Spausdinti
, konkursai , skyryba

Skelbiamas 2010 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su galimo skyrimo ženklų variantais ir SKYRYBOS ypatumų paaiškinimais.

    Skelbiamas 2010 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su galimo skyrimo ženklų variantais (galimi skyrybos ženklai suskliausti). Rašybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje – šioje aiškinami skyrybos ypatumai. Originalus diktanto tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje www.diktantas.lt.

    Skyrybos ypatumai tekste pažymėti raide S laužtiniuose skliaustuose, jų paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Kai to paties pobūdžio yra keletas atvejų, prie santrumpos numerio dar pridėta raidė, pvz., [S1 a], [S1 b], [S1 c]. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

2010 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo
DIKTANTAS

Aldonas Pupkis
 

Kazlai(,) [S1] pilni smėlio

     Kada kaštonai apsikaišo žiedų žvakutėmis ir pro juos Vilniuje tenka eiti į darbą, [S2 a] širdyje prabunda ne tiek pavasarinis nerimas, [S3] kiek anų tėviškės kaštonų ilgesys, (: / – / ;) [S4] žiedlapių byrėjimo pasaka, [S5] niekada daugiau neateisianti ir nebegrįšianti. Kaip negrįš ir tie rudenys, [S2 b] kai vakare prie vartelių pro beržų šakas skaičiuodavau Grigo Ratų žvaigždes ir neatsistebėdavau Paukščių Tako tirštumu ir [S6] jo švytėjimu. Niekada negrįš ir žinojimas, [S2 c] kad štai už tų durų ramius sapnus sapnuoja tėtė ir mama, kad rytoj anksti juodu vėl kibs į nepabaigiamus darbus, perpietę gal katras snūstels, paskui vėl bėgs(,)[S7] skubės, vakare kalbės, [S8] o aš vėl gaudysiu krintančias žvaigždes...
 

     Tik vienas žinojimas rodosi tikras: (–) [S9] tas smėlis, [S2 d] kuriame maudytasi, piltasi į plaukus ir akis, kurio būdavo pilna burna, [S10] pilnos ausys ir kurio buvo, (–)regis, (–) [S11] pilni Kazlai, vienądien priglaus ir tave būti amžinybėje. Kai dunksėjo gelsvas smėlis sušalusiais kąsniais į mamos karsto antvožą, [S2 e] pasąmonėje jo spalva susiliedavo su kažkokia panašia spalva(,) [S12 a] ir tik vėliau susizgribau: (–) [S13] tai mamos jaunystės kasų spalva – ( , ) [S14] gelsva su rausvumu, [S15] bet daugiau į rudumą. Tokią mačiau (,) [S16] ir kai roviau sulaukėjusios obels kelmą [S17] ir prisikasiau prie to paties (,) gelsvo su rudumu (,) [S24] sluoksnio.  

     Dabar Kazluos to paviršinio smėlio beveik nėra, (: / –) [S18] kone visur asfaltas ir šaligatviai. Bet pakask mažumėlę kur giliau(,) (–) [S12 b] ir atsivers tas tikrasis klodas. Tai į jį (,) [S19] lyg į tarmės žodyną (,) sugulusi ir senolių kalba, (–) [S20] į tą gelsvą su rudumu smėlį. Tai lyg iš jo laikau rankose iš mamos lūpų prisirašytų žodžių lapelius(,) [S12 c] ir jie man žydi tėviškės kaštonų žiedais, [S21 a] primena mamos jaunystės kasų spalvą, [S21 b] gimtuosius Kazlus, [S22] dabar jau vadinamus ilgesniu (–) [S23] (, / –) Kazlų Rūdos (, / –) vardu.
 

__________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

SKYRYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI


[S1] Kablelis originalioje antraštėje rodo, kad autorius po pažymimojo žodžio Kazlai nukėlė ar pridūrė išplėstinį derinamąjį pažyminį (įprasta tvarka būtų Pilni smėlio Kazlai), tada kablelis būtinas pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (toliau T1) 5.1 punktą. Tačiau yra galimybė Kazlai laikyti veiksniu, o pilni smėlio tariniu, tada kablelio neturėtų būti.
 

[S2] Šalutiniai prijungiamojo sakinio dėmenys privalomai išskiriami kableliais (žr. T1-8.1 punktą), diktante:

a) Kada kaštonai apsikaišo žiedų žvakutėmis ir pro juos Vilniuje tenka eiti į darbą;

b) kai vakare prie vartelių pro beržų šakas skaičiuodavau Grigo Ratų žvaigždes ir neatsistebėdavau Paukščių Tako tirštumu ir jo švytėjimu;

c) [žinojimas], kad štai už tų durų ramius sapnus sapnuoja tėtė ir mama, kad štai už tų durų ramius sapnus sapnuoja tėtė ir mama, kad rytoj anksti juodu vėl kibs į nepabaigiamus darbus, [kad] perpietę gal katras snūstels, [kad] paskui vėl bėgs, [kad] skubės, [kad] vakare kalbės;

d) kuriame maudytasi, piltasi į plaukus ir akis, kurio būdavo pilna burna, pilnos ausys ir kurio buvo pilni Kazlai;

e) Kai dunksėjo gelsvas smėlis sušalusiais kąsniais į mamos karsto antvožą;  

c ir d atvejais tarp vienarūšių dėmenų be sudedamųjų jungtukų kableliai privalomi, o prieš nekartojamą sudedamąjį jungtuką ir kablelis nededamas (kurio būdavo pilna burna, pilnos ausys ir kurio buvo pilni Kazlai).  

[S3] Pagal T1-3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos poriniais jungtukais ne tiek ... kiek, atskiriamos kableliais, diktante vienarūšiai veiksniai – [prabunda] ne tiek nerimas, kiek ilgesys...  

[S4] Originaliame tekste žiedlapių byrėjimo pasaka... nuo prieš tai einančių vienarūšių veiksnių [prabunda] ne tiek nerimas, kiek ilgesys atskirta kableliu tarsi vienarūšė sakinio dalis (pagal T1-3.1 punktą vienarūšes išvardijamąsias sakinio dalis be jungtukų privalu atskirti kableliais), bet iš tiesų kablelis žymi atskirą sudėtinio sakinio dėmenį, susijusį su pirmesniu priežasties ir pasekmės santykiu. Pirmesniame įvardytas ilgesys, o šiame – priežastis, dėl ko tas ilgesys kyla: ilgimasi pasakos, kuri niekada daugiau nebeateis ir nebesugrįš. Todėl galimi ir kiti skyrybos ženklai – dvitaškis, brūkšnys, net kabliataškis.  

[S5] Kablelis po pažymimojo žodžio pasaka prieš išplėstinį dalyvinį pažyminį niekada daugiau neateisianti ir nebegrįšianti privalomas pagal T1-5.1 punktą.  

[S6] Nors šioje sakinio dalyje yra du jungtukai ir (... skaičiuodavau Grigo Ratų žvaigždes ir neatsistebėdavau Paukščių Tako tirštumu ir jo švytėjimu), bet jie nėra kartojamieji – jie jungia skirtingų vienarūšių sakinio dalių poras: a) skaičiuodavau ir neatsistebėdavau, b) tirštumu ir švytėjimu. Todėl kablelis šitoje sakinio atkarpoje nereikalingas.  

[S7] Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (toliau T2) 2.1 punkte pasakyta: „Greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis.“ Tad palaikius samplaika artimos reikšmės žodžius bėgs skubės tarp jų kablelio galima ir nedėti, tačiau laikant vienarūšėmis sakinio dalimis kablelis būtinas.  

[S8] Kablelis prieš priešinamuoju jungtuku o su ankstesniu sujungtą dėmenį (... vakare kalbės, o aš vėl gaudysiu krintančias žvaigždes) privalomas pagal T1-9.1 punktą.  

[S9] Tik vienas žinojimas rodosi tikras: tas smėlis vienądien priglaus ir tave būti amžinybėje, – išbraukus šalutinius dėmenis lieka du sudedamieji aiškinamojo santykio dėmenys be jungtuko. Skyrybos ženklas tarp jų pasirenkamas pagal santykio pobūdį, žr. T1-10.1 punktą. Šiuo atveju santykis aiškinamasis, vadinasi, tinka dvitaškis arba brūkšnys.  

[S10] Pagal T1-3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų yra atskiriamos kableliais, diktante: pilna burna, pilnos ausys
 

[S11] Įterpinius išskirti privalu pagal T1-4.2 punktą, čia įterpinys – regis.  

[S12] Autoriniame tekste prieš dėmenį ir tik vėliau susizgribau kablelis padėtas, kaip taisyklės anksčiau to reikalavo. Šiuo metu kablelio buvimas ar nebuvimas prieš nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei sujungtus sujungiamojo sakinio dėmenis klaida nelaikomas (žr. T2-11.1 punktą), taigi ši sakinio atkarpa gali būti ir be kablelio: ... jo spalva susiliedavo su kažkokia panašia spalva ir tik vėliau susizgribau... Taip pat ir kitais analogiškais atvejais:  

(b) Bet pakask mažumėlę kur giliau, ir atsivers tas tikrasis klodas – tokia autorinė skyryba, bet kablelio nebuvimas klaida nelaikomas. Pabrėžus sąlygos santykį (plg. Jei pakastumei mažumėlę, atsivertų tikrasis klodas) kablelio vietoje galėtų būti ir brūkšnys: Bet pakask mažumėlę kur giliau – ir atsivers tas tikrasis klodas
 

(c) Taip pat galimi variantai: ... laikau rankose iš mamos lūpų prisirašytų žodžių lapelius, ir jie man žydi tėviškės kaštonų žiedais arba laikau rankose iš mamos lūpų prisirašytų žodžių lapelius ir jie man žydi tėviškės kaštonų žiedais.  

[S13] Tarp dviejų bejungtukių dėmenų, tarp kurių yra aiškinamasis santykis, privalomas dvitaškis arba brūkšnys: ... susizgribau: tai mamos jaunystės kasų spalva arba ... susizgribau – tai mamos jaunystės kasų spalva.  

[S14] Išplėstiniai derinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio pagal T1-5.1 punktą išskiriami kableliais, bet autoriniame tekste po pažymimojo žodžio spalva padėtas brūkšnys, matyt, todėl, kad pažyminys gelsva labai išplėstas – gelsva su rausvumu, bet daugiau į rudumą. Taigi, ar kablelio, ar brūkšnio pasirinkimas klaida nelaikytinas. 
 

[S15] Kablelis prieš priešinamąjį jungtuką bet, jungiantį vienarūšius pažyminius su rausvumu ir daugiau į rudumą, yra privalomas pagal T1-3.3 punktą.  

[S16] Šiuo atveju prieš šalutinį dėmenį kai roviau sulaukėjusios obels kelmą ir prisikasiau prie to paties gelsvo su rudumu sluoksnio eina dalelytė ir. Ji gali panaikinti šalutinio dėmens intonacinį savarankiškumą. Autoriniame tekste kablelio nėra (Tokią mačiau ir kai roviau...) – pagal anksčiau galiojusias taisykles kablelis buvo nededamas, o pagal galiojančių taisyklių T2-10.2 punktą kablelis gali būti dedamas, norint pabrėžti dėmens ribas (Tokią mačiau, ir kai roviau...).  

[S17] Nekartojamaisiais sujungiamaisiais jungtukais ir, bei, ar, arba, nei sujùngtos vienarūšės sakinio dalys neskiriamos (žr. T1-3.3 punkto pastabą), diktante – roviau ir prisikasiau.  

[S18] Tarp sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenų skyrybos ženklas privalomas (žr. T1-10.1 punktą). Originaliame tekste dėmenys paviršinio smėlio beveik nėra ir kone visur asfaltas ir šaligatviai atskirti kableliu, vadinasi, jie išvardyti, sugretinti. Tačiau įžiūrėjus aiškinamąjį dėmenų santykį, juos galima būtų skirti dvitaškiu arba brūkšniu. 
 

[S19] Autoriniame tekste lyg į tarmės žodyną neišskirta kaip paprastoji aplinkybė (kaip kalba sugulusi?). Kita vertus, šią sakinio dalį galima palaikyti priedėliu (plg. į jį, kaip į tarmės žodyną), todėl pagal T2-5.4 punktą galimas išskyrimas iš abiejų pusių.  

[S20] Sakinio pabaigoje pridurtas priedėlis į tą gelsvą su rudumu smėlį. Jis aiškina į ką tokį , paminėtą sakinio pradžioje, sugulusi kalba – į tą gelsvą su rudumu smėlį. Po pažymimojo žodžio einantį išplėstinį priedėlį be jungiamojo žodžio pagal T1-5.3 punktą privalu išskirti kableliais; dėl priduriamojo atspalvio tampa įmanomas ir brūkšnys.  

[S21] Pagal T1-3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų yra atskiriamos kableliais, šiame sakinyje:

a) vienarūšiai tariniai – žydi, primena, b) vienarūšiai papildiniai – spalvą, Kazlus.  

[S22] Kablelis po pažymimojo žodžio Kazlus prieš išplėstinį dalyvinį pažyminį dabar jau vadinamus ... Kazlų Rūdos vardu privalomas pagal T1-5.1 punktą.  

[S23] Autorius baigiamojoje sakinio atkarpoje padėjo brūkšnį (vadinamus ilgesniu – Kazlų Rūdos vardu), matyt, norėdamas pabrėžti, kad paaiškina, koks tas ilgesnis vardas – Kazlų Rūdos... Ženklas nėra privalomas, nes pažyminiai nevienarūšiai. Pagal T2-3.1 punktą tokius aiškinąją paskirtį turinčius pažyminius galima išskirti kableliais (arba rečiau brūkšniais) arba neskirti.

[S24] Pagal R2-5.6 punktą po įvardžių pavartotas būdvardis ar dalyvis su priklausomais žodžiais ar be jų gali būti išskiriamas, jei norima parodyti aiškinamąją jo paskirtį, diktante: ... to paties gelsvo su rudumu sluoksnio (taip autoriaus), tačiau ne klaida ir išskirti: ... to paties, gelsvo su rudumu, sluoksnio.

Parengė Aistė Pangonytė