Spausdinti

    Skelbiamas 2017 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Alvydas Šlepikas. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

2017 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo
DIKTANTAS

Alvydas Šlepikas
                                                                             Bedugnė


     Naktį [R1] pasnigo, miškas nubalo [R2]. Nendrės, juosiančios [R3] ežerėlį [R1, R4], buvo tarytum [R5] paslaptingi hieroglifai [R6], kaligrafo [R6] įrėžti [R7, R8] į tylą [R1, R5], neperskaitomi, todėl nebylūs [R5, R9]. Tik du didžiuliai krankliai [R10] vartėsi, žaidė ore [R11] vis sugrumėdami [R12] toli girdimais balsais. Miškas stovėjo tarytum [R5] rikiuotė [R5] baltų ir juodų pėstininkų [R13]. Ežero vanduo buvo juodas ir slėpė bedugnę [R1]. Lygaus paviršiaus nežeidė [R14] net menkiausias [R15] vėjelis [R16], tik tamsiajame [R17] veidrody [R18] atsispindėjo pakibęs [R19] (tiesiai pačiame [R10, R11] paveikslo viduryje [R11]) plaštakos formos debesis.
    Danius sėdėjo ant tvirto, nors seniai [R20] sukalto lieptelio [R16] meškeriotojo vietoje [R11] – to pensiono [R21] prižiūrėtojai [R10] taip puikiai [R20] rūpinosi viskuo [R22]: aplinka, tyla, suoleliais [R10, R16], takais. Danius sėdėjo ir juto, kad, nepaisant šalčio, lėtai besismelkiančio [R3] į nugarą [R1] ir sėdmenis [R5], nepaisant nevisiškai [R23] žieminių batų [R13], jo sąmonė [R24] pradeda žvelgti [R8] giliau [R15], suprasti daugiau [R15]. Apie paukščius, apie debesį [R1] ir apie patį [R1] save [R25]. Varnai vartėsi danguje [R11], o jų [R13] broliai dvyniai [R10, R26] nardė ežero veidrody [R18], skrydžio [R27] stygomis pjaustydami [R28] atsispindinčią [R1, R10] dangaus plaštaką [R1].
     Danius klausėsi tylinčių medžių [R13], tylinčių nendrių [R13] ir bežadės gelmės. Saulė pasislėpė, ėmė snyguriuoti [R29]. Rodėsi keista, kad neįmanoma [R7, R30] pasakyti, koks gi [R31] dabar paros metas. Danius pasijuto laimingas pirmą kartą [R1] po šitiek dienų [R13], po šitiekos metų [R13]. Žmogus užsimerkė [R32] ir išgirdo [R8] švelnius, vos juntamus, vos girdimus lyg [R33] garsus, lyg [R33] dainavimą [R1]. Atrodė, kad mažytės neklaužadų [R13, R34] pėdutės [R5] bėga pačiu vandens paviršiumi, ir kiekvienas jų [R13] sukeltas ratilėlis [R4] aidi it lūžtanti [R8] snaigė. Danius atmerkė akis – ir tikrai, pirmiausia [R15] išvydo ženklus vandenyje [R11]. Tuos mažų pėdučių [R13] sukeltus ratilus. Vėliau įsižiūrėjęs [R7, R19] pamatė būtybes [R35], kurios smalsiai [R20] stebėjo žmogų [R1], ir rodėsi, kad didelės, palyginti su gležnais jų [R13] kūneliais [R10, R16], akys juokėsi. Bėginėdamos virš grasios [R36] užpelkėjusio [R8] ežero juodumos jos tarytum koketavo. Kiekvienas jų [R13] žingsnis [R8] skambėjo.
„Keista, būtent [R5] taip jos ir atrodo“, – nusistebėjo Danius. Kitame [R11] ežero krante [R11] nuo meldo nukrito sniegas. Danius nedrąsiai [R20, R23, R37] šyptelėjo [R5]. Švelniai [R20], tačiau vis dėlto [R38] taip šiurkščiai [R20, R39] pūstelėjo [R5] vėjas. Krankliai [R10] nuskrido, tyliai [R20] sušnarėjo pakrantės žolė, Daniaus krūtinėje [R5, R11] ėmė augti [R8] tuštuma. Keistas garsas gręžė [R37] erdvę [R1].
     Tai jos.
     Taip, tai tos skaidrios, švelnios būtybės, tai jos taip bjauriai [R20, R28] griežė dantimis. Beje [R40], jos nebeatrodė [R14] tokios nekaltos [R30], o jų [R13] mąsliose [R37] akyse [R11] atsispindėjo bedugnė. Tie padarėliai [R4, R10] nebesišypsojo [R14], bet šiepėsi, ir baimė pradėjo semti Danių [R1] tarytum dvokus pelkynų [R13, R41] vanduo. Tos aštriadantės [R42] beždžionėlės [R46] čiuožė vandens paviršiumi vis artyn [R43].
   Danius pajuto siaubą [R1], sugniaužiantį [R3] sielą [R1] šaldančiais [R10, R44], stingdančiais [R10] pirštais.
    Netikėtai išgirdo [R8] balsą [R1]:
   – Tėti, jeigu tas paveikslas tave [R25] gąsdina [R8, R45], aš jį [R1] nukabinsiu.


RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI


[R1] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 24, p. 23), diktante: naktį, ežerėlį, tylą, bedugnę, nugarą, debesį, patį, atsispindinčią, plaštaką, pirmą kartą, dainavimą, žmogų, erdvę, Danių, siaubą, sugniaužiantį sielą, balsą, jį.
[R2] Veiksmažodis nubalo – priešdėlio vedinys iš veiksmažodžio balti būtojo kartinio laiko formos balo (su nosine rašomos tik esamojo laiko formos, pvz.: bąlu, bąli, bąla, bąlantis (žr. LKRS, § 10, p. 18).
[R3] Priesaga -iant- rašoma su -ia (LKRS, § 39, p. 30). Diktante: juosiančios (juosianti), besismelkiančio (besismelkiantis), sugniaužiantį.
[R4] Priesaga -ėlis rašoma su ė (LKRS, § 38, p. 29): ežerėlį, ratilėlis, padarėliai.
[R5] Balsiai žodžių šaknyse ir nekaitomuose žodžiuose rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12), diktante: tarytum, tylą, nebylūs, rikiuotė, prižiūrėtojai, sėdmenis, pėdutės, būtent, šyptelėjo, pūstelėjo, krūtinėje.
[R6] Hieroglifai – tarptautinis žodis (gr. hieroglyphika < hieros – „šventas“ + glyphē – „raižinys“); diktante jis vartojamas perkeltine reikšme „neišskaitomas, sunkus skaityti raštas“ (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“ (toliau – TŽŽ), Vilnius, 2013, p. 328).
Tarptautinio žodžio kaligrafas [gr. kalligraphia < kallos – „grožis“ + graphō – „rašau“] reikšmė – „gražiai, aiškiai rašantis žmogus“ (TŽŽ, p. 383).
[R7] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante: įrėžti, neįmanoma, įsižiūrėjęs.
[R8] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai), žr. LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante:
įrėžti (plg. rėžia, rėžė);
žvelgti (plg. žvelgia, žvelgė);
išgirdo (priešdėlis iš-);
lūžtanti (plg. lūžo);
užpelkėjusio (priešdėlis už-);
žingsnis (plg. žengia, žengė);
augti (plg. auga, augo);
gąsdina (plg. išsigąsti, išsigąsta).
[R9] II (arba (i)u) linksniuotės būdvardžių daugiskaitos vardininko galūnėje rašoma balsė ū, diktante – nebylūs.
[R10] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje
(LKRS; § 28, p. 25). Diktante: didžiuliai krankliai, pačiame, prižiūrėtojai, suoleliais, broliai dvyniai, atsispindinčią, kūneliais, padarėliai, šaldančiais, stingdančiais.
[R11] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: ore, tamsiajame, pačiame, viduryje, vietoje, danguje, vandenyje, kitame, krante, krūtinėje, mąsliose akyse.
[R12] Veiksmažodžio grumėti („griausti, dundėti“, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (elektroninis variantas http://lkiis.lki.lt/dabartinis; toliau – DLKŽ) šaknyje rašoma u. Diktante pavartota priešdėlinė pusdalyvio forma sugrumėdami.

[R13] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23), diktante: baltų, juodų pėstininkų, žieminių batų, jų, tylinčių medžių, tylinčių nendrių, dienų, metų, neklaužadų, mažų pėdučių, pelkynų.
[R14] Kai sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne (nebe) rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis; su asmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis neiginys dažnai rašomas kartu ir tada, kai sakinyje yra priešprieša (LKRS, § 73, 74, p. 43), diktante: nežeidė, nebeatrodė, nebesišypsojo (nors paskutiniu atveju priešpriešinami tariniai šypsojosi ir šiepėsi, bet autoriaus pasirinkta vientisa, sangrąžos dalelytės jungiama, neiginio ir veiksmažodžio forma nebesišypsojo). 
[R15] Su ia rašomos aukštesniojo laipsnio priesaga -iau ir aukščiausiojo laipsnio priesagos -iausias,
-ia, -iausiai (LKRS, § 39, p. 30), diktante: menkiausias, giliau, daugiau, pirmiausia.
[R16] Priesaga -elis rašoma su e (LKRS, § 37, p. 29), diktante: vėjelis, lieptelio, suoleliais, kūneliais.
[R17] Įvardžiuotinių būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos vietininko galūnėje nosinė nerašoma (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“ (toliau – DLKG), Vilnius, 1997, § 806, p. 185). Diktante – tamsiajame.
[R18] Sutrumpėjusioje daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje rašoma y (LKRS, § 25 (3), p. 24). Diktante – veidrody (veidrodyje).
[R19] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: pakibęs, įsižiūrėjęs.
[R20] Prieveiksmiai rašomi su priesaga -iai (LKRS, § 39, p. 30), diktante: seniai, puikiai, smalsiai, nedrąsiai, švelniai, šiurkščiai, tyliai, bjauriai.
[R21] Tarptautinio žodžio pensionas šaknyje j tariama, bet nerašoma (žr. TŽŽ, p. 624). Diktante – kilmininko forma pensiono.
[R22] Įvardžio viskas įnagininko linksnio galūnė nesutrumpėjusi – viskuo (DLKG, p. 274, 275).

[R23] Neiginys ne su būdvardiniais prieveiksmiais rašomas kartu (LKRS, § 85, p. 45), diktante – nevisiškai (plg. nevisiškas), nedrąsiai (plg. nedrąsus).
[R24] Prieš priebalsę m rašomas priešdėlis są- (LKRS, § 34, p. 27), diktante – sąmonė.
[R25] Sangrąžinių įvardžių vienaskaitos galininke nosinė nerašoma (LKRS, § 24 (1 išimtis), p. 23), diktante – save, tave.
[R26] Tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, kurių vienas paaiškina, papildo ar patikslina kitą ir eina jo priedėliu, brūkšnelis nerašomas (LKRS, § 127, p. 55), diktante – broliai dvyniai.
[R27] Balsiai i ir y kaitaliojasi tos pačios šaknies veiksmažodžiuose ir veiksmažodiniuose galūninės darybos daiktavardžiuose. Veiksmažodžių šaknyse yra balsė i, o daiktavardžių – y (LKRS, § 2 (4), p. 13). Diktante skrydis (bet skristi).
[R28] Žodžių pjauti ir bjaurus šaknyje po p ir b rašoma priebalsė j (LKRS, § 21, p. 22); diktante pavartota priesaginė pusdalyvio forma pjaustydami ir prieveiksmis bjauriai.
[R29] Balsiai i ir y kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų ir giminiškų žodžių šaknyse (LKRS, § 2 (1), p. 12). Diktante – snyguriuoti (bet snigti). Priesaga -uriuoti rašoma su u (LKRS, § 42, p. 32).
[R30] Neiginys ne su būdvardžiais dažniausiai rašomas kartu (LKRS, § 75, p. 43), diktante – neįmanoma, nekaltos.
[R31] Pabrėžiamoji dalelytė gi rašoma atskirai nuo visų kaitomų žodžių (LKRS, § 66 (a), p. 40), diktante – koks gi.
[R32] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi, tas pat pasakytina ir apie priešdėlio ir sangrąžos dalelytės -si- sandūros balsius (LKRS, § 33, p. 27). Diktante – užsimerkė ( + si+ merkė).
[R33] Reikšme „panašiai kaip, tartum“ vartojama dalelytė lyg. Ji sakoma esant dėl ko nors ne visai tikram. Dalelytė lig (ligi) vartojama reikšme „iki, kol“ (žr. DLKŽ).

[R34] Neiginys ne rašomas kartu su daiktavardžiais, kai daiktavardis be neiginio visai nevartojamas (LKRS, § 77, p. 44). Diktante – neklaužadų.
[R35] Kai linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė, jų galūnėse rašoma e (LKRS, § 28, p. 25). Diktante – būtybes (plg. būtybė, būtybės).
[R36] Nosinės balsės ą, ę paprastai nerašomos, kai tos pačios šaknies žodžiuose balsiai a, e kaitaliojasi su ė, pvz., gresia, grasinti, graso, nes grėsti, grėsmė (LKRS, § 10 (1 pastaba), p. 19). Diktante – grasios (grasus, -i – „grasinantis, baisus; atgrasus, nemalonus“, žr. DLKŽ).
[R37] Nosinė balsė rašoma žodžių šaknyse prieš s, š, ž, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 25). Diktante: nedrąsiai (nes drįsti); gręžė (nes grįžti, grąžinti, grąža); mąsliose (nes mįslė).
[R38] Dalelytė vis, sudarydama su kitais žodžiais samplaikines dalelytes bei jungtukus, visada rašoma atskirai nuo tų žodžių (LKRS, § 65, p. 40). Diktante – vis dėlto.
[R39] Žodžių šaknies gale minkštieji t, d sudarant naujus žodžius kaitaliojasi su č, dž (LKRS, § 16, p. 20), diktante šiurkščiai (plg. šiurkštus, šiurkšti).
[R40] Dalelytės beje gale rašoma e (LKRS, § 30 (1b), p. 26).
[R41] Daiktavardžio priesaga -ynas rašoma su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante – pelkynų.
[R42] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū (LKRS, § 51, p. 36), diktante – aštriadantės.
[R43] Prieveiksmių priesaga -yn rašoma su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante – artyn.
[R44] Nosinė raidė rašoma veiksmažodžio šalti esamojo laiko formos šaknyje ir išvestinėse formose, padarytose iš esamojo laiko kamieno, pvz.: šąla, šąlantis, šąlant (LKRS, § 9 (2), p. 18, 19). Diktante pavartota veiksmažodžio šaldyti (ne šalti) esamojo laiko forma šaldančiais rašoma be nosinės.
[R45] Veiksmažodžio šaknyje prieš s rašoma nosinė balsė, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un (LKRS, § 9 (1), p. 17), diktante – gąsdina (išsigąsti, išsigąsta, išsigando). 
[R46] Žodis beždžionė (diktante – beždžionėlės) rašomas fonetiškai (pagal tarimą). Nors „Lietuvių kalbos žodyne“ teikiami abu rašybos variantai (bezdžionė, beždžionė), sunormintas variantas su ž (beždžionė), žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“.

VLKK.lt 

(Atnaujinta 2017-03-02)