Spausdinti

    Skelbiamas 2018 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Donaldas Kajokas. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)


   Skyrybos ypatumai tekste pažymėti raide S laužtiniuose skliaustuose, jų paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.
   Rašybos ypatumai paaiškinti gretimame pranešime, žr. čia.
   Originalus tekstas bus skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt.
   Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (2018-04-07), diktorius – Marijus Žiedas.

 

2018 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo

DIKTANTAS

Donaldas Kajokas


Grok, [S1] Jurgi, grok... [S2]

 

   Pačiame ežero viduryje (–) [S3] bemaž tikslaus ovalo formos sala. Šiaurinėje jos pakrantėje(,) [S4] užsimaukšlinęs neperšlampamo apsiausto gobtuvą ant galvos(,) stovi vyras. Prie kojų tupi lūšis. Sakytum, (– / )[S5] katė. Tik didesnė, [S6] aštresnėmis ausimis, [S7] kurios prie pat viršūnėlių neregima virvute persmaugtos tartum kaspinai.
   Vakarėja.
   Čia pat ir balandžio vidurys. O žiema pasitaikė graži, (–) [S8] gėda skųstis. Nuo vėpūtinių banguojanti pamiškė, [S6] storai apsnigtas ežeras jau prieš Kalėdas buvo įgavę breigeliško vaiskumo. Sniegas (–) [S3] švarus, (–)[S6] baltut baltutėlis, [S8] dešimties laipsnių šaltukas, [S8] oras (–) [S3] bevėjis, [S6] beveik paliečiamas, (–) [S6] skambantis. Vakarop, [S7] kai imdavo snyguriuoti, ( ( /–) [S9] o anąžiem dažniausiai pasnigdavo tik vakarais ir naktimis, ( ) /–) skambesio tonacija pakisdavo, (–) [S6] suminkštėdavo, [S10] bet virpesys vis tiek likdavo toks pat švarus ir pradmeniškai tyras.
   Už vyro nugaros girdėti košiantis garsas – (,) [S11] monotoniškas vėjagaudės ošesys. Pailga juodo audeklo kišenėlė, [S12] pririšta prie metrinio stiebo, [S12] įsmeigto šalia skystai rūkstančio trobos kamino.
   Žmogus apsisuka, [S6] kilsteli žvilgsnį į vėjagaudę – (:) [S8] pučia iš šiaurės vakarų(,) (–) [S13] nuo miestelio. Trobos durys (–) [S3] pietų pusėje, [S5] vadinasi, šilumos taip greitai neišpustys.
   Kiek pasimėgavęs keliais drėgno ir sūkuringo vėjo smūgiais į nugarą(,) [S4] nulinguoja į malkinę, [S6] susimeta ant rankos glėbuką beržinių pliauskų.
   – Šiąnakt nakvosi čia, [S1] aštriadante. [S14]
   Antrąkart kartoti nereikia, (–) [S8] lūšis klusniai užšoka ant malkų rietuvės ir išsitiesia kaip ilga (–) (,) [S13] tarytum įprastame savo guolyje.
   Grįžęs trobon(,) [S4] vyras įmeta dvi pliauskas į priblėsusią krosnį, [S6] apsiaustą pakabina ant vinies, [S12] įkaltos durų kairėje, [S12, S6] kelissyk kosteli į petį.
   Ant stalo guli storas sąsiuvinis [S15] žaliais (,) [S17] susigarankščiavusiais viršeliais. Žmogus paima jį, [S6] valandėlę laiko rankoje, [S6] paskui praveria krosnies dureles ir ryžtingai sviedžia į ugnį. Ničnieko neregintį žvilgsnį įremia į liepsnos laižomus lapus ir pusbalsiu ištaria: [S14]
   – Grok, Jurgi, [S1] grok... (.) [S14]
   O tuo pat metu ištaiginguose sostinės rūmuose subtiliausiais kvepalais išsikvepinusios, [S6] pečius apnuoginusios damos ir frakuoti jų kavalieriai, [S6] puošnios aukštuomenės ponios ir solidūs ponai (,) [S4] sukritę į minkštasuolius(,) išplėstomis akimis žvelgia į ryškų šviesos ratą, [S7] kurio viduryje jaunas smuikininkas griežia nemirtingąją Bacho „Čakoną“. Visų kaip vieno [S16] akys įbestos į liauną (,) [S17] garbanotų plaukų smuiko virtuozą, (– / :) [S8] jie klausosi(,) [S4nedrįsdami nė kvėptelti.
   Ilgai(,) [S18] ilgai klausosi – (,) [S19] taip ilgai, [S7] kaip tasai kosčiojantis vargeta žvelgia į savo krosnies liepsną.
   Bet ir auksu spindinčioje salėje, [S20] ir čia(,) (–) [S13] paprastoje provincijos trobikėje(,) (–) tvyro toks pat ilgesys.
   Visiškai toks pat, (–) [S19] lygut lygutėliai.
   Toks, [S7] kokį sunkiausia pakelti.
   Ir niekas nežino – (,) [S21] kodėl.

___________________

   Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, prireikus atkreipti dėmesį, kad ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio rodomas tuščias tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti (ir atvirkščiai, kai kurie sakiniai autoriaus baigiami daugtaškiu, bet klaida galima nelaikyti ir taško).

 

SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI

[S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103) 7.1 punktą kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais. Diktante kreipiniai neišplėsti – Jurgi, aštriadante.

[S2] Po antraštinių sakinių taškas nerašomas, o daugtaškis ar šauktukas gali būti rašomi (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 11.1 punkto pastabą), autoriaus padėtas daugtaškis.
Ši antraštė dar išskirtinė tuo, kad klaida nelaikytinas jos išskyrimas kabutėmis, nes ją galima suprasti kaip teksto citatą, žr. veikėjo žodžius toliau tekste, jie ir tekste galėtų būti išskiriami su kabutėmis, ne brūkšniu ir nauja eilute.

[S3] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Diktante: Pačiame ežero viduryje [yra] bemaž tikslaus ovalo formos sala; Sniegas [buvo] švarus, baltut baltutėlis; ... oras [buvo] bevėjis, beveik paliečiamas, skambantis (dar žr. S6).

[S4] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima paryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Neišskyrimas nelaikomas klaida – klaida skirti iš vienos pusės. Diktante: užsimaukšlinęs neperšlampamo apsiausto gobtuvą ant galvos [stovi]; Kiek pasimėgavęs keliais drėgno ir sūkuringo vėjo smūgiais į nugarą [nulinguoja]; Grįžęs trobon [įmeta]; sukritę į minkštasuolius [žvelgia]; [klausosi] nedrįsdami nė kvėptelėti

[S5] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinys išskiriamas kableliais (rečiau – brūkšniais). Diktante: sakytum (plg.: matytum, žinotum, LKRS §154 a; dar plg. bendrašaknius kitos formos įterpinius: sakykim(e), sakau, sakiau, LKRS §153 4b, bet sakytum gali būti vartojamas ir lyginamosios dalelytės reikšme, LKRS §157, tada būtų galima ir neskirti, plg.: Lyg katė; plg. tolesniame sakinyje paprastoji aplinkybė – [persmaugtos] tartum kaspinai), vadinasi.

[S6] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais, diktante vienarūšiai:
• veiksniai: pamiškė, ežeras; damos ir kavalieriai, ponios ir ponai (kablelis tarp jungtuku ir sujungtų vienarūšių veiksnių grupių);
• veiksnių grupės: damos ir kavalieriai, ponios ir ponai [žvelgia];
• tariniai: [buvo] švarus, (–)baltut baltutėlis; [buvo] bevėjis, (–) beveik paliečiamas, skambantis (tarp vardijamų tarinio vardinių dalių švarus ir baltut baltutėlis, taip pat tarp bevėjis ir beveik paliečiamas, skambantis galimi ne vien išvardijimo, bet ir aiškinamieji santykiai, todėl numatyta brūkšnio galimybė pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.2 punktą); pakisdavo, (–) suminkštėdavo (taip pat galimas aiškinamasis santykis ir atitinkamai brūkšnys pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.2 punktą); apsisuka, kilsteli; nulinguoja, susimeta; įmeta, pakabina, kosteli; paima, laiko, praveria;
• pažyminiai: didesnė, aštresnėmis [ausimis]; išsikvepinusios, pečius apnuoginusios [damos] (pastaruoju atveju, jei pažyminius išsikvepinusios ir apnuoginusios laikytume ne vieno pagrindo, kablelio gali nebūti, žr. S17).

[S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais. Diktante šalutiniai dėmenys prie pagrindinių jungiami jungiamaisiais žodžiais kai, [taip...,] kaip, kurios, kurio, [toks,] kokį.

[S8] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu ar dvitaškiu. Reiškiant išvardijimą, gretinimą, priešpriešą paprastai vartojami kablelis ar kabliataškis (a), reiškiant apibendrinimą, sąlygą, laiką, nuolaidą, neatitikimą dažniau vartojamas brūkšnys (b), reiškiant aiškinimą, priežastį ir pasekmę – dvitaškis ar brūkšnys (c). Diktante: O žiema pasitaikė graži, (–) gėda skųstis (pasekmė, prieštaravimas); Sniegas švarus..., dešimties laipsnių šaltukas, oras bevėjis... (išvardijimas); Žmogus apsisuka, kilsteli žvilgsnį į vėjagaudę – pučia iš šiaurės vakarų, nuo miestelio (aiškinimas); Antrąkart kartoti nereikia, (–) lūšis klusniai užšoka ant malkų rietuvės ir išsitiesia... (išvardijimas, sąlyga, pasekmė); ... akys įbestos į liauną garbanotų plaukų smuiko virtuozą, jie klausosi nedrįsdami nė kvėptelti (išvardijimas, aiškinimas).

[S9] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.2 punktą įspraudas išskiriamas skliaustais, brūkšniais arba kableliais. Diktante autoriaus išskirta kableliais: o anąžiem dažniausiai pasnigdavo tik vakarais ir naktimis.

[S10] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti paremiamaisiais ir priešinamaisiais jungtukais, jungiamaisiais žodžiais, yra atskiriami kableliu (rečiau kabliataškiu). Diktante: ... tonacija pakisdavo, suminkštėdavo, bet virpesys vis tiek likdavo toks pat švarus ir pradmeniškai tyras.

[S11] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio yra išskiriamas kableliais, pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.9 punktą, norint pabrėžti aiškinimą, priedėlis gali būti išskirtas brūkšniais, o norint parodyti tapatumą – atskirtas brūkšniu. Diktante autoriaus skirta brūkšniu: ... girdėti košiantis garsas – monotoniškas vėjagaudės ošesys.

[S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante: [kišenėlė,] pririšta prie metrinio stiebo (nors be konteksto atrodo, kad tai galėtų būti ir tarinio vardinė dalis, o tada nereikėtų kablelio, bet intonacija ir autoriaus pomėgis išskaidyti sakinius atmeta tokią galimybę, plg.: Prie kojų tupi lūšis. Sakytum, katė. Tik didesnė, aštresnėmis ausimis...); [stiebo,] įsmeigto šalia skystai rūkstančio trobos kamino; [ant vinies,] įkaltos durų kairėje.

[S13] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienavardės sakinio dalys be jungiamųjų žodžių gali būti išskiriamos kableliais (rečiau brūkšniais), jei norima parodyti aiškinamąją jų paskirtį. Diktante: [pučia] iš šiaurės vakarų(,) (–) nuo miestelio; [išsitiesia] kaip ilga (–) (,) tarytum įprastame savo guolyje (pasakymo kaip ilga reikšmė „visu ūgiu“);  čia(,) (–) paprastoje provincijos trobikėje(,) (–) [tvyro]. Autoriaus pirmuoju ir trečiuoju atveju skirta kableliu, antruoju – brūkšniu, bet visais atvejais gali nebūti jokio ženklo (todėl jie suskliausti).

[S14] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 12.1–12.2 punktus tiesioginė kalba skiriama brūkšniais arba kabutėmis. Brūkšniu skiriama tiesioginė kalba pradedama nauja eilute. Jei prieš tiesioginę kalbą yra įvadinių žodžių, po jų prieš tiesioginę kalbą rašomas dvitaškis. Tiesioginė kalba pradedama didžiąja raide. Autoriaus tekste tiesioginė kalba skiriama brūkšniais ir rašoma naujoje eilutėje:
   – Šiąnakt nakvosi čia, aštriadante.
Skiriant kabutėmis šis sakinys galėtų būti naujoje eilutėje arba, jei prieš dėtas dvitaškis, tarsi po įvadinių žodžių, toje pačioje eilutėje.
  <...> ir pusbalsiu ištaria:
  – Grok, Jurgi, grok...
  Galima išskirti ir kabutėmis: ... ir pusbalsiu ištaria: „Grok, Jurgi, grok...“

[S15] Neskiriamas po pažymimojo žodžio einantis nederinamasis pažyminys, išreikštas įnagininku (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punkto 2 pastabą), diktante: sąsiuvinis_ žaliais susigarankščiavusiais viršeliais (dar žr. S17). 

[S16] Visų kaip vieno – kompleksinė sakinio dalis, frazeologizmas, skirti nereikia. Pakaktų pasakyti visų akys įbestos, bet visuotinumas pabrėžiamas ir vaizdžiau paryškinamas vartojant frazeologizmą visi kaip vienas „vieningai, kartu“, dar plg. visi aliai vieno, visi iki vieno.

[S17] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą pažyminiai prieš pažymimąjį žodį, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, bet rašančiojo laikomi lygiaverčiais, gali būti atskiriami kableliais kaip vienarūšiai. Diktante: žaliais(,) susigarankščiavusiais viršeliais; liauną(,)garbanotų plaukų smuiko virtuozą.

[S18] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.1 punktą greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis. Diktante – ilgai(,) ilgai.

[S19] Prieš priduriamai pasakomą, nuo aiškinamos atitrauktą sakinio dalį ženklas būtinas. Diktante autoriaus pirmuoju atveju rašomas brūkšnys: Ilgai ilgai klausosi – taip ilgai... (kaip ilgai?), antruoju – kablelis: Visiškai toks pat, lygut lygutėliai (kaip visiškai?).

[S20] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais, yra atskiriamos kableliais. Diktante kartojamaisiais jungtukais sujungtos aplinkybės – ir ... salėje, ir čia [tvyro].

[S21] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 10.4 punktą šalutinis dėmuo iš vieno prijungiamojo žodžio po tarinio gali būti išskiriamas kableliais (retai – brūkšniais), jei norima išryškinti jo prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Diktante: Ir niekas nežino – (,) kodėl.

   Ankstesnius Nacionalinio diktanto konkurso tekstus su skyrybos ir rašybos ypatumų paaiškinimais žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje VLKK.lt, http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6715-nacionalinis-diktantas.

(Atnaujinta 2018-04-13)
VLKK.lt