Spausdinti

Skelbiamas 8-ojo Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Sigitas Parulskis. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)


     Skelbiamas 2015 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su galimo skyrimo ženklų variantais (galimi skyrybos ženklai suskliausti). Skyrybos ypatumai tekste pažymėti raide laužtiniuose skliaustuose, paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

  • Rašybos ypatumai paaiškinti gretimame pranešime, žr. čia.
  • Originalus tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt.
  • Diktanto įrašą žr. LRT.lt mediatekoje.  


2015 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo

DIKTANTAS  

Sigitas Parulskis

Diena ne veltui

     Čežėdamas sąvaromis ir sklendėmis(,) [S1] liftas švelniai dunkstelėja pirmajame aukšte. Po skelbimų lenta kabo dėžutė su užrašu* „Naudotas baterijas mesti čia“. Įtaisytas paslenkamas dangtelis: (–/,) ( ) [S2] uždaromas čekštelėja [S3] tarsi mažytė giljotina su miniatiūriniais ašmenimis, [S4] nukertančiais paskutines nakties gijas.

     Kieme užsimerkiu, [S5a] įkvepiu(,) [S6] kiek leidžia jėgos, [S7] kol pakrūtiny pajuntu vėsų, ( ) [S5b] dilgantį sunkumą. Naktimis dar šalena, (–) [S8] vėsa pulsuoja, [S7a] tarsi pavargęs paukštis vėsčiotų sparnais. Bet šaltis jau traukiasi, [S5a] glęžta. Šuo įsiręžęs velka pirmyn ir pasveikina apatines kanadinės cūgos šakeles.

     Išsiklaipiusiomis šaligatvių plytelėmis, ( ) [S5c] pro mieguistus sapnų bastionus – (,) [S9] apirusius blokinius daugiabučius(,) [S9] sliūkiname prie upės.

     Sankryžoje (–) [S10] kaip prieš orkestro repeticiją: (–) [S11] iš pradžių muzikantai nedrąsiai derina instrumentus, [S12] bet(,) [S1] vos užsižiebus geltonai šviesai(,) [S1] visi pratrūksta įvairiausiais garsais(,) [S13] ir bildantis, [S5b] dulkantis, [S5b] riaumojantis srautas trūkteli iš vietos(,) [S1] palikdamas bjaurasties debesį.

     Judėjimas aplėsta, [S8] sulaukiame žalios, [S5a] nusigauname kitapus kelio, [S12] o čia (–) jau ir paupys. Vos prasikalę žolės daigeliai (–) [S10] (,) nusagstyti baltais taškeliais, [S7a] lyg būtų apšašę. Paskui šunį nudryksta tamsi brydė. Matau, [S7] kad pakrantėje žvejys kažką įnirtingai traukia iš vandens. Pagal tai, [S7] kiek išlinkęs meškerykotis [S14] ir kaip įsispyręs žūklys, galima spėti, [S7] kad būsiąs mažiausiai lydys ar net šapalas. Pakrantė apėjusi pernykščiais žolynais, (–) [S8] vyriškis kone šešialinkas iriasi brūzgynais(,) [S1] atlikdamas keisčiausius įtūpstus. Įsistebeilijęs į sūkuriuojantį vandenį(,) [S1] brukasi pro aštrias kiečių ietis, [S5a] žargsto per senas(,) [S5b] apipelijusias alksnių šakas, [S5a] brązgina meškerės ritę. Trūnėsiais virtę rąstigaliai trupa vos paliesti. Tokiam šabakštyne gali skaudžiai drybtelėti ir užsigauti sėdimąją. Šalia stabteli dar keletas žioplių, [S5a] klausia**: [S21] „Kas ten?“ Kažkuris pajuokauja: [S21] „NATO pratybos!“

     Greitai pasigirsta nuogąstavimų***: [S21] „Nutrūks! Išsprūs! Neišlaikys!“ Deja, (–) [S15] pranašystės pasitvirtina, [S16] tai yra (,) [S16a] kai laimikis išnyra, pamatom ne žuvį, (–) [S17] tik apmūsojusį, [S5b] gliaumėtą radijo aparato korpusą, [S4] matyt, (–) [S15] nepernelyg giliai glūdėjusį dumble.

     Šuo(,) suradęs perrėžtą plastikinį butelį(,) [S1] bando išrakti į vidų įspręstą skudurą. Aišku, (–) [S15] tikisi ko nors kąstelėti. Kas jau kas, [S18] o labradoras nepraleis galimybės užėsti. Iškrapštęs skudurą(,) [S1] strykčioja aplėpausis pirmyn(,) [S19] atgal po pievą, (– / :) [S8] nė vienas rytas neapsieina be jo džiaugsmingų blaškymųsi [S20] įsikandus kokį nors šlamštą. Šiaip ar taip – (,) [S15] diena (–) [S10] ne veltui.
____________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.


SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI

[S1] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima paryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, neišskyrimas nelaikomas klaida. Diktante: Čežėdamas sąvaromis ir sklendėmis [dunkstelėja]; vos užsižiebus geltonai šviesai [pratrūksta]; [trūkteli] palikdamas bjaurasties debesį; [iriasi] atlikdamas keisčiausius įtūpstus; įsistebeilijęs į sūkuriuojantį vandenį [brukasi]; suradęs perrėžtą plastikinį butelį [bando išrakti]; iškrapštęs skudurą [strykčioja].

[S2] Autoriaus skyryba rodo, kad sakinį Įtaisytas paslenkamas dangtelis: uždaromas čekštelėja tarsi mažytė giljotina su miniatiūriniais ašmenimis, nukertančiais paskutines nakties gijas galime suprasti kaip sudėtinį bejungtukį, kur pirmąjį dėmenį Įtaisytas paslenkamas dangtelis aiškina paskesnis [jis] uždaromas čekštelėja... Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant aiškinimą, rašomas dvitaškis arba brūkšnys. (Pastaba: jei po dangtelis nebūtų intonacinės pauzės, sakinį būtų įmanoma interpretuoti kaip vientisinį, kur veiksnys paslenkamas dangtelis (pažyminys įtaisytas), tarinys čekštelėja, laiko aplinkybė uždaromas ir būdo tarsi giljotina...)

[S3] Lyginamasis posakis tarsi mažytė giljotina neskiriamas, nes šalutinio dėmens nesudaro (sakinyje eina būdo aplinkybe: čekštelėja tarsi mažytė giljotina).

[S4] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante: [ašmenimis,] nukertančiais paskutines nakties gijas; [korpusą,] matyt, nepernelyg giliai glūdėjusį dumble (dar žr. S15).

[S5] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais, diktante:

a) tariniai: užsimerkiu, įkvepiu; traukiasi, glęžta; sulaukiame, nusigauname; brukasi, žargsto, brązgina; stabteli, klausia;

b) pažyminiai: vėsų, dilgantį [sunkumą]; senas, apipelijusias alksnių šakas (pastaba: kablelis gali būti nededamas, jei pažyminiai suprantami kaip nevienarūšiai – nurodantys ne vieno pagrindo požymius, žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą); bildantis, dulkantis, riaumojantis [srautas]; apmūsojusį, gliaumėtą [korpusą];

c) aplinkybės – vietos (kelio) aplinkybės [sliūkiname] ... plytelėmis, pro ... bastionus (pastaba: dėl skirtingos raiškos ir nesant išvardijamosios intonacijos šios aplinkybės galėtų būti interpretuojamos kaip ne vieno pagrindo, tada kablelio nebuvimas klaida nelaikomas).

[S6] Sustabarėję šalutinio dėmens sandarą turintys dėmenys, jungiami jungiamaisiais žodžiais kaip, kiek, kur, kada, ko, ką, semantiškai bei intonaciškai glaudžiai suaugę su pagrindiniu dėmeniu, kableliais paprastai neskiriami (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1992, p. 215, § 222). Diktante – kiek leidžia jėgos. Dažnai juos galima pakeisti vienu žodžiu ar junginiu (plg. įkvepiu stipriai, įkvepiu iš visų jėgų). Kita vertus, kablelis po tarinio įkvepiu prieš kiek leidžia jėgos, kaip įprastą šalutinį dėmenį, nelaikytinas klaida. Dar žr. S7.

[S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais.

[S7a] Diktante yra ir lyginamųjų dėmenų: tarsi pavargęs paukštis vėsčiotų sparnais; lyg būtų apšašę. (Pastaba: junginį nusagstyti baltais taškeliais traktuojant kaip pažyminį po pažymimojo žodžio daigeliai, lyg būtų apšašę – lyginamuoju būdu išreikštas sakinio tarinys, plg.: Vos prasikalę žolės daigeliai lyg būtų apšašę.)

[S8] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant išvardijimą, gretinimą, rašomas kablelis. Diktante:

  • Naktimis dar šalena, (–) vėsa pulsuoja... (pastaba: vietoj kablelio galimas brūkšnys, jei intonacinė pauzė didesnė ir paskesnis dėmuo suprantamas kaip aiškinimas, žr. S11);
  • Judėjimas aplėsta, sulaukiame žalios...;
  • Pakrantė apėjusi..., (–) vyriškis kone šešialinkas iriasi... (pastaba: vietoj kablelio galimas brūkšnys, jei intonacinė pauzė didesnė ir dėmenų santykis suprantamas kaip sąlygos);
  • ... strykčioja aplėpausis pirmyn atgal po pievą, (– / :) nė vienas rytas neapsieina be jo džiaugsmingų blaškymųsi... (pastaba: vietoj kablelio galimas brūkšnys, jei paskesnis dėmuo suprantamas kaip apibendrinimas, ar dvitaškis, jei dėmenų santykis suprantamas kaip priežasties ir pasekmės).

[S9] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą po pažymimojo žodžio (bastionus) einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio (apirusius blokinius daugiabučius) yra išskiriamas kableliais. Jei norima pabrėžti aiškinimą, gali būti išskiriama brūkšniais (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.9 punktą).

[S10] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Plg.: Sankryžoje [triukšmas] kaip prieš orkestro repeticiją arba Sankryžoje [yra] kaip prieš orkestro repeticiją; Vos prasikalę žolės daigeliai [buvo] nusagstyti baltais taškeliais...; Diena [buvo] ne veltui ar Diena [praėjo] ne veltui.

[S11] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant aiškinimą, rašomas dvitaškis (taip pasirinkta autoriaus) arba brūkšnys. Diktante: Sankryžoje kaip prieš orkestro repeticiją: (–) iš pradžių muzikantai nedrąsiai derina instrumentus...

[S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamaisiais jungtukais o, bet, tačiau, tik (tiktai) ir pan., yra atskiriami kableliu. Diktante: ..., bet ... prattrūksta; ..., o čia jau ir paupys

[S13] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Diktante: ... visi pratrūksta...(,) ir ... srautas trūkteli...

[S14] Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti nekartojamaisiais sujungiamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir, ar, arba, nei, neatskiriami (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punkto pastabą). Diktante: kiek išlinkęs meškerykotis ir kaip įsispyręs žūklys.

[S15] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinys išskiriamas kableliais (rečiau – brūkšniais). Diktante: deja, matyt, aišku, šiaip ar taip. (Pastaba: brūkšnys, kaip galimas ženklas, teikiamas tik po matyt, nes įterpinys su išplėstu derinamuoju pažyminiu nepernelyg giliai glūdėjusį dumble sudaro vientisą prasminį vienetą, taigi ženklas prieš matyt labiau traktuojamas kaip ženklas prieš pažyminį.)

[S16] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9.1a punktą sujungiamųjų sakinių dėmenys, sujungti paremiamaisiais jungtukais tai, užtai, tad, todėl, dėl to ir kt., yra atskiriami kableliu (rečiau kabliataškiu). Diktante: ... pranašystės pasitvirtina, tai yra ... pamatom ne žuvį...

[S16a] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp šalutinio dėmens jungtuko ar kito jungiamojo žodžio (diktante – kai) ir prieš jį einančio sujungiamojo jungtuko ar jungiamojo žodžio (diktante – tai yra) gali būti rašomas kablelis, norint parodyti šalutinio dėmens savarankiškumą. Diktante: ... pranašystės, tai yra (,) kai laimikis išnyra...

[S17] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.2 punktą vienarūšės sakinio dalys be jungtukų, susijusios priešinimo santykiais, atskiriamos brūkšniais arba kableliais. Diktante: ... pamatom ne žuvį, (–) tik ... radijo aparato korpusą...

[S18] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3a punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtuku o, bet, tačiau, tik(tai), yra atskiriamos kableliais, diktante – veiksniai: Kas jau kas, o labradoras...

[S19] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.1 punktą greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai neskiriami, jei laikomi samplaikomis (pirmyn atgal), arba skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys.

[S20] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punkto padalyvine žodžių grupe išreikštas nederinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio, neskiriamas. Diktante – [be blaškymųsi] įsikandus kokį nors šlamštą.

[S21] Po įvadinių autoriaus žodžių prieš tiesioginę kalbą rašomas dvitaškis, tiesioginė kalba pradedama didžiąja raide ir išskiriama kabutėmis arba brūkšniais. Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos ar citatos pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes. Sakinio galo ženklas priklauso nuo prasmės ir intonacijos. (Žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 11–12 punktus.) 
 

* Citatos išskiriamos kabutėmis (ar kitokiu grafiniu būdu, žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 13 punktą). Nesant įvadinių žodžių dvitaškis paprastai nerašomas (po įvadinių žodžių – būtinas). Šiame tekste galimas, nors ne pagrindinis skyrimo variantas: ... kabo dėžutė su užrašu: „Naudotas baterijas mesti čia.“

** Tiesioginė kalba skiriama brūkšniais arba kabutėmis (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 12 punktą). Dialogas paprastai skiriamas brūkšniais, tačiau šiuo atveju jis perpasakojamas. Perpasakojamai kalbai skirti vartojamos kabutės. Todėl skyrimo variantas brūkšniais nėra pagrindinis: ... klausia:
– Kas ten?
Kažkuris pajuokauja:
– NATO pratybos!
Greitai pasigirsta nuogąstavimų:
– Nutrūks!
– Išsprūs!
– Neišlaikys!

Skiriant kabutėmis ir norint pabrėžtinai parodyti, kad šūksniai skirtingų veikėjų galimas dar pora skyrimo variantų: Greitai pasigirsta nuogąstavimų: „Nutrūks!“(,) „Išsprūs!“(,) „Neišlaikys!“(.)

*** Galimas rašybos ir skyrybos variantas: Greitai pasigirsta nuogąstavimų: nutrūks, išsprūs, neišlaikys!

VLKK.lt

__________________________ 

Daugiau šioje svetainėje, žr. Bendradarbiavimas. Nacionalinio diktanto konkursas