio č taip pat rašoma -ia (LKRS, § 39, p. 30). Diktante: yrančiame, neturinčiame, nesančia, geliančius, šlamščiantis, žnektelėjantis, trūnijanti, susiūbuojantys, nepraplėšiantis.

[R9] Sutrumpėjusioje daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje rašoma y (LKRS, § 25 (3), p. 24). Diktante – slėpiny (slėpinyje), kambary (kambaryje).

[R10] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23), diktante: jokių, durų, Pietų, džiunglių, šakų, mūsų, obuolių, morkų, burokų, pokyčių, gyvių, keisčiausių, akių, paveikslų.

[R11] Įvardžiuotinių dalyvių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininko priešpaskutiniame skiemenyje rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24 (3), p. 23). Diktante – laikančiąja.

[R12] Tam tikrais atvejais priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja ir rašoma viena balsė (LKRS, § 32 p. 27), diktante – nesančia (< ne + esančia).

[R13] Dalelytė vis, su kitais žodžiais sudarydama samplaikines dalelytes ir jungtukus, visada rašoma atskirai nuo tų žodžių (LKRS, § 65, p. 40), diktante – vis tiek, vis dar.

[R14] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37). Diktante: kelintądien (<kelintą dieną), tuomet (<tuo metu), anąnakt (<aną naktį), darkart (<dar kartą), kaipmat (<kaip matai) .

[R15] Aukštesniojo laipsnio priesasga -iau (LKRS, § 39, p. 30), diktante – labiau, garsiau.

[R16] Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiai (LKRS, § 67, p. 40), diktante – negi.

[R17] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23), diktante: šį, sakinį, trumpą, aptrupėjusį, gluminantį, kambarį, žievę, , kurią, kojūgalį, vieną akimirką, kitą, gilumą, kitą dieną.

[R18] Pabrėžiamoji dalelytė tik visada rašoma atskirai po tų žodžių, prie kurių šliejasi (LKRS, § 68, p. 41), diktante – ką tik.

[R19] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: įšliaužęs, prisitaikęs, pabūgę, pasišiaušęs, įmigęs, įsitvėręs.

[R20] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante: įšliaužęs, neįžiūrimos, įmigęs, įsitvėręs, įžiūrime.

[R21] Abu žemyno pavadinimą sudarantys žodžiai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 154, p. 63), diktante – Pietų Amerikos.

[R22] Aukščiausiojo laipsnio priesaga -iausias, -iausiai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – dažniausiai, keisčiausių.

[R23] Kai kurių nekaitomų prieveiksmių gale rašoma -ia (LKRS, § 30 (2b), p. 26), diktante – čia.

[R24] Yra paralelių šaknų su panašios artikuliacijos, bet nevienodo skardumo priebalsiais (LKRS, § 14, p. 19): stiebtis – stieptis, stabtelėti – staptelėti, žnektelėti – žnegtelėti, sliūgtelėti – sliūkterėti. Diktante: žnektelėjantis (žnektelėti – „su garsu nukristi“); sliūgtelėjo (sliūgtelėti – „nusprūsti, nuslysti, nukristi“).

[R25] Priesaga -yn rašoma su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante – aukštyn, pirmyn.

[R26] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 4, p. 23), diktante: spyriotųsi, galėtų.

[R27] Balsiai u ir ū kaitaliojasi bendrašakniuose ištiktukuose ir iš jų išvestuose veiksmažodžiuose, žyminčiuose stipresnį ir silpnesnį veiksmą (LKRS, § 2 (3), p. 13): sliūgtelėti, sliūkterėti, sliukterėti, sliuktelėti, diktante – sliūgtelėjo.

[R28] Žodžiai su šaknimi ryžt- neturi nosinės balsės (LKRS, § 9 (pastaba), p. 23): ryžtis, pasiryžti, ryžtingas; diktante – ryžtas.

[R29] Prielinksniai rašomi kartu su sutrumpėjusiomis linksnių formomis (LKRS, § 116, p. 52), diktante – perniek (per nieką).

[R30] Sudurtinių žodžių pirmojo dėmens galo priebalsiai t, d rašomi taip, kaip girdimi (LKRS, § 50, p. 36), diktante – juodalksnio.

[R31] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū (LKRS, § 51, p. 36), diktante – kojūgalį.

[R32] Priebalsė j rašoma morfologiškai sutrumpėjusių vienaskaitos vietininko formų gale (LKRS, § 21, p. 22), diktante: šitoj tirštumoj, gelmėj.

[R33] Veiksmažodis tįsoti gali būti rašomas dvejaip, tiek su į (nosine), tiek su y (ilgąja), nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida: tįsoti, tįso, tįsojo arba tysoti, tyso, tysojo (plačiau žr. Konsultacijų banko įrašą http://www.vlkk.lt/konsultacijos/10711-tisoti-tiso-tisojo-tisojimas-tysojimas. Diktante – tebetyso.

[R34] Įvardžiuotinių įvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos vietininko galūnėje nosinė nerašoma (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997 (toliau – DLKG), § 806, p. 281). Diktante – savajame.

[R35] Veiksmažodžių būsimojo laiko trečio asmens formoje (išskyrus tuos atvejus, kai dviskiemenė veiksmažodžio bendratis baigiasi -yti, -(i)ūti) išlaikomas bendraties balsis. Diktante – nebeužsnūs (nes bendratis snūsti).

[R36] Bevardės giminės formos gali atlikti kai kurių daiktavardžio ar įvardžio linksnių (vardininko, galininko, kartais kilmininko, įnagininko) funkciją. Galininko reikšme vartojamos bevardės giminės formos rašomos be nosinės (DLKG, § 527, p. 168). Diktante – visa (įžiūrime ką? visa, kas buvo, visa, kas galėtų būti, ir visa, ko niekada nebus).

[R37] Veiksmažodžių šaknyse prieš s rašoma nosinė balsė, kai pagrindiniuose kamienuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un. Diktante: išsigąstame (išsigąsti, išsigąsta, išsigando); prakąstas (kąsti, kanda, kando).

[R38] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje (LKRS; § 28, p. 25). Diktante: keistuoliai.

                                                                                                                                   VLKK inf.


Jei turite daugiau klausimų, galite rašyti konsultacijos@vlkk.lt.