Spausdinti
, konkursai , rašyba
Skelbiamas 6-ojo Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Renata Šerelytė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimoje naujienoje.)

     Skelbiamas 2013 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su galimo skyrimo ženklų variantais (galimi skyrybos ženklai suskliausti). Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje (žr. skyryba) – šioje aiškinami rašybos ypatumai. Originalus diktanto tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje www.diktantas.lt. Diktanto įrašą žr. svetainėje LRT.lt, http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/36518

     Rašybos ypatumai tekste pažymėti raide R laužtiniuose skliaustuose, jų paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.


2013 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo

DIKTANTAS

Renata Šerelytė

GYVASIS KULTŪROS VANDUO

Vėlinių [R1, R2] liepsnel[R2], iš gurgždančio viduržiemio [R12] sniego, iš molžemio [R12] ir šiurkšč[R2] žvyrynų [R2, R26] prabyla mano Tėvynė*. Senąja [R3] up [R2] kalba ji gieda [R4] melodingus vandens dvibalsius, nuo kur [R2] nustėrsta ir apsąla [R5] širdis. Mano Tėvynė (–) mažutė ir nepastebima, savo šaknimis prigludusi prie versmingo gyvybės [R26] vandens kaip tęvas [R6] (,) gležnas medelis.

Kultūra [R26] (–) mūsų [R2] gyvasis vanduo. Tai, kas auga, kas kyla iš proto ir jausmo gelmės, įsirašo [R7] į giliąją [R8, R17], o ne į paviršutiniškąją [R8] atmintį [R9]. Tai, kas mus ne tik augina, bet ir brandina, kas dilgteli [R10] giliai [R11] širdyje [R25] kaip gyjanti širdperša [R12] ir neišglęžta [R4R5, R10] (,) sunkmečiui užėjus.

Ak(,) kaip mes trokštame gyventi geriau, kaip pagarbiai [R11] tariame [R13] žodį [R9] **„ekonomika“! (.) Bet ar ji yra esminis(,) mus vienijantis [R13R14] veiksnys, mūsų [R2]  santarvės pagrindas, daugiabalsė [R15] mūsų [R2] tautos* sutartinė?(.) Juk gali atsitikti taip, kad liksime bestovį [R16] ir betylį [R16],(–) bebūgštaują [R10R16](,) susidūrę [R16] su pakilusia [R17] ekonomika ir smukusia [R17] kultūra. Ir jokios naujausios technologijos ir prevencinės programos negelbės [R4 ]mūsų nuo neraštingumo ir dvasinio skurdo, piktdžiugiškai [R12] įsivyraujančio [R7] mūsų gyvenime.

Tiesą [R9] pasakius,(–) jau įpratome [R7], kad politikai(,) žvelgdami į valstybės [R26] strategiją [R9](,) pirmenybę [R9R26] teikia [R13] ekonomikai(,) pamiršdami [R10], kad kultūra ne tik ugdo, bet ir uždirba pinigus. Tačiau ar nevertė [R18] nuogąstauti [R19], kad mes,(– /  )piliečiai [R17],(– / ) patys imame ignoruoti savo giliąją [R8] atmintį [R9], kuriančią [R9] mūsų tapatybę [R9R26]. Tegu toji kultūra,(–)pasak pažangos skelbėjų [R2],(–) yra archajinė [R20], chtoniška [R27], tačiau būtent ji(,) besiskleisdama [R10] šiuolaikiniame [R17R25] pasaulyje [R25] moderniomis formomis(,) gali suteikti mums visavertiškumo jausmą [R9]. O politikai svariai [R11] prie to prisidėtų [R18], jei kultūrą [R9] vertin [R18]kaip neabejotiną [R9] valstybinės politikos gairę [R9].

Ir(,)galbūt [R21](,) tada atei [R18] palaimingas laikas, kai mums nebereikėtų [R18] kurti dirbtin [R2] šalies įvaizdžių [R2R7, R22] ir paskui dėl [R2] raudonuoti prieš visą [R9] pasaulį [R9]. Juk mūsų Tėvynė* (–) ne įvaizdžių [R2R7R22] šalis. Ji žydi kaip pasaulio medis(,) savo šaknimis, kamienu ir lapija jungdama visas laiko formas. Ji priglobs [R10] kiekvieną [R9](,) parlėkusį [R9] atsigerti gyvybės vandens (–) (, / , –)ir kai pūgos sius, ir kai pavasaris skleisis, ir kai rudenio lapai išteš [R4, R23]. Tai tu, mano Tėvyne*, žėri balandžio sniege [R25] ir šnari rugio želmeny [R24]. Tu(,) švelnioji lakštingala, giedi man senąja [R3] up [R2] kalba, kurioje [R25] sutardami ataidi daugybė [R26] įvairių [R2R7] balsų [R2].

____________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

* Kai kurie tekste sureikšminami bendriniai žodžiai (tėvynė, tauta) stilistiniais sumetimais gali būti rašomi didžiąja raide (Tėvynė, Tauta). Tokiais atvejais klaida nelaikomas nei vienas, nei kitas variantas.

** Žodį ekonomika išskirti privalu. Autorė išskyrė kabutėmis, taip pat galima išskirti šriftu – pakreipti, paryškinti, pavingiuoti ar pan.

 
___________________________
 

RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

[R1] Švenčių pavadinimai pagal 1997 m. birželio 19 d. Kalbos komisijos nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, Nr. 63-1490) 2.6.5 punktą rašomi didžiąja raide, taigi Vėlinės, Vėlinių (dar žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“ (toliau LKRS), Vilnius, 1992, § 166 (e), p. 69).

[R2] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23): Vėlinių, liepsnelių, šiurkščių, žvyrynų, upių, kurių, mūsų, skelbėjų, dirbtinių, įvaizdžių, jų, upių, įvairių, balsų.

[R3] Įvardžiuotinių būdvardžių mot. giminės vns. įnagininko priešpaskutiniame skiemenyje rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24, p. 23) – senąja (vard. senoji).

[R4] Priešdėlis - visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27): išgieda, neišglęžta, neišgelbės (suskardėja prieš skardųjį g ir tariamas kaip ž, bet rašoma š), išteš.

[R5] Nosinės balsės ą, ę rašomos kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko formų šaknyse (LKRS, § 10, p. 18): apsąla, neišglęžta.

[R6] Kai kurių vardažodžių šaknyse rašoma nosinė balsė ę (LKRS, § 10, p. 18) – tęvas (istor. buv. en > ę). Tai įsidėmėtinos rašybos žodis, kaip gęšė „pilkasis garnys“, kęsas „kemsas“, lęšis „toks augalas, jo sėkla; gaubtas stiklas“.

[R7] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28): įsirašo, įsivyraujančio (: vyrauti, vyrauja, vyravo), įpratome, įvaizdžių (: vaizdas), įvairių.

[R8] Įvardžiuotinių būdvardžių moteriškosios giminės vienaskaitos galininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės raidės (LKRS, § 24, p. 23): paviršutiniškąją, giliąją.

[R9] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23): atmintį, žodį, tiesą, strategiją, pirmenybę, kuriančią, tapatybę, jausmą, kultūrą, neabejotiną, gairę, visą, pasaulį, kiekvieną, parlėkusį.

[R10] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai) (LKRS § 18 (a), p. 20):

·         dilgteli – g suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. dilgėjo);

·         neišglęžta – ž suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip š, bet rašoma ž (plg. gležo);

·         bebūgštaują – g suduslėjo prieš duslųjį š ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. būgo);

·         pamiršdami – š suskardėjo prieš skardųjį d ir tariamas kaip ž, bet rašoma š (plg. pamiršo);

·         besiskleisdama – s suskardėjo prieš skardųjį d ir tariamas kaip z, bet rašoma s (plg. skleisti);

·         priglobs – b suduslėjo prieš duslųjį s ir tariamas kaip p, bet rašoma b (plg. priglobė).

[R11] Prieveiksmiai daromi su priesaga -(i)ai (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“ (toliau DLKG), Vilnius, 1997, § 1111, p. 411): giliai, svariai, pagarbiai.

[R12] Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, rašomi morfologiškai (LKRS, § 48, p. 35): viduržiemis (vidur žiemos), molžemis (molis + žemė), širdperša (širdį peršti), piktdžiugiškai (piktas džiaugsmas).

[R13] Asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma -(i)a (LKRS, § 29, p. 26): tariame, teikia; atitinkama ir išvestinių veiksmažodinių formų rašyba, plg.: vienija > vienijantis.

[R14] Esamojo laiko dalyvis daromas iš esamojo laiko veiksmažodžio formos ir šaknyje išlaiko tos formos balsę (DLKG, § 958, p. 355) – vienijantis (vienyti, vienija, vienijo).

[R15] Sudurtinių žodžių jungiamasis balsis ia (LKRS, § 51, p. 36) – daugiabalsė.

[R16] Visų laikų veikiam. rūšies dalyvių vyr. giminės daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23): bestovį, betylį, bebūgštaują, susidūrę. (Išskyrus ilgąsias formas su baigmeniu -antis, dgs. -antys.)

[R17] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje(LKRS, § 28, p. 25): gilją, pakilusia, smukusia, piliečiai, šiuolaikiniame.

[R18] Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiojo asmens forma rašoma su nosine (LKRS, § 24, p. 23): nevertėtų, prisidėtų, vertintų, ateitų, nebereikėtų.

[R19] Iš veiksmažodžio, kurio pagrindiniame kamiene ą kaitaliojasi su an, išvesto priesaginio veiksmažodžio šaknyje prieš s rašoma nosinė raidė (LKRS, § 9 (2), p. 17) – nuogąstauti (plg. išsigando).

[R20] Prieš lietuviškas priesagas j rašomas (LKRS, § 45, p. 34) – archajinė (liet. būdvardžio priesaga -inė, bet archaizmas).  

[R21] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37) – galbūt (gali būti).

[R22] Žodžių šaknies gale minkštieji priebalsiai t, d kaitaliojasi su č, dž to paties žodžio formose (LKRS, § 16 (a), p. 20) – įvaizdžių (įvaizdis).

[R23] Veiksmažodžių būsimajame laike šaknies galo priebalsis ž (ištežti, ištęžta, ištežo), susiliejęs su formanto priebalsiu –s, išnyksta, o ž virsta š (ištež- + -s) (LKRS, § 20, p. 22) – išteš.

[R24] Balsė y rašoma daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje (LKRS, § 25 (3), p. 24) – želmeny.

[R25] Linksniuojamų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26): širdyje, šiuolaikiniame pasaulyje, sniege, kurioje.

[R26] Ilgųjų balsių rašyba šaknyje ir priesagoje: žvyrynas (žvyr-as, priesaga -ynas), gyvybė (gyv-as), valstybės, valstybinės, pirmenybę, tapatybę, daugybė (priesaga -ybė), kultūra (priesaga -ūra).

[R27] Žodis chtoniškas, -a graikiškos kilmės, gr. chthonios „žemiškas“; siejamas su augalų vegetacijos ir žemės derlingumo, požeminio pasaulio, mirties, mirusiųjų, tamsos mitolog. dievybėmis (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2001).

VLKK inf.