Spausdinti
, konkursai , rašyba
Skelbiamas 2010 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su RAŠYBOS ypatumų paaiškinimais.

     Skelbiamas 2010 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su galimo skyrimo ženklų variantais (galimi skyrybos ženklai suskliausti). Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje – šioje aiškinami rašybos ypatumai. Originalus diktanto tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje www.diktantas.lt.

    Rašybos ypatumai tekste pažymėti raide R laužtiniuose skliaustuose, jų paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Kai to paties pobūdžio yra keletas atvejų, prie santrumpos numerio dar pridėta raidė, pvz., [R1 a], [R1 b], [R1 c]. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

2010 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo
DIKTANTAS 

Aldonas Pupkis

Kazlai(,) pilni smėlio

    Kada kaštonai apsikaišo žiedų [R1] žvakutėmis ir pro juos Vilniuje [R13] tenka eiti į [R2] darbą [R3], širdyje [R4] prabunda ne tiek [R5] pavasarinis nerimas, kiek anų [R1] tėviškės kaštonų [R1] ilgesys, (: / – / ;) žiedlapių [R1, R6] byrėjimo [R7] pasaka, niekada daugiau [R8] neateisianti [R9] ir nebegrįšianti [R9, R10]. Kaip negrįš [R10, R11] ir tie rudenys [R12], kai vakare prie vartel [R1] pro beržų [R1] šakas skaičiuodavau Grigo Ratų [R1, R13] žvaigždes ir neatsistebėdavau [R9] Paukščių Tako [R1, R13] tirštumu ir jo švytėjimu [R7]. Niekada negrįš [R10, R11] ir žinojimas, kad [R14] štai [R14] tų durų [R1] ramius sapnus sapnuoja [R15] tėtė ir mama, kad rytoj [R16] anksti juodu [R17] vėl kibs [R18] į nepabaigiamus [R9] darbus, perpietę [R3, R19] gal katras snūstels [R7], paskui [R20] vėl bėgs [R18] (,) skubės, vakare kalbės, o aš vėl gaudysiu [R21] krintančias [R22] žvaigždes...  

    Tik vienas žinojimas rodosi tikras: (–) tas smėlis, kuriame [R23] maudytasi [R21], piltasi į plaukus ir akis, kurio būdavo [R7] pilna burna, pilnos ausys [R12] ir kurio buvo, (–)regis, (–) pilni Kazlai [R13], vienądien [R24] priglaus ir tave būti amžinybėje [R25]. Kai dunksėjo [R26] gelsvas smėlis sušalusiais [R27] kąsniais [R28] į mamos karsto antvožą [R3], pasąmonėje [R29] jo spalva susiliedavo su kažkokia [R30] panašia [R31] spalva(,) ir tik vėliau [R8] susizgribau [R32]: (–) tai mamos jaunystės [R8, R33] kasų [R1] spalva – ( , ) gelsva su rausvumu, bet daugiau [R8] į rudumą [R3]. Tokią mačiau [R8] (,) ir kai roviau [R8] sulaukėjusios obels kelmą [R3] ir prisikasiau [R8] prie to paties (,) gelsvo su rudumu (,) sluoksnio.  

    Dabar Kazluos [R34] to paviršinio smėlio beveik nėra, (: / –) kone visur asfaltas ir šaligatviai. Bet pakask mažumėlę [R3] kur giliau [R8] (,) (–) ir atsivers tas tikrasis klodas. Tai į [R3] (,) lyg į tarmės žodyną [R3] (,) sugulusi ir senol [R1] kalba, (–) į tą gelsvą [R3] su rudumu smėlį [R3]. Tai lyg iš jo laikau rankose iš mamos lūpų [R1] prisirašytų žodž [R1] lapelius(,) ir jie man žydi tėviškės kaštonų [R1] žiedais, primena mamos jaunystės kasų [R1] spalvą [R3], gimtuosius Kazlus, dabar jau vadinamus ilgesniu [R35] (–) Kazlų Rūdos [R1, R13] vardu.  

_____________________

RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

[R1] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų, žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (toliau LKRS), Vilnius, 1992, p. 23, § 24). Diktante kilmininko formos: žiedų (vns. vard. žiedas), anų (anas), kaštonų (kaštonas), žiedlapių (žiedlapis), (prie) vartelių (dgs. varteliai), beržų (beržas), Grigo Ratų (ratas), Paukščių (paukštis) Tako, (ta), durų (dgs. durys), kasų (kasa), senolių (senolis), lūpų (lūpa), prisirašytų (prisirašytas), žodžių (žodis), Kazlų (Kazlai) Rūdos.  

[R2] Prielinksnis į rašomas nosine balse (žr. LKRS, p. 19, § 11).  

[R3] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (žr. LKRS, p. 23, § 24), diktante: (į) darbą (vns. vard. darbas), perpietę (perpietė), (į) antvožą (antvožas), (į) rudumą (rudumas), kelmą (kelmas), mažumėlę (mažumėlė), (į) (jis), (į) žodyną (žodynas), (į) (tas), gelsvą (gelsvas), smėlį (smėlis), spalvą (spalva).  

[R4] Daiktavardžių vns. vietininko galūnė -yje ir dgs. -yse rašoma su ilgąja balse (žr. LKRS, p. 24, § 25 3 punktas), diktante – vns. viet. širdyje

[R5] Neiginys ne su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais paprastai rašomas skyrium (žr. LKRS, p. 45–46, § 81, 83, 91 punktas), diktante – ne tiek

[R6] Dūrinys žiedlapiai sudarytas iš dviejų šaknų: žied- + lap- (žiedų lapai).  

[R7] Ilgosios balsės veiksmažodžių ir išvestinių formų bei išvestinių daiktavardžių šaknyse, diktante: a) byrėjimo (: byrėti, byra, byrėjo), b) švytėjimu (: švytėti, švyti, švytėjo), c) snūstels – veiksmažodžio snūstelėti, snūstelėja, snūstelėjo būs. laiko 3 asm. (balsio ilgumu ar trumpumu išreiškiamas ir veiksmo intensyvumas: snustelėti „kiek užsnūsti, nusnūsti“, snūstelėti „kiek ilgiau nusnūsti“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“); d) būdavo – pamatas bendratis būti.  

[R8] Dvibalsis au po minkštųjų priebalsių supriešakėja ir tariamas kaip eu, bet rašoma iau (žr. LKRS, p. 10, p. 30 § 39), diktante: a) aukštesniojo laipsnio priesaga -iau – daugiau, vėliau, giliau, b) veiksmažodžių galūnėse – mač-iau, rov-iau, prisikas-iau (būt. k. l. vns. 1 asm.), c) po visada minkšto priebalsio jjaunystės (: jaunas, -a), jau (priev.).  

[R9] Jeigu sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (žr. LKRS, p. 43, § 73), išvestiniuose žodžiuose taip pat rašoma kartu, diktante: dalyviai – (a) neateisianti (< neateis – neateiti, neateina, neatėjo) ir (b) negrįšianti (< negrįš – negrįžti, negrįžta, negrįžo); c) neatsistebėdavau (neatsistebėti, neatsistebi, neatsistebėjo); d) nepabaigiamus (: nepabaigti, nepabaigia, nepabaigė).

[R10] Nosinės balsės rašomos žodžių šaknyse, kai giminiškuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (žr. LKRS, p. 17, § 9 3 punktas), diktante – dalyvis negrįšianti (plg.: grįžti, apgręžti, grąža, grąžtas). Dar žr. R28.  

[R11] Veiksmažodžių būsimajame laike šaknies galo priebalsis ž (grįžti, grįžta, grįžo) supanašėjęs su dusliuoju šio laiko formantu -s virsta š ir susilieja: grįž- + -s = grįšs > grįš. (Žr. LKRS, p. 22, § 20.) Dar žr. R10.  

[R12] Trečiosios ir penktosios linksniuotės daiktavardžių daugiskaitos vardininko galūnė -ys (žr. LKRS, p. 24, § 25 2 punktą), diktante penktosios – rudenys (vns. ruduo, dar plg.: piemuo, piemenys; akmuo, akmenys), trečiosios – ausys (vns. vard. ausis, dar plg.: akis, akys; naktis, naktys).  

[R13] Astronominių ir geografinių bei topografinių objektų tikriniai vardai rašomi didžiąja raide. Jeigu vardą sudaro du ar daugiau žodžių, visi jie rašomi didžiąja raide (žr. LKRS, p. 62–63, § 153–154), diktante: Grįžulo Ratai, Paukščių Takas; Kazlai, Kazlų Rūda, Vilnius.  

[R14] Žodžio gale skardieji priebalsiai virsta dusliaisiais (žr. LKRS, p. 10), diktante: jungtukas kad (nors tariama kat, bet plg. kada); prielinksnis (nors tariama , bet plg. užu, tarm. ažu).  

[R15] Balsis a, tariamas po minkštųjų priebalsių, labai supriešakėja ir yra artimas balsiui e, tačiau rašte pagal morfologinį principą visada žymimas balse a (žr. LKRS, p. 9), diktante: sapnuoja (esamojo laiko veiksmažodžio 3 asm., pagrindinės formos – sapn-uo-ti, sapn-uoj-a, sapn-av-o).  

[R16] Daiktavardinis prieveiksmis rytoj (plg. rytojus).  

[R17] Įvardžio dviskaitos forma, vyr. giminės, juodu arba variantas jiedu. Plačiau žr. Kalbos konsultacijų banke.   

[R18] Priebalsių asimiliacija veiksmažodžių būsimojo laiko 3 asmens formose: a) kib- (kibti, kimba, kibo) + -s = kibs (priebalsiui b prieš duslųjį s suduslėjus tariama kips), b) bėg- (bėgti, bėga, bėgo) + -s = bėgs (nors tariama bėks).  

[R19] Samplaikinės darybos daiktavardis per̃pietė „poilsis po pietų, pogulis; pietų laikas“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“), sudarytas iš prielinksnio per + pietūs (plg. perpiet „per pietus“).  

[R20] Prieveiksmis paskui (baigmenyje užkonservuota vns. naudininko galūnė).  

[R21] Išlaikomas veiksmažodžio bendraties priesagos -yti ilgumas: a) gaudysiu < gaud-y- (-ti) + -s; maudytasi < maud-y- (-ti-s) + -as + si.  

[R22] Dalyvio krintanti (diktante dgs. gal. krintančias) pamatas – veiksmaž. es. l. 3 as. krinta. (Plačiau apie variantus krinta ir krenta žr. Kalbos konsultacijų banke, http://www.vlkk.lt/lit/4881.)  

[R23] Įvardžio kuris vienaskaitos vietininko galūne -iame (kuriame). Dėl ia žr. R31, o dėl paskutinės raidės e, tai ji rašoma tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos vietininko gale (žr. LKRS, p. 26, § 30 1). 

[R24] Nosinės balsės sudurtinio žodžio dėmenų nejungia, tačiau yra tarp sudurtinių žodžių, kurių pirmasis dėmuo baigiasi nosine balse (kai jį sudaro nesutrumpėjusi vienaskaitos galininko ar daugiskaitos kilmininko forma; žr. LKRS, p. 36, § 52), diktante – prieveiksmis vienądien (vieną + dieną).  

[R25] Ilgoji balsė y rašoma daiktavardžio priesagoje -ybė, diktante – amžinybėje (vns. vietininko galūnė -ėje).  

[R26] Veiksmažodis dunksėti, dunksi, dunksėjo (plg. dunkst).  

[R27] Dalyvio sušalęs (diktante dgs. įnag. sušalusiais) pamatas veiksmažodis sušalti, sušąla, sušalo. Nosinė rašoma tik esamojo laiko formose, o diktante pavartotas būtojo kartinio laiko dalyvis, vedamas iš būtojo kartinio veiksmaž. laiko formų.  

[R28] Veiksmažodžių šaknyse prieš s, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un, rašoma nosinė raidė (žr. LKRS, p. 17, § 9 1 punktas). Diktante pavartoto daiktavardžio kąsnis (kąsniais) darybinis pamatas veiksmažodis kąsti, kanda, kando.  

[R29] Viena iš daiktavardžio pasąmonė (diktante vns. viet. pasąmonėje) žodžio dalių – priešdėlis -, rašomas su nosine raide. Pagal dabartinės lietuvių kalbos taisykles (žr. LKRS, p. 27, § 34) prieš priebalses j, l, m, n, r, s, š, (z), ž, v ir kartais prieš balsę ar dvibalsį rãšoma - (pvz., sąmonė, sąlyga, sąmyšis), o prieš priebalses d, t, g, k, kartais ir č – priešdėlis san- (pvz., santykis, sankryža), prieš b ir p – priešdėlis sam- (pvz., sambūris, samprotauti).  

[R30] Nors dėl priebalsių supanašėjimo tariama kaškokia, bet rašyba morfologinė – kažkokia, plg. kažin kokia.  

[R31] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e, kai vns. ir dgs. vardininkų galūnėse yra ė (žr. LKRS, p. 25, § 28), o šiuo atveju vns. įnagininko forma – (su) panašia, nes vard. panaši, panašios.  

[R32] Veiksmažodis susizgribti, susizgrimba, susizgribo – šnek. „susigriebti, susiprasti“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“).

[R33] Daiktavardžio jaunystė viena iš dalių – priesaga -ystė.  

[R34] Daiktavardis Kazlai pavartota sutrumpėjusio vns. vietininko forma – Kazluos (įprastai bendrinėje kalboje – Kazluose).  

[R35] Būdvardžio ilgas aukštesnysis laipsnis sudarytas su priesaga -esn-, diktante – ilgesniu (vns. vard. ilgesnis).

(Parengė Aistė Pangonytė)