Spausdinti
, skyryba

Skelbiamas 2017 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Alvydas Šlepikas. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.) 

Skyrybos ypatumai tekste pažymėti raide S laužtiniuose skliaustuose, jų paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

  • Rašybos ypatumai paaiškinti gretimame pranešime, žr. čia.
  • Originalus tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt.
  • Diktanto įrašą žr. LRT.lt mediatekoje

2017 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo

DIKTANTAS

Alvydas Šlepikas

Bedugnė [SA]

   Naktį pasnigo, (–) [S1] miškas nubalo. Nendrės, [S2] juosiančios ežerėlį, buvo *tarytum paslaptingi hieroglifai, [S2] kaligrafo įrėžti į tylą, [S3] neperskaitomi, [S4] todėl nebylūs. Tik du didžiuliai krankliai vartėsi, [S3] žaidė ore(,) [S5] vis sugrumėdami toli girdimais balsais. Miškas stovėjo tarytum rikiuotė baltų [S6] ir juodų pėstininkų. Ežero vanduo buvo juodas [S6] ir slėpė bedugnę. Lygaus paviršiaus nežeidė net menkiausias vėjelis, [S7] tik tamsiajame veidrody atsispindėjo pakibęs [S8] ((–)tiesiai pačiame paveikslo viduryje (–)) plaštakos formos debesis.
   Danius sėdėjo ant tvirto, [S4] nors seniai sukalto lieptelio meškeriotojo vietoje – [S1] to pensiono prižiūrėtojai taip puikiai rūpinosi viskuo: (–) [S9] aplinka, [S3] tyla, [S3] suoleliais, [S3] takais. Danius sėdėjo [S6] ir juto, [S10] kad(,) [S5] nepaisant šalčio, [S2] lėtai besismelkiančio į nugarą [S6] ir sėdmenis, [S3] nepaisant nevisiškai žieminių batų(,) [S5] jo sąmonė pradeda žvelgti giliau, [S3] suprasti daugiau. Apie paukščius, [S3] apie debesį [S6] ir apie patį save. Varnai vartėsi danguje, [S7] o jų broliai dvyniai nardė ežero veidrody(,) [S5] skrydžio stygomis pjaustydami atsispindinčią dangaus plaštaką.
   Danius klausėsi tylinčių medžių, [S3] tylinčių nendrių ir [S6] bežadės gelmės. Saulė pasislėpė, [S1] ėmė snyguriuoti. Rodėsi keista, [S10] kad neįmanoma pasakyti, [S10] koks gi dabar paros metas. Danius pasijuto laimingas pirmą kartą po šitiek dienų, [S3] po šitiekos metų. Žmogus užsimerkė [S6] ir išgirdo švelnius, [S3] vos juntamus, [S3] vos girdimus [S11] lyg garsus, [S3] lyg dainavimą. Atrodė, [S10] kad mažytės neklaužadų pėdutės bėga pačiu vandens paviršiumi(,) [S12] ir kiekvienas jų sukeltas ratilėlis aidi *it lūžtanti snaigė. Danius atmerkė akis – (,) [S13] ir tikrai,(–) pirmiausia [S14] išvydo ženklus vandenyje. Tuos mažų pėdučių sukeltus ratilus. Vėliau(,)įsižiūrėjęs(,) [S15] pamatė būtybes, [S10] kurios smalsiai stebėjo žmogų, [S10, S16] ir rodėsi, [S10] kad didelės, [S17] palyginti su gležnais jų kūneliais, akys juokėsi. Bėginėdamos virš grasios užpelkėjusio ežero juodumos(,) [S5] jos tarytum koketavo. Kiekvienas jų žingsnis skambėjo.
   „Keista, ( – / :) [S1] būtent taip jos ir atrodo“, – [S18] nusistebėjo Danius. Kitame ežero krante nuo meldo nukrito sniegas. Danius nedrąsiai šyptelėjo. Švelniai, [S4] tačiau vis dėlto taip šiurkščiai pūstelėjo vėjas. Krankliai nuskrido, [S1] tyliai sušnarėjo pakrantės žolė, (– / ;) [S1] Daniaus krūtinėje ėmė augti tuštuma. Keistas garsas gręžė erdvę.
   Tai (–) jos. [S19]
   Taip, [S13] tai tos skaidrios, [S3] švelnios būtybės, [S3] tai jos taip bjauriai griežė dantimis. Beje, [S17] jos nebeatrodė tokios nekaltos, [S7] o jų mąsliose akyse atsispindėjo bedugnė. Tie padarėliai nebesišypsojo, [S4] bet šiepėsi(,) [S16] ir baimė pradėjo semti Danių tarytum dvokus pelkynų vanduo. Tos aštriadantės beždžionėlės čiuožė vandens paviršiumi vis artyn.
   Danius pajuto siaubą, [S2] sugniaužiantį sielą šaldančiais, [S3] stingdančiais pirštais.
   Netikėtai išgirdo balsą: [S20]
   – Tėti, [S21] jeigu tas paveikslas tave gąsdina, [S10] aš jį nukabinsiu.
   ___________________
   Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI

[SA] Antraštiniai pavadinimai, vartojami be teksto, kabutėmis neskiriami. Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), Žin., 2006, Nr. 107-4084) 11.1 punkto pastaboje taip pat pasakyta, kad „po antraštinių sakinių taškas nerašomas“. Antraštiniai žodžiai rašomi atskiroje eilutėje, kabutėmis neišskiriami. 

[S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu ar dvitaškiu.
   Reiškiant išvardijimą, gretinimą paprastai rašomas kablelis – diktanto sakiniuose gretinama: Naktį pasnigo, miškas nubalo; Saulė pasislėpė, ėmė snyguriuoti; Krankliai nuskrido, tyliai sušnarėjo pakrantės žolė, Daniaus krūtinėje ėmė augti tuštuma. Pastarojo sakinio antrasis dėmuo prasmės atžvilgiu labiau nutolęs, todėl galėtų būti pateisinamas ir kabliataškis (Krankliai nuskrido, tyliai sušnarėjo pakrantės žolė; Daniaus krūtinėje ėmė augti tuštuma), o suprantamas kaip išvada to, kas pasakyta pirmesniais dėmenimis, pateisinamas ir brūkšnys (Krankliai nuskrido, tyliai sušnarėjo pakrantės žolė – Daniaus krūtinėje ėmė augti tuštuma).
   Sakinyje Danius sėdėjo ant tvirto ... lieptelio meškeriotojo vietoje – to pensiono prižiūrėtojai taip puikiai rūpinosi viskuo... antruoju dėmeniu nurodoma priežastis, kodėl galima sėdėti ant lieptelio, kodėl jis yra tvirtas ir pan. Aiškinimo santykis paprastai žymimas brūkšniu.
   Dėl aiškinimo santykio galimas brūkšnys arba dvitaškis sakinyje Keista,( – / :) būtent taip jos ir atrodo.

[S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante: [Nendrės,] juosiančios ežerėlį; [hieroglifai,] kaligrafo įrėžti į tylą, neperskaitomi, todėl nebylūs; [šalčio,] lėtai besismelkiančio į nugarą; [siaubą,] sugniaužiantį ... pirštais.

[S3] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais, diktante:
a) tariniai: vartėsi, žaidė; žvelgti, suprasti; atmerkė, išvydo;
b) veiksniai: būtybės, jos;
c) pažyminiai: kaligrafo įrėžti į tylą, neperskaitomi; švelnius, vos juntamus, vos girdimus; skaidrios, švelnios; šaldančiais, stingdančiais;
d) papildiniai: [rūpinosi] aplinka, tyla, suoleliais, takais; apie paukščius, apie debesį; medžių, nendrių; lyg garsus, lyg dainavimą;
e) aplinkybės: nepaisant šalčio ..., nepaisant nevisiškai žieminių batų; po šitiek dienų, po šitiekos metų.

[S4] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais, yra atskiriamos kableliais. Diktante:
a) tariniai: nebesišypsojo, bet šiepėsi;
b) pažyminiai: neperskaitomi, todėl nebylūs; tvirto, nors seniai sukalto;
c) aplinkybės: Švelniai, tačiau vis dėlto taip šiurkščiai...

[S5] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104) 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima paryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, neišskyrimas nelaikomas klaida. Diktante: vis sugrumėdami toli girdimais balsais; nepaisant šalčio; nepaisant nevisiškai žieminių batų; skrydžio stygomis pjaustydami atsispindinčią dangaus plaštaką; bėginėdamos virš grasios užpelkėjusio ežero juodumos.

[S6] Nekartojamaisiais jungtukais ir, ar, arba, nei sujungtos vienarūšės sakinio dalys neatskiriamos (žr. Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.2 punkto pastabą). Diktante: [rikiuotė] baltų ir juodų [pėstininkų]; buvo juodas ir slėpė; sėdėjo ir juto; nugarą ir sėdmenis; apie debesį ir apie patį save; nendrių ir gelmės; užsimerkė ir išgirdo; atmerkė akis ir išvydo.

[S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais, yra atskiriami kableliu (rečiau kabliataškiu). Diktante – susieti priešinamaisiais jungtukais: paviršiaus nežeidė net menkiausias vėjelis, tik tamsiajame veidrody atsispindėjo ... debesis; Varnai vartėsi danguje, o jų broliai dvyniai nardė ežero veidrody...; ... jos nebeatrodė nekaltos, o jų akyse atsispindėjo bedugnė.

[S8] Pabrėžtinai izoliuotai kaip pašalinės pastabos pasakomos sakinio dalys ar dėmenys yra labai atsiję nuo pagrindinio sakinio ir dažnai išskiriami skliaustais (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1992, p. 189). Diktante: ... tamsiajame veidrody atsispindėjo pakibęs (tiesiai pačiame paveikslo viduryje) plaštakos formos debesis. Išskyrimas skliaustais dera su teksto visuma ir netikėta pabaiga. Taip pat galimas išskyrimas brūkšniais.
   Rašančiam nesuvokus pastabos išskirtinumo visumos kontekste pakibęs tiesiai pačiame paveikslo viduryje gali pasirodyti kaip išplėstinė dalyvinė aplinkybė. Tada ji turėtų būti arba išskirta iš abiejų pusių, arba ne: ... tamsiajame veidrody atsispindėjo(,) pakibęs tiesiai pačiame paveikslo viduryje(,) plaštakos formos debesis.

[S9] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 4.2 punktą kelios aiškinamosios sakinio dalys, neturinčios jungiamojo žodžio ir einančios po apibendrinamojo žodžio, yra išskiriamos dvitaškiu ir kableliu (ar brūkšniu) arba brūkšniais. Diktante po apibendrinamojo žodžio dvitaškis (galimas ir brūkšnys): ... rūpinosi viskuo: aplinka, tyla, suoleliais, takais.

[S10] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais. Diktante šalutiniai dėmenys prie pagrindinių jungiami jungtukais kad, jeigu ir jungiamaisiais žodžiais koks, kurios.

[S11] Prieš pažymimąjį žodį einantis derinamasis pažyminys neskiriamas (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punkto pastabą). Diktante prieš pažymimąjį žodį lyg garsus eina pažyminiai švelnius, vos juntamus, vos girdimus.

[S12] Prie pagrindinio dėmens Atrodė (kas?) galima jungti du šalutinius dėmenis: kad mažytės neklaužadų pėdutės bėga pačiu vandens paviršiumi ir [kad] kiekvienas jų sukeltas ratilėlis aidi it lūžtanti snaigė, tokiu atveju jungtuku ir jungiami du vienarūšiai dėmenys ir kablelio neturėtų būti. Kablelis galimas santykį suprantant kaip priežasties ir pasekmės, o jungtuku ir jungiamas savarankiškas sujungiamasis dėmuo: pėdutės bėga pačiu vandens paviršiumi ir [todėl] jų sukeltas ratilėlis aidi it lūžtanti snaigė.

[S13] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.2 punktą sudėtinio bejungtukio sakinio dėmens atitikmeniu einantys teigimo, neigimo, sutikimo ir kitų panašių reikšmių žodžiai (taip, ne, gerai, nieko, kaip, ką ir pan.) atskiriami kableliu. Diktante: Danius atmerkė akis – ir tikrai, (–) pirmiausia išvydo ženklus vandenyje. Taip, tai tos skaidrios, švelnios būtybės... 

Pirmuoju atveju dėmens atitikmeniu einantis teigimo dėmuo su dalelyte ir tikrai įsiterpia tarp vienarūšių tarinių atsimerkė, išvydo, todėl išskiriamas: autoriaus šis dėmuo išskirtas brūkšniu ir kableliu (Danius atmerkė akis – ir tikrai, pirmiausia išvydo...), tačiau jį galima išskirti ir brūkšniais, ir kableliais, svarbu išskirti iš abiejų pusių. Brūkšnys žymi ekspresiją.

[S14] Nors pirmiausia kartais vartojamas kaip modalinis žodis, bet šiuo atveju jis eina laiko aplinkybe (dar plg. tolesniame sakinyje vėliau).

[S15] Neišplėsta dalyvinė ar pusdalyvinė, padalyvinė aplinkybė neišskiriama. Diktante – įsižiūrėjęs [pamatė]. Jeigu įsižiūrėjęs suprantama kaip aiškinamoji laiko aplinkybė (kada vėliau?), galima ją išskirti kableliais iš abiejų pusių.

[S16] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Diktante: ... pamatė būtybes(,) ir rodėsi... (kablelis prieš jungtuką ir šiuo atveju būtinas, nes turi žymėti šalutinio dėmens kurios smalsiai stebėjo žmogų pabaigą); Tie padarėliai ... šiepėsi(,) ir baimė pradėjo semti Danių tarytum dvokus pelkynų vanduo.

[S17] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinys išskiriamas kableliais (rečiau – brūkšniais). Diktante: palyginti su gležnais jų kūneliais; beje.

[S18] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 12.7 punktą, kai tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius ir yra skiriama kabutėmis, jos galo ženklai (šauktukas, klaustukas, daugtaškis) rašomi prieš uždaromąsias kabutes, o kablelis – po kabučių; autoriaus žodžiai pradedami mažąja raide (žr. taisyklių 12.6 punktą). Šio sakinio pradėjimas nauja eilute ir brūkšniu laikytinas skyrybos klaida – čia tik perpasakojama, kas išgirstama, pašnekovo nėra, taigi nėra pagrindo ir tiesioginės kalbos skirti brūkšniu. Diktante: „Keista, būtent taip jos ir atrodo“, – nusistebėjo Danius.

[S19] Dalelytė tai šiame ir tolesniame sakinyje pabrėžia, pastiprina tai, kas išreiškiama vardažodžiais jos, būtybės. Tačiau šiame autoriaus net atskira pastraipa išskirtame sakinyje galima įžiūrėti ir tarnio jungties praleidimą (pvz.: Tai buvo jos), todėl ir brūkšnys nelakytinas klaida. 

[S20] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 12.2 punktą brūkšniu skiriama tiesioginė kalba pradedama nauja eilute. Diktante:
   Netikėtai išgirdo balsą:
   – Tėti, jeigu tas paveikslas tave gąsdina, aš jį nukabinsiu.
   Tačiau klaida nelaikytinas ir išskyrimas kabutėmis. Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 12.4 punktą, kabutėmis skiriama tiesioginė kalba po įvadinių žodžių rašoma toje pačioje eilutėje, tada būtų taip: Netikėtai išgirdo balsą: „Tėti, jeigu tas paveikslas tave gąsdina, aš jį nukabinsiu.“

[S21] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais. Diktante kreipinys – Tėti.

* Lyginamuoju būdu išreikšta įprasta aplinkybė neskiriama. Diktante būdo aplinkybe eina: [stovėjo] tarytum rikiuotė baltų ir juodų pėstininkų; [aidi] it lūžtanti snaigė.

VLKK inf. 

(Atnaujinta 2017-03-02)

Jei turite daugiau klausimų, galite rašyti konsultacijos@vlkk.lt.