Spausdinti
, konkursai , rašyba

   Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lttekstas tik su skyrybos ir rašybos variantais čia.

   Tekste paaiškinimai pažymėti raide R laužtiniuose skliaustuose ir sunumeruoti. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.
  Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje, žr. čia.

 

2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turas

Diktantas

   Dabar mainėsi nebe tik [R1] jų [R2] vanduo, ir dugnas: kur tik [R1] giliau [R3], kur tik [R1] duburėlis [R4], ten verpetas [R5] lyg pablūdęs [R6] putodamosi [R7] sukas kriokia [R8], dar gilesnį [R5, R9] duburį [R9] gręžia [R8, R10]. Vartosi kunkuliuoja [R8], kriokia ūžia [R8] vandens [R11], lyg pasikartojus antram didžiajam [R12] tvanui. Visi laukai ir pievos — ištisa jūra.
   Berods [R13] neilgai [R14] tetruko [R15] tasai gaivalo siutimas; tik keletą [R5, R9] dienelių [R2, R5]. Ūmai [R16] užėję [R6], ūmai [R16] ir nugriuvo didieji vandens [R11]. Tik, jergutėliau [R17], kas paliko! Nuo kalnų [R2], kalvų [R2], nuotakų [R2] nuskalauta visa geroji žemė; per kelis colius nuliežta* [R18] visos derlių [R2] puvenos, kurioms padaryti per tūkstančius metų [R2] vargo dirbo oras, milijonai [R19] sliekų [R2] ir tūkstančiai [R20] žmonių [R2]. Paliko oro ir kitko [R21] dar nepaliestas [R22] nepapurentas [R22] bergždžiapadis* [R23], išvertęs [R6] negražias [R20, R22] savo mėzras*. Tai tau gyvenamoji dirva penėtojėlė [R4, R16]!
    Slėsniose* [R16, R24] vietose [R24], kur dirvų [R2] riebumai ir drėgmė [R16] sutekėdami daigino tankią [R9, R20] žolę [R9, R25], kur piekus* ganės, ašvienis* mito, už tai [R26] žmogų [R9] maitindami ir jį [R9] darbuose [R24] slaugydami, — dabar nei [R27] antvalnių* [R2], nei nuovalių* [R2], nei kalvų [R2], nei kaubrelių [R2], nei sausumų [R2], nei šlapumų [R2]. Visa lygiai [R28] stora mauro pluta apklota, slegia [R8] troškina augmenų [R2] gyvybę [R9, R25], kaip kitą kartą [R9] tvanų [R2] atneštos žemės suslėgė ir užtroškino [R29] ištisas milžinų medžių [R2] girias [R20]. Tai tau [R1] pjaunamoji pievelė [R5], Dievo [R31] kilimėlis [R4], dirvos duktė ir jos derlintoja [R20]: dirva pievą [R9] tręšė [R10], pieva dirvą [R9] mėžė. O kas dabar?
   Išėjo Piliečiai** [R20], dirvų [R2] artojėliai [R4, R20], pievų [R2] pjovėjėliai [R4, R20]. Ir mato — senosios jų [R2] žemės kultūros nė žymės [R16, R32]. Buvo bekimbą [R6, R33] pievas nuo mauro valyti ir jį [R9] atgal į dirvas mesti. Tačiau tuoj [R34] liovėsi. Ir tomis rankomis, kuriomis kitkart [R21] slėnius lygino, kalnus nurausė, dabar betesėjo [R33, R35] sau pakaušį [R9] pasikrapštyti. Nustėrę nusiminę [R6] viena [R36] aiškiai [R28] beišmanė [R33]: nuo šio Pavasario** potvynio sudiev [R21], senasis ūki, sudiev [R21], ir senoji kultūra! Gamta verčia [R8] Piliečius** pradėti visai kitaip ūkininkauti.
   Tik kaip, kad nėra dar pavyzdžių [R18]? Kad nebežymu [R22], kurgi [R37] dabar mano, o kur tavo? Ne. Reikia [R8] pradėti nuo dalybų [R2]. Imta dalytis slėniais [R20] ir susipešta, kad jų [R2] kiekvieno kuo daugiausia [R3] norėta; imta dalytis tuščiomis kalvomis ir vėl susipešta, kad jų [R2] nė vieno [R32] nė kiek [R32, R38] nenorėta [R38]. Imta tartis, kaip betgi [R37] sunaudojus, kas yra, kad bent bado nebūtų [R39, R40], ir vis dėlto [R41] peštasi.
   Taip ir tebestovi [R15] perkeistas ūkis vienas pats [R42], laukdamas [R18], kada gi [R43] Piliečiai** ateis į jį [R9]... ko gi [R43] daugiau [R3], jei ne pasipeštų [R44]? Nieko gera iš jų [R2] nebelaukdamas [R18, R39], stovi Vasaros** pasiilgęs [R6, R45], idant ji atitaisytų [R40] sudarkytą žemę [R9] ir parodytų [R40] Piliečiams** [R20], ko dabar iš jos pačios begalima [R33] laukti, patiems nebemokant [R39] nė pirštu [R32] pajudinti.

                                                         Ištrauka iš Vaižganto [R46] romano „Pragiedruliai“ [R20]

__________________


  *Retesnių tarminių žodžių reikšmių paaiškinimai (plačiau žr. LKŽ ir DLKŽ):
  liežti prk „.plauti“;
  bergždžiapadis „nederlinga žemė“;
  mėzros „gyslota mėsa; viduriai“;
  slėsnus, -i „slėnus, žemas“;
  piekus (pekus) „gyvuliai, banda“;
  ašvienis „darbinis arklys“;
  antvalnys (antvalnis) „pievos padirvys, antežis“;
  nuovalys „pakiluma, pailga aukštesnė vieta pievoje, dirvoje ar kitur“.

  **Žodžiai pilietis, pavasaris, vasara autoriaus sureikšminami ir stilistiškai rašomi didžiąja raide, tačiau tai bendriniai žodžiai ir pagal bendrąsias rašybos taisykles rašomi mažąja raide. Klaida nelaikytinas nė vienas rašybos variantas.


RAŠYBOS PAAIŠKINIMAI

   [R1] Pabrėžiamosios dalelytės tik, tau visada rašoma atskirai nuo tų žodžių, prie kurių šliejasi (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 68, p. 41), diktante – nebe tik, kur tik, tai tau.
   [R2] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: , dienelių, kalnų, kalvų, nuotakų, derlių, metų, sliekų, žmonių, dirvų, antvalnių, nuovalių, kalvų, kaubrelių, sausumų, šlapumų, augmenų, tvanų, milžinų medžių, pievų, dalybų.
   [R3] Prieveiksmių aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio priesagos rašomos su -ia (LKRS, § 39, p. 30). Diktante: giliau, daugiausia, daugiau.
   [R4] Mažybinės priesagos -ėlis, -ėlė rašomos su ė (LKRS, § 38, p. 29). Diktante: duburėlis, penėtojėlė, kilimėlis, artojėliai, pjovėjėliai.
   [R5] Priesagos -etas, -esnis, -elė rašomos su e (LKRS, § 37, p. 29). Diktante: verpetas, dienelių, gilesnį, keletą, pievelė.
   [R6] Vyriškosios giminės veikiamųjų dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante – pablūdęs, užėję, išvertęs, bekimbą, nustėrę nusiminę, pasiilgęs.
   [R7] Sangrąžinio pusdalyvio moteriškosios giminės forma diktante pavartota su vyriškosios giminės daiktavardžiu – [verpetas] putodamosi [sukas]. Tai tarmėms būdinga vartosena (žr. „Lietuvių kalbos gramatiką“ (toliau – LKG), t. 2, Vilnius, 1971, § 613, p. 378).
   [R8] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, esančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, taip pat iš jų padarytose formose rašoma -(i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante – kriokia, gręžia, kunkuliuoja, kriokia ūžia, slegia, verčia, reikia.
   [R9] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: gilesnį duburį, keletą, tankią žolę, žmogų,, gyvybę, kitą kartą, pievą, dirvą, pakaušį, sudarkytą žemę.
  [R10] Nosinė balsė rašoma žodžių šaknyse prieš s, š, ž, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 25), diktante: gręžia (plg. grąža, grįžti), tręšė (plg. trąša).
   [R11] Vietoj bendrinėje kalboje vartojamos žodžio vanduo daugiskaitos vardininko formos vandenys diktante pavartota fonetiškai sutrumpėjusi senoji priebalsinio kamieno daugiskaitos vardininko forma vándens (dar plg. ãkmens, sẽsers) (žr. LKG, t. 1, Vilnius, 1965, § 353, p. 229).
   [R12] Įvardžiuotinių būdvardžių vienaskaitos naudininko galūnė rašoma be nosinės (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, § 559, p. 185), diktante – didžiajam (<didžiam + jam).
   [R13] Veiksmažodinės kilmės dalelytė berods rašoma vienu žodžiu; šaknies galo d ir galūninio s samplaika rašoma ds, nors tariama kaip c (plg. rodyti) (LKRS, § 106, p. 49).
   [R14] Būdvardiniai prieveiksmiai rašomi kartu su neiginiu ne (LKRS, § 84, p. 45), diktante – neilgai.
   [R15] Dalelytė te (tebe) su veiksmažodžiais rašoma kartu (LKRS, § 109, p. 50), diktante – tetruko, tebestovi.
   [R16] Balsiai žodžių šaknyje paprastai rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12). Diktante: ūmai, penėtojėlė, slėsniose, drėgmė, žymės.
   [R17] Jaustukas jergutėliau, žr. „Lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – LKŽ).
   [R18] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji s, z prieš č), LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante:
nuliežta (plg. liežia, liežė),
pavyzdžių (plg. pavyzdys),
laukdamas, nebelaukdamas (plg. laukė).
   [R19] Žodis milijonas rašomas su j (LKRS, § 23, p. 23).
   [R20] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma (i)a, kai nė vienas žodžio linksnis neturi galūnėje ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – tūkstančiai, negražias, tankią, girias, derlintoja, piliečiai (piliečiams), artojėliai, pjovėjėliai, slėniais, pragiedruliai.
   [R21] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante – kitko (<kita + ko), kitkart (<kitą + kartą], sudiev (<su + Dievu).
   [R22] Neiginys ne (nebe) su būdvardžiais ir dalyviais paprastai rašomas kartu (LKRS, § 72, 75, p. 43), diktante – nepaliestas, nepapurentas, negražias, nebežymu.
   [R23] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū; jungiamosios balsės e nėra (LKRS, § 51, p. 36). Diktante: bergždžiapadis (<bergždžiu + padu).
   [R24] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: slėsniose vietose, darbuose.
   [R25] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e (ę), kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – žolę (plg. žolė), gyvybę (plg. gyvybė).
   [R26] Kai įvardinis dėmuo turi linksnio reikšmę, prielinksnis nuo jo rašomas atskirai (LKRS, § 118, p. 52), diktante – už tai (plg. kartu rašomas reikšme „todėl“ vartojamas užtai).
   [R27] Su vienarūšėmis sakinio dalimis žymint neigimą vartojama dalelytė nei (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – DLKŽ).
   [R28] Prieveiksmiai rašomi su priesaga -(i)ai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – lygiai, aiškiai.
   [R29] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai, nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27). Diktante – užtroškino ( + troškinti).
   [R30] Žodžio pjauti, kaip ir iš jo padarytų formų, šaknyje jotas tariamas ir rašomas (LKRS, § 21, p. 22), diktante – pjaunamoji.
   [R31] Daiktavardis Dievas, kaip aukščiausiosios visagalės esybės, visatos kūrėjo įvardijimas, rašomas didžiąja raide. Diktante – kilmininko forma Dievo. Bendrine vienos iš aukščiausiųjų esybių, turinčių galios žmogui ir gamtai, reikšme pavartotas šis žodis rašomas mažąja raide. Klaida nelaikytinas nė vienas rašybos variantas (žr. DLKŽ).
   [R32] Pabrėžiant neigimą bendrinėje kalboje vartojama dalelytė (žr. DLKŽ), diktante – nė žymės, nė vieno, nė kiek, nė pirštu.
   [R33] Su veiksmažodžiais ir dalyviais dalelytė be rašoma kartu (LKRS, § 106, p. 49), diktante: bekimbą, betesėjo, beišmanė, begalima.
   [R34] Žodžio tuoj gale rašomas jotas (plg. tuojau) (LKRS, § 21, p. 22).
   [R35] Veiksmažodžio tesėti, tesi, tesėjo („įstengti“) šaknyje nosinė nerašoma (žr. DLKŽ), diktante – betesėjo.
   [R36] Skaitvardžių bevardės giminės formų gale nosinė nerašoma, nors tos formos ir eina galininko pozicijoje (atsako į klausimą ką?) (LKRS, § 24 (3 išimtis), p. 24). Diktante – víena [beišmanė].
   [R37] Dalelytė gi su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais rašoma kartu (LKRS, § 67, p. 40), diktante – kurgi, betgi.
   [R38] Nesutrumpėję žodžiai, tiek kaitomi, tiek nekaitomi, nors ir artimai tarpusavyje susiję, paprastai rašomi skyrium (LKRS, § 59, p. 38), diktante – nė kiek.
   [R39] Kai sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžio formomis (LKRS, § 73, p. 43), diktante – nenorėta, nebūtų, nebelaukdamas, nebemokant.
   [R40] Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24 (4), p. 23), diktante – nebūtų, atitaisytų, parodytų.
   [R41] Dalelytė vis rašoma atskirai nuo žodžių, su kuriais sudaro jungtukus ar samplaikines dalelytes (LKRS, § 65, p. 40), diktante – vis dėlto.
   [R42] Rašoma pats, nors šaknies galo t ir galūninio s samplaika tariama kaip c (LKRS, § 17, p. 20).
   [R43] Dalelytė gi nuo visų kaitomų ir dviskiemenių nekaitomų žodžių rašoma atskirai (LKRS, § 66b, p. 40), diktante – kada gi, ko gi.
   [R44] Neiginys ne rašomas skyrium nuo kitų žodžių, kai jis įeina į dalelyčių samplaikas, reiškiančias teigiamą prielaidą (LKRS, § 71, p. 42), diktante – [ko gi daugiau], jei ne pasipeštų (t. y. pasipešti). Samplaikoje pavartota rytų aukštaičiams būdinga bendraties priesaga -tų.
   [R45] Susidūrus sangrąžos dalelytės ir šaknies balsiams žodyje pasiilgęs (pa + si+ ilgti) tariamos ir rašomos dvi i (žr. DLKŽ).
   [R46] Vaižgantas – rašytojo Juozo Tumo slapyvardis. Lietuvių mitologijoje Vaižgantas –linų ir kanapių dievas (žr. „Visuotinę lietuvių enciklopediją“).

___________________

Visų konkurso metų tekstai su skyrybos ir rašybos ypatumų paaiškinimais, žr. VLKK.lt Kalbos konsultacijų banke „nacionalinis diktantas“, http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6715-nacionalinis-diktantas.