Spausdinti

Skelbiamas 8-ojo Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Sigitas Parulskis. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)


Skelbiamas 2015 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais, tekste jie pažymėti raide R laužtiniuose skliaustuose, sunumeruoti (aiškinamas žodis išskirtas spalva). Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

  • Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimame pranešime, žr. čia.
  • Originalus tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt.
  • Diktanto įrašą žr. LRT.lt mediatekoje

2015 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo

DIKTANTAS

Sigitas Parulskis

Diena ne veltui [R1]

      Čežėdamas sąvaromis [R2] ir sklendėmis liftas švelniai [R3] dunkstelėja [R8] pirmajame [R4] aukšte [R5]. Po skelbimų [R6] lenta kabo dėžutė su užrašu „Naudotas baterijas mesti čia“. Įtaisytas paslenkamas dangtelis [R7]: uždaromas čekštelėja [R8] tarsi mažytė giljotina [R9] su miniatiūriniais [R10] ašmenimis, nukertančiais [R11] paskutines [R12] nakties gijas [R11].

      Kieme [R5] užsimerkiu [R13], įkvepiu [R14] kiek leidžia [R8] jėgos, kol pakrūtiny [R15] pajuntu vėsų [R16], dilgantį [R16] sunkumą [R16]. Naktimis dar šalena [R17], vėsa pulsuoja [R8], tarsi pavargęs [R18] paukštis vėsčiotų [R7, R19] sparnais. Bet šaltis jau traukiasi [R8], glęžta [R20a]. Šuo įsiręžęs [R21] velka pirmyn ir pasveikina apatines [R12] kanadinės cūgos [R22] šakeles [R12].

      Išsiklaipiusiomis šaligatvių [R6] plytelėmis, pro mieguistus sapnų [R6] bastionus [R10], – apirusius [R14] blokinius daugiabučius [R23], – sliūkiname [R28] prie upės.

      Sankryžoje [R5] kaip prieš orkestro repeticiją [R16]: iš pradžių [R6] muzikantai nedrąsiai [R3, R21] derina instrumentus, bet, vos užsižiebus [R13] geltonai šviesai, visi pratrūksta [R28] įvairiausiais [R24] garsais ir bildantis, dulkantis, riaumojantis [R25] srautas trūkteli [R26] iš vietos, palikdamas bjaurasties [R27] debesį [R16].

      Judėjimas aplėsta [R28], sulaukiame [R8] žalios, nusigauname kitapus [R29] kelio, o čia jau ir paupys. Vos prasikalę [R18] žolės daigeliai [R11] nusagstyti [R7] baltais taškeliais [R11], lyg būtų [R19] apšašę [R18, R20b]. Paskui šunį [R16] nudryksta [R28] tamsi brydė [R30]. Matau, kad pakrantėje [R5] žvejys [R31] kažką [R7] įnirtingai traukia [R8] iš vandens. Pagal tai, kiek išlinkęs [R18] meškerykotis [R23] ir kaip įsispyręs [R14R18] žūklys [R31, R32], galima spėti, kad būsiąs [R11R14R18] mažiausiai [R3R24] lydys [R28R31] ar net šapalas. Pakrantė apėjusi pernykščiais [R11] žolynais [R33], vyriškis kone šešialinkas [R23] iriasi [R8R14] brūzgynais [R28R33], atlikdamas [R7] keisčiausius [R7R24] įtūpstus [R32]. Įsistebeilijęs [R18, R34] į sūkuriuojantį [R16R28] vandenį [R16], brukasi pro aštrias [R11] kiečių [R6] ietis [R35], žargsto [R7] per senas, apipelijusias [R11R34] alksnių [R6] šakas, brązgina [R36] meškerės ritę [R16]. Trūnėsiais [R11R28] virtę [R18] rąstigaliai [R11R23, R37] trupa vos paliesti. Tokiam šabakštyne [R5R33] gali skaudžiai [R3] drybtelėti [R7R26] ir užsigauti [R13] sėdimąją [R16, R38]. Šalia stabteli [R7, R39] dar keletas žioplių [R6], klausia: „Kas ten?“ Kažkuris [R7] pajuokauja [R8]: „NATO [R45] pratybos!“

      Greitai pasigirsta nuogąstavimų [R6R37]: „Nutrūks [R40]! Išsprūs [R40]! Neišlaikys [R33]!“ Deja, pranašystės pasitvirtina, tai yra kai laimikis išnyra [R14], pamatom ne žuvį [R16], tik apmūsojusį [R16R28], gliaumėtą [R16R25] radijo [R41] aparato korpusą [R16], matyt, nepernelyg [R42] giliai [R3] glūdėjusį [R16R28] dumble [R5].

      Šuo, suradęs [R18] perrėžtą [R13R16] plastikinį [R16] butelį [R16], bando išrakti į vidų [R16] įspręstą [R16R43] skudurą [R16]. Aišku, tikisi ko nors kąstelėti [R43]. Kas jau kas, o labradoras [R44] nepraleis galimybės užėsti. Iškrapštęs [R18] skudurą [R16] strykčioja [R26] aplėpausis pirmyn atgal po pievą [R16], nė vienas rytas neapsieina be jo džiaugsmingų [R6R7R25] blaškymųsi [R6] įsikandus kokį [R16] nors šlamštą [R16]. Šiaip ar taip – diena ne veltui [R1].

_______________________

RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI
 

[R1] Prieveiksmiai, turintys priesagą -(i)ui, su neiginiu ne rašomi skyrium (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992; toliau – LKRS, § 93, p. 46), diktante – ne veltui.

[R2] Prieš priebalsę v rašomas priešdėlis - (LKRS, § 34, p. 27), diktante – sąvaromis.

[R3] Prieveiksmiai rašomi su priesaga -iai (LKRS, § 39, p. 30), diktante: švelniai, nedrąsiai, mažiausiai, skaudžiai, giliai.

[R4] Įvardžiuotinių skaitvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos vietininko galūnėje nosinė nerašoma (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, § 728, p. 251; § 560, 186), diktante – pirmajame.

[R5] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos vietininko gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: aukšte, kieme, sankryžoje, pakrantėje, šabakštyne, dumble.

[R6] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23), diktante: skelbimų, šaligatvių, sapnų, pradžių, kiečių, alksnių, žioplių, nuogąstavimų, džiaugsmingų, blaškymų(si).

[R7] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji priebalsiai s, z prieš č), žr. LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante: dangtelis (plg. dengti, dengia, dengė), vėsčiotų (plg. vėsti, vėsta, vėso), nusagstyti (plg. segti, sega, segė), kažką (plg. kažin ką), atlikdamas (plg. atliko), keisčiausius (plg. keistas), žargsto (plg. žergti, žergia, žergė), drybtelėti (plg. dribti, drimba, dribo), stabteli (plg. stabdyti, stabdo, stabdė), kažkuris (plg. kažin kuris), džiaugsmingų (plg. džiaugtis, džiaugiasi, džiaugėsi).

[R8] Asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma (i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante: dunkstelėja, čekštelėja, leidžia, pulsuoja, traukia(si), sulaukiame, iria(si), pajuokauja.

[R9] Tarptautinis žodis giljotina (pranc. guillotine) „įrenginys mirties bausmei vykdyti nukertant nuteistajam galvą sunkiu keturkampiu peiliu, kurio ašmenys krinta iš viršaus ant nuteistojo kaklo“ tariamas ir rašomas su jotu (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 295).

[R10] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių viena yra i, nors priebalsis j tariamas (LKRS, § 23, p. 22), diktante: miniatiūriniais, bastionus.

[R11] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje (LKRS; § 28, p. 25), diktante: nukertančiais, gijas, daigeliai, taškeliais, būsiąs, pernykščiais, aštrias, apipelijusias, trūnėsiais, rąstigaliai.

[R12] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e, kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante: paskutines (plg. vns. vard. paskutinė, dgs. vard. paskutinės); apatines (plg. vns. vard. apatinė, dgs. vard. apatinės), šakeles (plg. šakelė, šakelės).

[R13] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas ir ar tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27): užsimerkiu (priešdėlis -, tariama usimerkiu); užsižiebus (tariama usižiebus); užsigauti (tariama usigauti); perrėžtą (tariama perėštą, priešdėlis per-: per + rėžti, perrėžia, perrėžė).

[R14] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų šaknyse (LKRS, § 2 (1), p. 12), išvestiniai žodžiai rašomi kaip tos formos, iš kurių jie padaryti:

  • įkvėpti, įkvepia, įkvėpė, diktante – įkvepiu;
  • (ap)irti, (ap)yra, (ap)iro, diktante – apirusius (būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma apiro, rašomas su i);
  • (į)(si)spirti, (į)(si)spiria, (į)(si)spyrė, diktante – įsispyręs (būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma įsispyrė, rašomas su y);
  • būti, yra (būva, būna, esti), buvo, diktante – būsiąs (pamatinė forma – būti);
  • irti(s), iria(si), yrė(si), diktante – iriasi;
  • (iš)nirti, (iš)nyra, (iš)niro, diktante – išnyra.

[R15] Sutrumpėjusioje daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje rašoma y (LKRS, § 25 (3), p. 24), diktante – pakrūtiny (pakrūtinyje).

[R16] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23), diktante: vėsų, dilgantį, sunkumą, repeticiją, debesį, šunį, sūkuriuojantį, vandenį, ritę, sėdimąją, žuvį, apmūsojusį, gliaumėtą, korpusą, glūdėjusį, perrėžtą, plastikinį, butelį, vidų, įspręstą, skudurą, pievą, kokį, šlamštą.

[R17] Veiksmažodis šalenti, šalena, šaleno rašomas be nosinės (diktante – esamojo laiko forma šalena), nors pamatinio veiksmažodžio šalti esamajame laike nosinė rašoma (šąla) (LKRS, § 10 (2), p. 18).

[R18] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: pavargęs, prasikalę, apšašę, išlinkęs, įsispyręs, būsiąs, įsistebeilijęs, virtę, suradęs, iškrapštęs.

[R19] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 4, p. 23), diktante – vėsčiotų, būtų.

[R20a] Veiksmažodžio gležti esamojo laiko formos šaknyje rašoma nosinė (LKRS, § 10 (2), p. 18) – glęžta (bet gležti, gležo).

[R20b] Dalyvio forma apšašę rašoma be nosinės kaip ir pamatinė būtojo kartinio laiko veiksmažodžio forma apšašo (LKRS, § 10 (2), p. 18). Nosinė balsė rašoma tik esamojo laiko ir iš jo padarytų veiksmažodžio formų šaknyje – šąšta, šąštantis, šąštanti.

[R21] Žodžio šaknyje prieš s, ž rašoma nosinė balsė, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 17), diktante – įsiręžęs (plg.: ręžtis, rąžytis); nedrąsiai (plg.: drąsa, drįsti).

[R22] Kanadinė cūga – pušinių šeimos dekoratyvinis, medieninis, vaistinis augalas (lot. Tsuga canadensis), paplitęs Šiaurės Amerikoje. Iš jo gaunamas eterinis aliejus. (Žr.: LRTB, http://terminai.vlkk.lt; „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 148.) 

[R23] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū. Jungiamosios balsės e nėra (LKRS, § 51, p. 36). Diktante: daugiabučius, meškerykotis, šešialinkas, rąstigaliai.

[R24] Aukščiausiojo laipsnio priesaga -iausias, -iausiai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – įvairiausiais, mažiausiai, keisčiausius.

[R25] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyje nebūna, rašoma iau (LKRS, § 6, p. 16), diktante – riaumojantis, gliaumėtą, džiaugsmingų.

[R26] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi bendrašakniuose ištiktukuose ir iš jų išvestuose veiksmažodžiuose, žyminčiuose silpnesnį ir stipresnį veiksmą (žodžiais su ilgaisiais balsiais nusakomas intensyvesnis veiksmas) (LKRS, § 2 (3), p. 13), plg.:

  • trukt, truktelėti „kiek patraukti“ ir trūkt, trūktelėti „stipriai patraukti“, diktante – trūkteli;
  • dribt, dribtelti, dribtelėti „nukristi, pargriūti, leptelėti“ ir drybt, drybtelti, drybtelėti „smarkiau nupulti, nudribti“, diktante – drybtelėti;
  • strikt, striktelėti, strikčioti „pamažu ar mažais šuoliais šokinėti“ ir strykt, stryktelėti, strykčioti „smarkiai ar dideliais šuoliais šokinėti“, diktante – strykčioja.

[R27] Priebalsė j pagal tarimą rašoma lietuviškų žodžių šaknyje po priebalsio b (LKRS, § 21, p. 22), diktante – bjaurasties (dar plg.: bjaurus, bjaurėtis, bjaurybė).

[R28] Ilgieji balsiai žodžių šaknyse rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12), diktante: sliūkiname, pratrūksta, aplėsta (: lėsti, lėsta, lėto „darytis lėtesniam“, žr. DŽe), nudryksta, lydys, brūzgynais, sūkuriuojantį, trūnėsiais, apmūsojusį (< apmūsojo : mūsoti, mūsoja, mūsojo „trauktis mūsais“ : mūsai „pelėsių plėvelė“, žr. DŽe), glūdėjusį.

[R29] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante – kitapus (kitoje pusėje).

[R30] Trumpieji ir ilgieji balsiai i, ū, e ir y, ū, ė kaitaliojasi tos pačios šaknies veiksmažodžiuose ir veiksmažodiniuose galūninės darybos daiktavardžiuose (LKRS, § 2 (4), p. 13), diktante – brydė (: bristi). 

[R31] I linksniuotės daiktavardžių kirčiuotoje vardininko galūnėje rašoma y (LKRS, § 25 (1), p. 24), diktante –  žvejys, žūklys, lydys.

[R32] Veiksmažodiniai daiktavardžiai, kurių priesagos prasideda priebalse, turi bendraties šaknies balsį (LKRS, § 3, p. 15), diktante – įtūpstus (: įtūpti, įtupia, įtūpė), žūklys (plg. žūti, žūsta, žuvo „žuvauti“).

[R33] Priesagos -ynas (daiktavardžio), -yti (veiksmažodžio bendraties) rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30, 31), diktante: žolynais, brūzgynais, šabakštyne;  neišlaikys (< neišlaikyti).

[R34] Priesagos -ija, -ijo rašomos su i (LKRS, § 41, p. 31), būtojo kartinio laiko dalyvio priesaga taip pat rašoma su i. Diktante – įsistebeilijęs (< įsistebeilijo); apipelijusias (< apipelijo).

[R35] Priebalsė j iš tradicijos nerašoma prieš ie lietuviškų žodžių šaknies pradžioje, nors tariamas pridėtinis priebalsis j (LKRS, § 22, p. 22), diktante – ietis.

[R36] Balsės ą, ę, į žodžių šaknyje rašomos ir tada, kai ilgųjų balsių kilimo iš dvigarsių an, en, in negalima susekti iš dabartinės kalbos garsų kaitos (LKRS, § 10 (1), p. 18), diktante – brązgina (brązginti, brązgina, brązgino „balzginti, barškinti, tarškinti“). Veiksmažodį brązginti galima sieti su kitais bendrašakniais žodžiais, šaknyje turinčiais nosines, pvz.: bręsti, brendžia, bren „griežti, čirkšti“, bręslė (bręzlė) „toks paukštis, griežlė“; brįzgėti, brįzga, brįzgėjo „terškėti“, brįzginti, brįzgina, brįzgino „birgzti, zvimbti“ (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“, http://www.lkz.lt/startas.htm).

[R37] Iš veiksmažodžių, kurių pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un, išvestų daiktavardžių šaknyse prieš s rašoma nosinė raidė (LKRS, § 9 (2), p. 17), diktante: rąstigaliai (plg. ręsti, renčia, ren); nuogąstavimų (plg. nusigąsti, nusigąsta, nusigando).

[R38] Įvardžiuotinių dalyvių moteriškosios giminės vienaskaitos galininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės balsės (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – sėdimąją (sėdimoji „sėdynė, užpakalis“).

[R39] Yra paralelių šaknų su panašios artikuliacijos, bet nevienodo skardumo priebalsiais (LKRS, § 14, p. 19): stiebtis – stieptis, krebždėti – krepštelėti, stabtelėti – staptelėti. Diktante – stabteli (stabtelėti „trumpam sustoti“).

[R40] Dviskiemeniai veiksmažodžiai (išskyrus tuos, kurių bendratis baigiasi -yti, -(i)ūti) būsimojo laiko trečiojo asmens formoje išlaiko bendraties balsį (LKRS, § 5, p. 15), diktante: nutrūks (< nutrūkti); išsprūs (< išsprūsti).

[R41] Nelietuviškos kilmės žodžių pabaigoje prieš lietuviškas galūnes rašoma priebalsė j (LKRS, § 45, p. 34): radijas „aparatas radijo bangomis perduodamai informacijai priimti“, todėl rašoma radijo aparatas (diktante vartojamas kilmininkas – radijo aparato). Sąvokos, susijusios su radiacija (ne su radiju), žymimos sudurtiniais žodžiais su dėmeniu radio-, pvz., radioaktyvus, radioterapija (LKRS, § 122 b, p. 54).

[R42] Prieveiksmis nepernelyg rašomas vienu žodžiu (LKRS, § 69, 95, p. 41, 46).

[R43] Veiksmažodžių šaknyse prieš s rašoma nosinė balsė, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un (LKRS, § 9 (1), p. 17), diktante: įspręstą (: įspręsti, įsprendžia, įspren), kąstelėti (plg. kąsti, kanda, kando).

[R44] Naminių gyvulių ir paukščių veislių pavadinimai rašomi mažąja raide (LKRS, § 159, p. 65), diktante – labradoras. Labradorai (pagal Labradoro pusiasalio pavadinimą) – juodo ar gelsvo trumpo plauko medžioklinių šunų, traukiančių pašautus paukščius iš vandens, veislė (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 470). 

[R45] Nelietuviškos (tarptautinės) santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašomos taip kaip originalo kalboje, diktante – NATO (angl. North Atlantic Treaty Organization, liet. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija; plačiau apie santrumpų rašybą ir tarimą žr. Nutarimai. Rašyba. Santrumpos).

VLKK.lt

(Papildyta 2015-04-20)

__________________________

Daugiau šioje svetainėje, žr. Bendradarbiavimas. Nacionalinio diktanto konkursas