Spausdinti
, konkursai
Sausio 26 d. per Lietuvos radijo pirmąją ir Lietuvos televizijos antrąją programas diktorius Juozas Šalkauskas skaitė pirmojo šių metų Diktanto konkurso turo tekstą „Senolio pranašystė“, sukurtą Vytauto V. Landsbergio.

Sausio 26 d. per Lietuvos radijo pirmąją ir Lietuvos televizijos antrąją programas diktorius Juozas Šalkauskas skaitė pirmojo šių metų Diktanto konkurso turo tekstą „Senolio pranašystė“, sukurtą Vytauto V. Landsbergio.

Pasakų vaikams kūrėjas ir dainų autorius, režisierius V. V. Landsbergis, organizatorių paprašytas sukurti diktantą, parinko ištrauką iš rašomo pasakojimo pagal legendą apie Gediminą ir Lizdeiką. Tačiau grožinį kūrinį teko trumpinti ir keisti, kad būtų tam tikro ilgio ir sunkumo. Vis dėlto, svetainės vlkk.lt lankytojų nuomone, diktanto tekstas apie senolį buvo gražus, meniškas (80 proc. balsų), o pagal rašybos ir skyrybos sunkumus – vidutinis (57 proc. balsų) arba lengvas (37 proc.), tik 6 proc. vertintojų nuomone, sunkus. (60 proc. respondentų diktantą rašė namuose, ne konkurso vietoje.) Trečdalis apklausos dalyvių diktantą rašė pirmą kartą.

Vienos iš pagrindinių rengėjų Indrės Makaraitytės teigimu, Lietuvoje konkurso dalyvių skaičius buvo panašus kaip ir pernai, o užsienyje diktanto rašyti ir kartu Lietuvą prisiminti, pabendrauti susirenka vis daugiau lietuvių, šiemet – 422 (daugiausia Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Briuselyje). Diktantas skambėjo ne tik Europos, bet ir tolimesnėse šalyse, kaip Japonija, JAV, Kazachstanas. Prie konkurso dalyvių Vasario 16-osios gimnazijoje, Vokietijoje, šiemet prisijungė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, savaitgalį viešėjęs Hiutenfelde vykusiame Europos kraštų lietuvių bendruomenių pirmininkų ir Europoje dirbančių Lietuvos ambasadorių suvažiavime.

Diktanto konkursas ir pirmą kartą šiemet paskelbti gražiausio žodžio rinkimai atlieka ne tik lietuvių kalbos populiarinimo ir saugojimo misiją – kartu minimi ir Europos kultūrų dialogo metai. 

Plačiau žr. Š. Kaušylaitės ir T. Stasevičiaus reportaže svetainėje lrytas.lt, čia, taip pat:

  • Čikagos lietuviai diktantą rašė naktį, atgimimas.lt, čia.
  • Diktanto teksto autorių įkvėpė Gedimino sapnas, lrt.lt, čia.
  • Nacionalinį diktantą kartu su užsienio lietuviais rašė P.Vaitiekūnas, E. Digrytė, DELFI.lt, čia.
  • Nacionalinis diktantas pažymi ir Europos tarpkultūrinio dialogo metus, DELFI.lt, čia.
  • Ne visos savivaldybės pakėlė nacionalinio diktanto iššūkį, BNS ir lrytas.lt, čia.
  • Pasaulio lietuvius suvienijo meilė gimtajai kalbai, URM.lt, čia.
  • Šių metų diktantas Airijos lietuviams – lengvesnis nei pernykštis, A. Griškonytė, lrytas.lt, čia

„Trečiąsyk, galvodami būtent apie užsienio lietuvius, norėjome gražaus teksto, kuris svetur gyvenantiems lietuviams primintų Lietuvą. I. Makaraitytė susisiekė su Vytautu V. Landsbergiu ir paprašė jo parašyti, o šis atsiuntė savo būsimosios knygos dalį. Iškart galiu pasakyti, kad knyga, kai išeis, bus nuostabi, bet mums reikėjo tą gabaliuką „pasunkinti“ – sunkinome ir mes, ir autorius, pridėjome visokių „legionų“, švysčiojimų“ – gal dar kas suklys... (Juokiasi. – T. R.). Be to, iškart pasirinkome tiesioginę kalbą – norėjome pažiūrėti, kaip žmonės susidoros su skyryba. Žmones, beje, suklaidino teksto gražumas – jis nebuvo toks lengvas, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio“, – Irena Smetonienė.

Kuo nustebino trečiojo diktanto rezultatai?

„Rezultatai tikrai žymiai geresni, matyt, žmonės atėjo rašyti pasikartoję taisykles – nebuvo rašinių su 80 klaidų, vidutiniškai – iki aštuonių. Manau, tai neblogas rezultatas. Aišku, jau girdėjote, kad nemažai rašiusiųjų klaidingai parašė autoriaus pavardę – Landsbergis (tai pirmoji pagal dažnumą klaida). Matyt, čia interneto įtaka – žmonės mato įvairius rašymo variantus ir nebežino, kuris yra tikrasis. Juk daugumos lietuvių atmintis – regimoji. Aišku, kad visada buvo juokingų klaidų – kai kurie nebuvo girdėję žodžio nuogąstauk, rašė „nuoga stauk“, vietoj „šarvuotus vyrus“ parašė „šarvotus“. Yra žodžių, kurie kalboje tampa nereikalingi ir nebevartojami – rąžosi, išdrikusiais (rašė išdribusiais). Kai kas rašė ir Tevynė vietoj Tėvynė“ – sakė Kalbos komisijos pirmininkė.

Iš Teodoros Rašimaitės interviu (žr. Alfa.lt).