Spausdinti
, konkursai , skyryba

   Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt, tekstas tik su skyrybos ir rašybos variantais čia

   Skyrybos ypatumai tekste pažymėti raide S laužtiniuose skliaustuose, jų paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turas

Diktantas


   Dabar mainėsi nebe tik jų vanduo, (–) [S1] ir dugnas: [S2c] kur tik giliau, [S3] kur tik duburėlis, ten (–) [S4] verpetas(,) [S5] lyg pablūdęs putodamosi(,) sukas(,) [S6] kriokia, [S7] dar gilesnį duburį gręžia. Vartosi(,) [S6] kunkuliuoja, [S7] kriokia(,) [S6] ūžia vandens(,) [S8] lyg pasikartojus antram didžiajam tvanui. Visi laukai ir pievos (–) [S4] ištisa jūra.
   Berods(,) [S9] neilgai tetruko tasai gaivalo siutimas; (–/ ,) [S10] tik keletą dienelių. Ūmai užėję(,) [S8] ūmai ir nugriuvo didieji vandens. Tik(, / –) jergutėliau, (–) [S11] kas paliko! Nuo kalnų, [S7] kalvų, [S7] nuotakų nuskalauta visa geroji žemė; (, / : / –) [S2a] per kelis colius nuliežta visos derlių puvenos, [S3] kurioms padaryti per tūkstančius metų vargo(,) [S6] dirbo oras, [S7] milijonai sliekų [S12] ir tūkstančiai žmonių. Paliko oro ir kitko dar nepaliestas(,) [S13] nepapurentas bergždžiapadis, [S14] išvertęs negražias savo mėzras. Tai tau gyvenamoji dirva (–) [S15] penėtojėlė!
   Slėsniose vietose, [S3] kur dirvų riebumai [S12] ir drėgmė sutekėdami daigino tankią žolę, [S3] kur piekus ganės, [S2a] ašvienis mito(,) [S8] už tai žmogų maitindami ir jį darbuose slaugydami, (–) [S3] dabar (–) [S4] nei antvalnių, [S16] nei nuovalių, nei kalvų, nei kaubrelių, nei sausumų, nei šlapumų. Visa (–) [S4] lygiai stora mauro pluta apklota, [S7] slegia(,) [S6] troškina augmenų gyvybę, [S3] kaip kitą kartą tvanų atneštos žemės suslėgė ir užtroškino ištisas milžinų medžių girias. Tai tau pjaunamoji pievelė, (–) [S7, S15] Dievo kilimėlis, [S7] dirvos duktė [S12] ir jos derlintoja: (–) [S2c] dirva pievą tręšė, [S2a] pieva dirvą mėžė. O kas dabar?
   Išėjo Piliečiai, (–) [S15] dirvų artojėliai, [S7] pievų pjovėjėliai. Ir mato – (:) [S2c] senosios jų žemės kultūros (–) [S4] nė žymės. Buvo bekimbą pievas nuo mauro valyti ir jį atgal į dirvas mesti. Tačiau tuoj liovėsi. Ir tomis rankomis, [S3] kuriomis kitkart slėnius lygino, [S7] kalnus nurausė, [S3] dabar betesėjo sau pakaušį pasikrapštyti. Nustėrę(,) [S13] nusiminę viena aiškiai beišmanė: (–) [S2c] nuo šio Pavasario potvynio [S17] sudiev, [S18] senasis ūki, sudiev, [S18] ir senoji kultūra! Gamta verčia Piliečius pradėti visai kitaip ūkininkauti.
   Tik kaip, [S3] kad nėra dar pavyzdžių? Kad nebežymu, [S3] kurgi dabar mano, o [S10] kur tavo? Ne. Reikia pradėti nuo dalybų. Imta dalytis slėniais ir susipešta, [S3] kad jų kiekvieno kuo daugiausia norėta; (,) [S2a] imta dalytis tuščiomis kalvomis ir vėl susipešta, [S3] kad jų nė vieno [S19] nė kiek nenorėta. Imta tartis, [S3] kaip betgi sunaudojus, [S3] kas yra, [S3] kad bent bado nebūtų, ir vis dėlto peštasi.
   Taip ir tebestovi perkeistas ūkis vienas pats(,) [S8] laukdamas, [S3] kada gi Piliečiai ateis į jį... (, / –) [S20] ko gi daugiau, jei ne pasipeštų? Nieko gera iš jų nebelaukdamas(,) [S8] stovi(,) [S8] Vasaros pasiilgęs, [S3] idant ji atitaisytų sudarkytą žemę ir parodytų Piliečiams, [S3] ko dabar iš jos pačios begalima laukti(,) [S8] patiems nebemokant nė pirštu pajudinti.

                                                Ištrauka iš Vaižganto romano „Pragiedruliai“ [S21

__________________ 


SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI

    Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Šalutiniai variantai – pakelti. Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

   [S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3b punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos poriniais jungtukais nors (ir) ... bet, jei(gu) ne ... tai, ne tik ... bet ir, ne tiek ... kiek ir pan., yra atskiriamos kableliais. Diktante – ne tik vanduo, [bet] ir dugnas (išleista porinio jungtuko ne tik ... bet ir dalis bet, tačiau priešinamasis santykis akivaizdus, likęs jungtukas ir savarankiškos sujungiamosios reikšmės neturi, todėl skiriama taip pat, kaip ir esant visam jungtukui. Dėl dalies jungtuko išleidimo santykis darosi netikėtesnis, neįprastesnis, todėl galimas ir brūkšnys).
   [S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą bejungtukio sakinio dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu ar dvitaškiu. Reiškiant išvardijimą, gretinimą, priešpriešą paprastai vartojami kablelis ar kabliataškis (a), reiškiant apibendrinimą, sąlygą, laiką, nuolaidą, neatitikimą dažniau vartojamas brūkšnys (b), reiškiant aiškinimą, priežastį, pasekmę – dvitaškis ar brūkšnys (c).
  Sakinyje Tai tau pjaunamoji pievelė, Dievo kilimėlis, dirvos duktė ir jos derlintoja: dirva pievą tręšė, pieva dirvą mėžė dalį po dvitaškio galima suprasti kaip cituojamą tautosakinį tekstą: Tai tau ... jos derlintoja: „Dirva pievą tręšė, pieva dirvą mėžė.“ (Žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 13.1.1 punktą).
   [S3] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais. Šalutinis dėmuo gali būti vartojamas prieš pagrindinį dėmenį ar po jo, sakinio pradžioje, pabaigoje ar viduryje, gali būti įsiterpęs į pagrindinį dėmenį ar jungiamas prie kito šalutinio dėmens. Diktante šalutiniai dėmenys prie pagrindinių ar kitų šalutinių dėmenų jungiami jungiamaisiais žodžiais kur, kas, kurioms, kaip, kad, kurgi, jei ne, idant, ko.
   Sudėtingesnis atvejis diktante: Slėsniose vietose, kur dirvų riebumai ir drėgmė sutekėdami daigino tankią žolę, kur piekus ganės, ašvienis mito, už tai žmogų maitindami ir jį darbuose slaugydami, (–) dabar nei antvalnių, nei nuovalių... (Viskas iki brūkšnio yra tik vietos aplinkybė su prijungtais šalutiniais dėmenimis, todėl brūkšnys autoriaus rašomas vietoj tarinio ([nėra] dabar nei antvalnių, nei nuovalių). Brūkšnys vietoj tarinio gali būti rašomas ir po dabar, tačiau tokiu atveju prieš dabar būtinas šalutinio dėmens ribą žymintis kablelis.)
   [S4] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Diktante: ten [yra] verpetas; visi laukai ir pievos [yra] ištisa jūra; dabar [nėra] nei antvalnių, nei nuovalių; visa [yra] stora pluta apklota; senosios jų žemės kultūros [nėra] nė žymės.
   [S5] Dalyvis, išplėstas nesavarankišku žodžiu, išplėstinės dalyvinės aplinkybės nesudaro, todėl neskiriamas (išskyrimas laikytinas klaida). Diktante neskiriama aplinkybė lyg pablūdęs (dalyvis eina su dalelyte). Kaip išplėstinę dalyvinę aplinkybę įmanoma skirti nebent ilgesnį teksto fragmentą – lyg pablūdęs putodamosi.
   [S6] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.1 punktą greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis. Autorius neskiria samplaikų sukas kriokia, vartosi kunkuliuoja, kriokia ūžia, vargo dirbo, slegia troškina, tačiau jų skyrimas kaip vienarūšių sakinio dalių klaida nelaikytinas.
   [S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais, diktante:
   • tariniai: sukas kriokia, gręžia; vartosi kunkuliuoja, kriokia ūžia; [yra] apklota, slegia troškina; lygino, nurausė;
   • vietos aplinkybės: nuo kalnų, kalvų, nuotakų;
   • veiksniai: oras, milijonai sliekų; pievelė, kilimėlis, duktė (dar žr. S14]; artojėliai, pjovėjėliai.
   [S8] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 4 punktą išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima paryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Neišskyrimas nelaikomas klaida – klaida skirti iš vienos pusės. Diktante: lyg pasikartojus antram didžiajam tvanui; ūmai užėję [nugriuvo]; [daigino, ganės, mito] už tai žmogų maitindami ir jį darbuose slaugydami; laukdamas, kada gi piliečiai ateis į jį (dalyvinė aplinkybė išplėsta šalutiniu dėmeniu); nieko gera iš jų nebelaukdamas [stovi]; [stovi] vasaros pasiilgęs; [stovi] patiems nebemokant nė pirštu pajudinti.
   [S9] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 7.2 punktą modalumą rodantys žodžiai ar junginiai gali būti išskiriami, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį. Diktante – berods.
   [S10] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3a punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais o, bet, tačiau, tik, atskiriamos kableliais. Diktante – neilgai, tik keletą dienelių (vienarūšės dalys čia nutolusios viena nuo kitos, tarp jų įsiterpę kiti žodžiai, pasakomos priduriamai, greičiausiai todėl autorius jas atskyrė kabliataškiu; norint labiau pabrėžti priešinamąjį santykį, gali būti skiriama ir brūkšniu); kurgi mano, o kur tavo.
   [S11] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpiniai išskiriami kableliais (rečiau brūkšniais). Jaustukų funkciją atliekančios sustabarėjusios linksnių formos (paprastai šauksmininkas) skiriamos kaip emociniai įterpiniai. Jei prieš įterpinį eina jungtukas ar dalelytė, ne klaida įterpinį išskirti su tuo žodžiu. Diktante – (tik) jergutėliau.
   [S12] Nekartojamaisiais jungtukais ir, ar, arba, nei sujungtos vienarūšės sakinio dalys neatskiriamos (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 3.2 punkto pastabą). Diktante: milijonai sliekų ir tūkstančiai žmonių; riebumai ir drėgmė; duktė ir derlintoja; valyti ir mesti; imta dalytis ir susipešta.
   [S13] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą pažyminiai prieš pažymimąjį žodį, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, bet rašančiojo laikomi lygiaverčiais, gali būti atskiriami kableliais kaip vienarūšiai. Diktante: nepaliestas(,) nepapurentas [bergždžiapadis]; nustėrę(,) nusiminę [piliečiai].
   [S14] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante: [bergždžiapadis,] išvertęs negražias savo mėzras.
   [S15] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio yra išskiriamas kableliais; pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.9 punktą norint pabrėžti aiškinimą priedėlis gali būti išskirtas brūkšniais, o norint parodyti tapatumą – atskirtas brūkšniu. Diktante: gyvenamoji dirva (–) penėtojėlė (čia priedėliu gali būti laikomas ir junginys gyvenamoji dirva, todėl gali nebūti jokio skyrybos ženklo, nes pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punkto pastabą prieš pažymimąjį žodį einantis priedėlis neskiriamas); pjaunamoji pievelė (, /–) Dievo kilimėlis, dirvos duktė ir jos derlintoja; Piliečiai (, / –) dirvų artojėliai.
   [S16] Kartojamaisiais jungtukais ir ... ir, ar ... ar, nei ... nei sujungtos vienarūšės sakinio dalys atskiriamos kableliais (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3c punktą). Diktante: nei antvalnių, nei nuovalių, nei kalvų, nei kaubrelių, nei sausumų, nei šlapumų.
   [S17] Sakinyje ...nuo šio Pavasario potvynio sudiev, senasis ūki, sudiev, ir senoji kultūra! brūkšnys prieš jaustuką sudiev autoriaus nededamas, nes praleidimo nėra, jaustukas sakinyje pavaduoja tarinį. Brūkšnys galimas nebent kaip emocinis ženklas.
   [S18] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais. Diktante – senasis ūki; senoji kultūra (antrasis kreipinys išskirtas kartu su jungtuku ir).  
   [S19] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punkto 1 pastabą nevienarūšės sakinio dalys neskiriamos. Diktante – nė vieno nė kiek [nenorėta]
   [S20] Sakinyje Taip ir tebestovi perkeistas ūkis vienas pats, laukdamas, kada gi Piliečiai ateis į jį... ko gi daugiau, jei ne pasipeštų po daugtaškio eina priduriamai pasakyta tikslo aplinkybė (su šalutiniu dėmeniu), todėl ir skiriama kaip pridūrimas – daugtaškiu. Dar galėtų būti kablelis ar brūkšnys. 
   [S21] Pavadinimai, antraštės rašomi be taško. Neturintys sakinio struktūros pavadinimai be taško rašomi ir po paveikslais, nuotraukomis ar tekstais.

_________________ 

Visų konkurso metų tekstai su skyrybos ir rašybos ypatumų paaiškinimais, žr. VLKK.lt Kalbos konsultacijų banke „nacionalinis diktantas“, http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6715-nacionalinis-diktantas