Spausdinti
, konkursai , skyryba
Skelbiamas 6-ojo Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė Renata Šerelytė. (Rašybos ypatumų paaiškinimai gretimoje naujienoje.)


     Skelbiamas 2013 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su galimo skyrimo ženklų variantais (galimi skyrybos ženklai suskliausti). Rašybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje (žr. rašyba) – šioje aiškinami skyrybos ypatumai.

     Originalus diktanto tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje www.diktantas.lt. Diktanto įrašą žr. svetainėje LRT.lt, http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/36518.

     Skyrybos ypatumai tekste pažymėti raide S laužtiniuose skliaustuose, jų paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

 

DIKTANTAS 
Renata Šerelytė   

GYVASIS KULTŪROS VANDUO

Iš Vėlinių liepsnelių, [S1] iš gurgždančio viduržiemio sniego, [S1] iš molžemio ir šiurkščių žvyrynų prabyla mano Tėvynė*. Senąja upių kalba ji išgieda melodingus vandens dvibalsius, [S2] nuo kurių nustėrsta ir apsąla širdis. Mano Tėvynė (–) [S3] mažutė ir nepastebima, [S1] savo šaknimis prigludusi prie versmingo gyvybės vandens kaip tęvas(,) [S15] gležnas medelis.

Kultūra (–) [S3] mūsų gyvasis vanduo. Tai, [S2] kas auga, [S1] kas kyla iš proto ir jausmo gelmės, įsirašo į giliąją, [S4] o ne į paviršutiniškąją atmintį. Tai, [S2] kas mus ne tik augina, [S4] bet ir brandina, [S2] kas dilgteli giliai širdyje [S5] kaip gyjanti širdperša ir neišglęžta(,) [S6] sunkmečiui užėjus.

Ak(,) [S7] kaip mes trokštame gyventi geriau, [S1] kaip pagarbiai tariame žodį **„ekonomika“! (.) [S8] Bet ar ji yra esminis(,) [S9] mus vienijantis veiksnys, [S1] mūsų santarvės pagrindas, [S1] daugiabalsė mūsų tautos sutartinė?(.) [S10] Juk gali atsitikti taip, [S2] kad liksime bestovį ir betylį,(–) [S14] bebūgštaują(,) [S6] susidūrę su pakilusia ekonomika ir smukusia kultūra. Ir jokios naujausios technologijos [S11] ir prevencinės programos neišgelbės mūsų nuo neraštingumo ir dvasinio skurdo, [S12] piktdžiugiškai įsivyraujančio mūsų gyvenime. 

Tiesą pasakius,(–) [S13] jau įpratome, [S2] kad politikai(,) žvelgdami į valstybės strategiją(,) [S6] pirmenybę teikia ekonomikai(,) [S6] pamiršdami, [S2] kad kultūra ne tik ugdo, [S4] bet ir uždirba pinigus. Tačiau ar nevertėtų nuogąstauti, kad mes,(– /  )piliečiai,(– / ) [S16] patys imame ignoruoti savo giliąją atmintį, [S12] kuriančią mūsų tapatybę.(?) [S10] Tegu toji kultūra,(–)pasak pažangos skelbėjų,(–) [S13] yra archajinė, [S1] chtoniška, [S17] tačiau būtent ji(,) besiskleisdama šiuolaikiniame pasaulyje moderniomis formomis(,) [S6] gali suteikti mums visavertiškumo jausmą. O politikai svariai prie to prisidėtų, [S2] jei kultūrą vertintų [S5] kaip neabejotiną valstybinės politikos gairę. 

Ir(,)galbūt(,) [S18] tada ateitų palaimingas laikas, [S2] kai mums nebereikėtų kurti dirbtinių šalies įvaizdžių ir paskui dėl jų raudonuoti prieš visą pasaulį. Juk mūsų Tėvynė (–) [S3] ne įvaizdžių šalis. Ji žydi [S5] kaip pasaulio medis(,) [S6] savo šaknimis, [S1] kamienu ir lapija jungdama visas laiko formas. Ji priglobs kiekvieną(,) [S19] parlėkusį atsigerti gyvybės vandens (–) (, / , –)[S19] ir kai pūgos sius, [S20] ir kai pavasaris skleisis, [S20] ir kai rudenio lapai išteš. Tai tu, mano Tėvyne, [S21] žėri balandžio sniege ir šnari rugio želmeny. Tu,(,) [S21] švelnioji lakštingala, [S20] giedi man senąja upių kalba, [S2] kurioje sutardami ataidi daugybė įvairių balsų.

____________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

** Žodį ekonomika išskirti privalu. Autorė išskyrė kabutėmis, taip pat galima išskirti šriftu – pakreipti, paryškinti, pavingiuoti ar pan.  


SKYRYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

[S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), Žin., 2006, Nr. 107-4084) 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais. Taip pat privalomai kableliu skiriami vienarūšiai šalutiniai sakinio dėmenys.  

[S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais.  

[S3] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 9 punktą vietoj praleistos tarinio jungties gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. 

[S4] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos pavieniais jungtukais o, bet yra atskiriamos kableliais (...į giliąją, o ne į paviršutiniškąją atmintį; ne tik augina, bet ir brandina;ne tik ugdo, bet ir uždirba pinigus). 

[S5] Lyginamasis posakis neskiriamas, kai nesudaro dėmens (dilgteli kaip gyjanti širdperša;kultūrą vertintų kaip neabejotiną valstybinės politikos gairę;ji žydi kaip pasaulio medis – būdo aplinkybės). 

[S6] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 4 punktą išplėsta padalyvinė aplinkybė sunkmečiui užėjus; dalyvinė aplinkybė susidūrę su pakilusia ekonomika ir smukusia kultūra; pusdalyvinės aplinkybės žvelgdami į valstybės strategiją; pamiršdami, kad kultūra ne tik ugdo, bet ir uždirba pinigus; besiskleisdama šiuolaikiniame pasaulyje moderniomis formomis;savo šaknimis, kamienu ir lapija jungdama visas laiko formas, gali būti išskiriamos kableliais. Klaida laikomas skyrimas iš vienos pusės.  

[S7] Jaustukai paprastai išskiriami, tačiau tai ne įterpiniai ir kai pasakomi be izoliuojamosios intonacijos, prisišlieję prie kitų žodžių, labiau susiję su sakiniu, gali būti neišskiriami. Todėl po ak kablelio nebuvimas klaida nelaikytinas.  

[S8] Atsižvelgiant į intonaciją, šio sakinio gale gali būti dedamas arba šauktukas, arba taškas. 

[S9] Pažyminiai esminis ir mus vienijantis gali būti vertinami ir kaip vienarūšiai (tada kablelis rašomas), ir kaip nevienarūšiai, ne vieno pagrindo ir intonaciškai neatskirti (tada kablelis nerašomas). 

[S10] Atsižvelgiant į intonaciją, sakinio gale gali būti dedamas arba klaustukas, arba taškas. 

[S11] Konstrukcijoje Ir jokios naujausios technologijos ir prevencinės programos neišgelbės... pirmasis ir yra dalelytė, antrasis ir – sujungiamasis jungtukas, jungiantis vienarūšes sakinio dalis. Taigi tai ne kartojamieji jungtukai, todėl kablelis nededamas.  

[S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys (piktdžiugiškai įsivyraujančio mūsų gyvenime; kuriančią mūsų tapatybę) po pažymimojo žodžio (skurdo; atmintį) išskiriamas kableliais. 

[S13] Įterpinys (tiesą pasakius, pasak pažangos skelbėjų) išskiriamas kableliais (rečiau brūkšniais) pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą. 

[S14] Sakinio dalys bestovį ir betylį, bebūgštaują gali būti laikomos vienarūšėmis ir skiriamos kableliu. Prieš bebūgštaują gali būti dedamas ir brūkšnys, jei norima pabrėžti aiškinamąją paskirtį. 

[S15] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą pažyminiai prieš pažymimąjį žodį, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, bet rašančiojo laikomi lygiaverčiais, gali būti atskiriami kableliais kaip vienarūšiai (tęvas „laibas, plonas“, gležnas „minkštas, nestangrus“). 

[S16] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.8 punktą neišplėstas po pažymimojo žodžio (mes) einantis priedėlis (piliečiai) gali būti išskiriamas, jei norima parodyti jo aiškinamąją paskirtį ir intonacinį savarankiškumą (pagal 5.9 punktą priedėlis, einantis po pažymimojo žodžio, gali būti išskiriamas brūkšniais norint pabrėžti aiškinimą), taigi galimi trys skyrimo būdai: ...mes, piliečiai, patys... (taip autorės ir taip labiausiai tikėtina); ...mes piliečiai patys... arba mes – piliečiai – patys... (fakultatyvūs, mažiau tikėtini variantai). 

[S17] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamuoju jungtuku tačiau, skiriami kableliu. 

[S18] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 7.2 punktą modalumą rodantis žodis galbūt gali būti išskiriamas, jei norima jam suteikti įterptinį pobūdį. Sakinio pradžioje einanti dalelytė ir gali būti prisišliejusi prie modalumą rodančio žodžio ir nuo jo neatskiriama. Taigi galimas trejopas skyrimas: Ir galbūt tada...; Ir, galbūt, tada...; Ir galbūt, tada...  

[S19] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.6 punktą po įvardžio kiekvieną pavartotas dalyvis su priklausomais žodžiais parlėkusį atsigerti gyvybės vandens gali būti išskiriamas, jei norima parodyti aiškinamąją jo paskirtį, arba neišskiriamas kaip vientisas pažyminys (... priglobs kiekvieną parlėkusį atsigerti gyvybės vandens). 

Autorė dalyvinę konstrukciją išskyrė: Ji priglobs kiekvieną, parlėkusį atsigerti gyvybės vandens ir kai... Brūkšnys atlieka dvejopą funkciją – ir žymi išskirtos konstrukcijos pabaigą (todėl galėtų būti kablelis, ne brūkšnys), ir dėmenų ribą prieš išskaičiuojamus laiko aplinkybės šalutinius dėmenis (ekspresijos ženklas). Taip pat ne klaida padėti kablelį ir brūkšnį (...kiekvieną, parlėkusį atsigerti gyvybės vandens, – ir kai..., ir kai..., ir kai...). 

[S20] Kableliais atskiriami kartojamaisiais jungtukais sujungti vienarūšiai šalutiniai dėmenys (ir kai pūgos sius, ir kai pavasaris skleisis, ir kai rudenio lapai išteš).  

[S21] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais. 

[S22] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 8 punktą kreipinys gali būti išskiriamas kartu su antrojo asmens įvardžiu tu, jūs, galinčiu eiti sakinio veiksniu, jei abu jie pasakomi vientisa intonacija. Taigi skyrimas Tu švelnioji lakštingala, giedi... formaliai nelaikytinas klaida.

VLKK inf.