Spausdinti

   Skelbiamas 2017 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Donatas Petrošius. (Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje.)
   Tekste paaiškinimai pažymėti raide R laužtiniuose skliaustuose ir sunumeruoti. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.
    Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje, žr. čia.
   Originalus diktanto tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt.

 

2017 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo

DIKTANTAS

    Donatas Petrošius

Ir laimingai


   Atsimenu [R1], tarsi būtų [R2, R7] nutikę [R3] ką tik [R4]: gludindamas nesudėtingą triuką [R5], nesėkmingai [R6, R7] nusprūdau nuo dviračio išdžiūvusiame [R8, R9, R10, R11] priešgaisriniame [R9, R10, R11] rezervuare [R11] ant senos iškorėjusios [R12] guminės plokštės, kurią [R5, R10], išlupę [R3] iš bėgimo tako stadione [R11, R13], andai [R14] atvilko savo eibėmis pagarsėję [R3] rupūžgalviai [R10, R16] – tie patys, kuriuos kasmet [R17] palieka pataisų [R18].
     Nieko neskaudėjo [R19], tik ranką [R5].
  – Poodinė [R20] kraujosruva [R21] ar, blogiausiu [R22] atveju, lūžęs [R3] žastikaulis [R15, R16], – konstatavo Kęstutis [R23, R24]. Jis nešiojo kontaktinius lęšius [R25], taigi [R26] juo netikėti [R19] negalėjau [R19].
     Pataikiau kada nudribti [R9]: juk šiandien [R17] man lygiai [R27] dvylika [R28] metų [R18] vienuolika [R28] mėnesių [R18] trys šimtai šešiasdešimt [R16] keturios dienos. Rytoj [R29] – tryliktasis, jubiliejinis, gimtadienis [R16].
   Diena, atrodžiusi tokia [R10] šviesi, sparčiai [R27] geso [R30], nuotaika bjuro [R31]. Man buvo pasakyta kuo mažiau [R22] švytruoti [R7] sužeistąja [R32] ranka, ir mes patraukėme [R33] dulkėtuoju aplinkkeliu [R34] į miestelio aikštę [R5]. Bene [R35] rasim išeitį [R5].
    Kiek pamindžikavę [R3, R36] tuščioje [R11] apytamsėje [R11] plynėje [R11], prisiminėme [R33], kad Geležinio Vilko gatvėje [R11, R37] gyvena [R7] Kęstučio [R23, R24] pusseserė [R34] Adelė [R23]. Ji turėjo strazdanotą nosį [R5] ir svarbią [R10] ypatybę [R5R7, R38] – buvo veterinaro dukra.
   Pirminė apžiūra [R9] įvyko [R39] po obelim, pasišviečiant [R40] žibintuvėliu [R42]. Adelė [R23] teigė negalinti [R6] nieko garantuoti, bet jai [R10] pasirodė, kad pavojus gyvybei [R38] negresia [R19, R41, R43]. Paguodė, kad galbūt [R17] pavyks išvengti [R9] ir amputacijos, ir gipso. Galiausiai [R22] ištrynė žastą [R5, R15] tepalu, kurį [R5], anot jos, tėvas naudoja mįslingiems [R44] atvejams.
   Trobon įslinkau [R39] skersas, išmiegojau kaip rąstigalis [R16, R45] – ant vieno šono.
   Mano gimimo diena, liepos šeštoji, išaušo saulėta. Karščius ištvėriau prie tvenkinių [R18], iki kaklo paniręs [R3] vėsiame [R10, R11] šaltiniuotame vandenyje [R11] – vis patikrindamas, ar ranka netinsta [R19].
    Pavakariop [R46] atėjo Kęstutis [R23, R24]. Kai nusibodo žaisti kompiuteriu, prisiminėme [R33] Adelę [R5, R23, R38], mano ranką [R5], pagalvojome [R33], kad neprošal [R17] būtų [R2] tęsti [R44] reabilitaciją [R5, R47]. Prigriebėme [R33] pyrago, keturis greipfrutus [R48]. Limonadą [R5] buvome išgėrę [R3], bet šaldytuve [R11] radau butelį [R5] sirupo [R7].
  Aikštės pakrašty [R49], ant suoliukų [R18], pastebėjom išrikiuotus [R7] instrumentus: klarnetus, obojus, tūbas [R7] ir kitus trimitus. Orkestrantai ir išsičiustiję [R1, R3] piliečiai [R10] kiek nuošaliau [R22] suplukę [R3] ginčijosi – reikia [R41] dūdų [R7R18] ar ne?
    Ne, mes dūdų [R7R18] nelietėme [R19, R33]. Tik šliukštelėjome [R33, R50] į kiekvieną [R5] po šlakelį [R5] sirupo [R7].
    Pasprukti nepavyko [R19] – istorijos mokytojas užverbavo giedoti „Tautišką giesmę“ [R5, R51]. Su visais pasaulio lietuviais [R10]. Dūdų [R7R18] orkestras, užuot grojęs [R3], saldžiai [R27] čepsėjo [R52]. Gūžčiojom [R9] tarsi niekuo dėti.
    Vėliau, belaukiant [R40] Adelės [R23] sode [R11], Kęstutis [R23, R24] aiškino, esą [R3R53] neteisinga, kad karaliaus Mindaugo [R23] karūnavimą [R5] švenčiame [R41], o karaliaus Kęstučio [R23, R24] – ne. Sakė – palauk, tapsiu istoriku, viską [R5] įrodysiu [R39].
   Tą vakarą [R5] man dar nerūpėjo [R19], kuris karalius svarbesnis – laukiau [R41], kada ateis Adelė [R23] ir pasakys, kad mes gyvensim [R7] ilgai.

 

RAŠYBOS  PAAIŠKINIMAI 

[R1] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai, nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 33, p. 27), diktante:
atsimenu (at- + si + menu),
išsičiustiję (iš- + si + čiustiję).

[R2] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 (4), p. 23), diktante – būtų.

[R3] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: nutikę, išlupę, pagarsėję, lūžęs, pamindžikavę, paniręs, išgėrę, išsičiustiję, suplukę, grojęs, esą.

[R4] Pabrėžiamoji dalelytė tik visada rašoma atskirai nuo žodžių, prie kurių šliejasi (LKRS, § 68, p. 41), diktante – ką tik.

[R5] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23), diktante: nesudėtingą triuką, (triukas „vikrus, efektingas, netikėtas veiksmas; prk. vikri išdaiga, apgaulė“, žr.  „Lietuvių kalbos žodyną“, http://www.lkz.lt; toliau – LKŽ), kur, ranką, aikštę, išeitį, strazdanotą nosį, svarbypatybę, žastą, kurį, Adelę, ranką, reabilitaciją, limonadą, butelį, kiekvieną, šlakelį, „Tautišką giesmę“, karūnavimą, viską, tą vakarą.

[R6] Kai neiginys ne su žodžiu sudaro priešingos reikšmės žodį (dažniausiai su būdvardiškais žodžiais ir veiksmažodžiais), su tuo žodžiu jis rašomas kartu (LKRS, § 72, p. 43), diktante: nesėkmingai, negalinti.

[R7] Balsiai žodžių šaknyse ir nekaitomuose žodžiuose rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12), diktante: būtų (< būti), nesėkmingai, švytruoti („švytuoti, švysčioti; mosuoti“), gyvena, gyvensim (: gyvas, -a), ypatybę (ypat-, plg. ypatus, -i „skirtingas, nepaprastas, ypatingas“, ypatis „ypatingumas, savotiškumas" ir priesaga -ybė), sirupo, išrikiuotus, dūdų (dūda „pučiamasis vamzdinis instrumentas“), tūbas (tūba „žemiausio tono pučiamasis instrumentas“) (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, http://lkiis.lki.lt/dabartinis; toliau – DLKŽ).

[R8] Būtojo kartinio laiko dalyvių formos daromos iš veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formų ir išlaiko šaknies balsių ilgumą (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“ (toliau – DLKG), Vilnius, 1997, § 960, p. 357). Diktante – išdžiūvusiame (< išdžvo).

[R9] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai), žr. LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante:
išdžiūvusiame (priešdėlis iš-),
priešgaisriniame (priešdėlis prieš-),
nudribti (plg. dribo),
apžiūra (priešdėlis ap-),
išvengti (plg. vengė),
gūžčiojom (plg. gūžėsi).

[R10] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje (LKRS, § 28, p. 25). Diktante: išdžiūvusiame priešgaisriniame, kur, rupūžgalviai, tokia, svarb, jai, vėsiame, piliečiai, lietuviais.

[R11] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: išdžiūvusiame priešgaisriniame rezervuare, stadione, tuščioje apytamsėje plynėje, gatvėje, vėsiame šaltiniuotame vandenyje, šaldytuve, sode.

[R12] Veiksmažodžiai korėti ir koryti, sudaryti iš daiktavardžio korys su priesagomis -ėti ir -yti, vartojami ta pačia reikšme „darytis kaip koriui“ (žr. DLKŽ), dar plg.: anglyti ir anglėti „virsti anglimi“; juodyti ir juodėti „darytis juodam“; kiauryti ir kiaurėti „darytis kiauram“ ir pan.).  Diktante moteriškosios giminės būtojo kartinio laiko dalyvio vns. kilm. forma – iškorėjusios (< iškorėjo). 

[R13] Tarptautinis žodis stadionas rašomas be j, nors tariant balsius i ir o paprastai terpiamas jotas (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“ (toliau – TŽŽ), Vilnius, 2013, p. 770). Diktante vns. vietininko forma – stadione.

[R14] Prieveiksmis andai vartojamas reikšme „anądien, anąsyk“ (žr. DLKŽ).

[R15] Daiktavardžių žastas, žastikaulis šaknyje nosinė nerašoma (žr. DLKŽ). Diktante – žastikaulis, žastą.

[R16] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū (LKRS, § 51, p. 36), diktante: žastikaulis (žast(o) kaulas), šešiasdešimt (šešios dešimtys), gimtadienis (gimta diena), rąstigalis (rąsto galas).
Kai kurie sudurtiniai žodžiai sudaromi be jungiamųjų balsių (DLKG, § 483, p. 453), diktante – rupūžgalviai (su rupūžės galva).

[R17] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi kartu (LKRS, § 58, p. 37), diktante: kasmet (< kas metai), šiandien (< šią dieną), galbūt (< gali būti), neprošal (< ne pro šalį).

[R18] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23), diktante: pataisų, metų, mėnes, tvenkin, suoliukų, dūdų.

[R19] Kai sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (LKRS, § 73, p. 43), diktante: neskaudėjo, netikėti negalėjau, negresia, netinsta, nelietėme, nepavyko, nerūpėjo.

[R20] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies balsės rašomos abi (LKRS, § 32, p. 27), diktante – poodinė (po + od(a)-inė).

[R21] Sudurtinių žodžių veiksmažodinio antrojo dėmens šaknies balsė dažniausiai sutampa su atitinkamo veiksmažodžio visų ar kai kurių pagrindinių formų šaknies balsėmis (LKRS, § 55, p. 36), diktante: kraujosruva (plg. srūti, srūva, sruvo).

[R22] Su ia rašomos aukštesniojo laipsnio priesaga -iau ir aukščiausiojo laipsnio priesagos -iausias, -ia, -iausiai (LKRS, § 39, p. 30), diktante: blogiausiu, mažiau, galiausiai, nuošaliau.

[R23] Žmonių vardai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 145, p. 60), diktante: Kęstutis (Kęstučio), Adelė (Adelę, Adelės), Mindaugo.  Pareigų, titulų pavadinimai lietuvių kalboje paprastai rašomi mažąja raide (žr. Kalbos konsutacijų banke), diktante – karalius.

[R24] Vardas Kęstutis siejamas su veiksmažodžiu kęsti + priesaga -utis (žr. K. Kuzavinio, B. Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyną“, Vilnius, 2007, p. 194, 196). Veiksmažodžio kęsti šaknyje rašoma nosinė balsė, nes pagrindinėse formose ę kaitaliojasi su en: kęsti, kenčia, kentė (LKRS, § 9 (1), p. 17).

[R25] Daiktavardis lęšis – įsidėmėtinos rašybos žodis, kaip ir žąsis, ąžuolas ar ąsotis. Nosinė raidė šaknyje rašoma ir vediniuose, plg.: lęšiukas, lęšienė (LKRS, § 10 (1), p. 18). Diktante – daugiskaitos galininko forma lęšius.

[R26] Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais (LKRS, § 67, p. 40), diktante – taigi.

[R27] Prieveiksmiai rašomi su priesaga -iai (LKRS, § 39, p. 30), diktante: lygiai, sparčiai, saldžiai.

[R28] Kiekinių skaitvardžių nuo vienuolikos iki devyniolikos galininke nosinės balsės nerašomos (DLKG, § 722, p. 248), diktante – dvylika (metų) vienuolika (mėnesių).

[R29] Priebalsė j rašoma morfologiškai sutrumpėjusių vienaskaitos vietininko formų gale (LKRS, § 21, p. 22), diktante – prieveiksmis rytoj (: rytojus, rytojuje).

[R30] Nosinė ę rašoma tik veiksmažodžio gesti esamojo laiko šaknyje (gęstu, gęsti, gęsta...) (LKRS, § 10 (2), p. 18). Diktante pavartota būtojo kartinio laiko forma geso.

[R31] Veiksmažodžio bjurti, bjūra, bjuro šaknyje po b jotas tariamas ir rašomas (LKRS, § 21, p. 22), diktante – būtojo kartinio laiko forma bjuro.

[R32] Įvardžiuotinių būdvardžių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininko galūnėje, priešpaskutiniame skiemenyje, rašoma nosinė raidė (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – sužeistąja.

[R33] Visų laikų ir nuosakų veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo asmens formų gale rašoma e (LKRS, § 29, p. 26). Diktante: patraukėme, prisiminėme, pagalvojome, prigriebėme, nelietėme, šliukštelėjome.

[R34] Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, dažniausiai rašomi morfologiškai. Dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai, nors iš dviejų susidūrusių priebalsių tariama viena (LKRS, § 48, p. 35). Diktante – aplinkkeliu (aplinkiniu keliu); pusseserė (pusiau sesuo; pusė sesers).

[R35] Dalelytė bene „gal, negi, lyg“ rašoma vienu žodžiu (LKRS, § 96, p. 47). Dviem žodžiais rašoma kita reikšme vartojama dviejų dalelyčių samplaika be ne „ar (tik) ne“. 

[R36] Diktante pavartota priešdėlinio veiksmažodžio pamindžikuoti, pamindžikuoja, pamindžikavo „nenustovėti vietoje, trypinėti“ (žr. DLKŽ) dalyvinė forma – pamindžikavę (būtojo kartinio laiko dgs. vard.). Vartosenoje pasitaiko ir kitoks, pietų aukštaičiams būdingas, variantas mindžiukuoti, mindžiukuoja, mindžiukavo (žr. LKŽ). 

[R37] Gatvės vardo tikrinės dalies visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja, o gimininis žodis (gatvės tipo nuoroda) – mažąja raide. Diktante – Geležinio Vilko gatvėje. Žr. 2004-12-02 VLKK rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“.

[R38] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -e (ę), kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnėse yra (LKRS; § 28, p. 25). Diktante: ypatybę (nes ypatybė, ypatybės), gyvybei (nes gyvybė, gyvybės), Adelę (nes Adelė, Adelės).

[R39] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante: įvyko, įslinkau, įrodysiu

[R40] Padalyvio priesaga -iant- rašoma su -ia (LKRS, § 39, p. 30). Diktante: pasišviečiant, belaukiant.

[R41] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma (i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante – negresia, reikia, švenčiame, laukiau.

[R42] Daiktavardžių priesaga -ėlis rašoma su ė (LKRS, § 38, p. 29), diktante – žibintuvėliu.

[R43] Nosinės balsės ą, ę paprastai nerašomos, kai tos pačios šaknies žodžiuose balsiai a, e kaitaliojasi su ė, pvz., gresia, grasinti, graso, nes grėsti, grėsmė (LKRS, § 10 (1 pastaba), p. 19). Diktante – negresia.

[R44] Žodžių šaknyje prieš s rašoma nosinė balsė, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 17). Diktante: mįslingiems (plg. mąslus, mąstyti, mįslė); tęsti (plg. tąsa, tįsti).

[R45] Iš veiksmažodžių, kurių šaknyse ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un, išvestų daiktavardžių šaknyse prieš s rašoma nosinė raidė (LKRS, § 9 (2), p. 17). Diktante – rąstigalis (nes ręsti, renčia).

[R46] Diktante pavartota sena suprieveiksmėjusi aliatyvo (einamojo pašalio vietininko) forma pavakariop. Aliatyvas rodo, kas prie ko, ko link artėja, juda. Forma pavakariop turi laiko reikšmę „į pavaka“ (kamiengalis minkštas), dar plg. vakarop „į vaka“ (kamiengalis kietas), žr. DLKŽ

[R47] Žodyje reabilitacija tariama ir rašoma e ir a. Reabilitacija [lot. rehabilitatio „atgavimas“] – med. priemonių, padedančių atgauti sveikatą ir darbingumą, kompleksas (TŽŽ, p. 692). Diktante vns. galininko forma – reabilitaciją.

[R48] Greipfrutas [angl. grape-fruit < grape „vynuogė“ + fruit „vaisius“] – greipfrutinio citrinmedžio (Citrus paradisi) vaisius (TŽŽ, p. 306). Diktante – dgs. galininko forma greipfrutus.

[R49] Sutrumpėjusioje daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje rašoma y (LKRS, § 25 (3), p. 24). Diktante – pakrašty (pakraštyje).

[R50] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi bendrašakniuose iš ištiktukų išvestuose veiksmažodžiuose, žyminčiuose stipresnį ir silpnesnį veiksmą (LKRS, § 2 (3), p. 13). Diktante – šliukštelėjome (šliukštelėti „truputį užlieti, palieti“, plg. šliūkštelėti „gerokai užlieti, palieti“; dar plg.: blikstelėti ir blykstelėti, truktelėti ir trūktelėti, žr. DLKŽ).

[R51] Vinco Kudirkos kūrinio pavadinimas „Tautiška giesmė“ įprastai rašomas su kabutėmis kaip antraštinis (diktante – galininko forma „Tautišką giesmę“). Kadadngi himnas ir giesmė sinonimai (himnas „iškilminga giesmė“, žr. DLKŽ), pavadinimas tiesioginės reikšmės ir ne klaida jį būtų rašyti didžiąja raide be kabučių, plg. kitus tiesioginės reikšmės muzikos kūrinių pavadinimus: Šeštoji simfonija, Oginskio polonezas, Fausto kavantina (LKRS, § 167, p. 70).

[R52] Veiksmažodžio čepsėti šaknyje tariama ir rašoma e (žr. DLKŽ). Diktante – čepsėjo.

[R53] Modalinis žodis esą (esam. laiko veikiam. dalyvio dgs. vardininko forma) rašomas su nosine galūnėje, vartojamas netiesioginei kalbai žymėti (žr. DLKŽ).

 (Atanaujinta 2017-04-11)

 VLKK inf.

Jei turite daugiau klausimų, galite rašyti konsultacijos@vlkk.lt.
____________________