Spausdinti
Vidas Kavaliauskas ir Gintarė Paliukėnaitė, ištyrę VLKK rekomendacijoje „Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) daiktavardžių kirčiavimo“ Nr. K-2 teikiamų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo variantų realią vartoseną skirtinguose Lietuvos regionuose, nustatė, kad daugelis komisijos sprendimų pasiteisino, tačiau nustatyta ir skirtumų su realia vartosena. Lietuvos mokslų akademijos periodiniame leidinyje „Lituanistica“ (2011, t. 57, nr. 4 (86) paskelbti duomenys pravers ateityje vėl tikslinant kirčiavimo normas.

 

     Rengiant naująjį bendrinės lietuvių kalbos žodyną Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Tarties ir kirčiavimo pakomisė 2003–2011 m. atidžiai peržiūrėjo visų kalbos dalių problemiškesnius kirčiavimo atvejus ir, atsižvelgusi į sistemiškumo reikalavimus ir bendrąsias realios vartosenos tendencijas, pakoregavo nemažos dalies žodžių ir jų formų kirčiavimo normas. 2003 m. pakoreguotos 45 paprastųjų (pirminių) daiktavardžių kirčiavimo normos. Rekomendacija „Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) daiktavardžių kirčiavimo“ Nr. K-2 (žr. http://vlkk.lt/lit/nutarimai/tartis-kirciavimas/rekomendacija2.html) priimta atsižvelgus į kalbos sistemingumo reikalavimus ir į kai kuriuos fragmentiškus realios vartosenos duomenis (žr. Antano Pakerio komentarą). Išsamesnių realios vartosenos tyrimų atskiruose Lietuvos regionuose ligi šiol nebuvo.

     Komisija siūlė atskirų paprastųjų daiktavardžių normas tikslinti nuosekliai laikantis normų keitimo per variantus principo – dažniausiai naujos kirčiavimo gretybės nurodomos kaip antrieji variantai, palyginti retai kai kuriuos nesisteminius kalbos faktus siūlyta keisti radikaliau (jų atsisakyti arba naujuosius variantus iš karto teikti kaip pagrindinius). Kai kuriais atvejais siūlyta atsisakyti buvusių kirčiavimo variantų – palikti tik sistemiškesnius ir dažniau vartojamus.

     Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Vidas Kavaliauskas (taip pat ir VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės narys) ir Gintarė Paliukėnaitė ištyrė Kalbos komisijos rekomenduotų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo variantų realią vartoseną skirtinguose Lietuvos regionuose.

     Eksperimentinis tyrimas buvo atliktas 2009–2010 m., jame dalyvavo 500 žmonių iš skirtingų Lietuvos vietovių, t. y. Lazdijų ir Molėtų rajonų, Prienų miesto. Respondentų buvo prašoma perskaityti sakinius, kuriuose tarp kitų žodžių buvo ir tiriamasis daiktavardis. Tiriamiesiems skaitant sakinius, anketose buvo žymima, kaip jie kirčiuoja rūpimą paprastąjį daiktavardį. Tokiu būdu gauti išsamūs rezultatai, atspindintys tirtų daiktavardžių realią vartoseną. Gauti duomenys dar buvo lyginami su Antano Pakerio anksčiau Vilniaus pedagoginiame universitete atliktais kai kurių daiktavardžių kirčiavimo realios vartosenos tyrimais, kuriuose dalyvavo studentai.

     Tyrimo rezultatai parodė, jog VLKK sprendimai buvo pagrįsti, remiami realios vartosenos ir yra perspektyvūs. Pavyzdžiui, VLKK pasiūlė naujų antrųjų kirčiavimo variantų (skilvỹs 4 ir skil̃vis 2; žarnà 3 ir žárna 1), kelių paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo variantus sukeitė vietomis (kìbiras 3b ir kibìras 2; mẽnas 4, 2; audrà 4 ir áudra 1), kai kurių žodžių antruosius kirčiavimo variantus išbraukė (jie kalboje beveik nevartojami), jų kirčiavimo norma kodifikuota be variantų: tiñklas 4; smė̃lis 2; gúoba 1; skardà 4; deĩvė 2. Atlikta apklausa rodo, kad patikslintos šių daiktavardžių kirčiavimo normos yra visiškai remiamos realios vartosenos.

     Nustatyta, kad 22-ų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo variantai nevienodai populiarūs tirtose Lietuvos vietovėse: vienų jų vyrauja pagrindinis kirčiavimo variantas, kitų – antrasis. Pamatuotu galima laikyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimą teikti du kirčiavimo variantus šių pirminių daiktavardžių: krė́slas 3, 1; pléntas 1 ir pleñtas 2; skrúostas 1, 3; smùrtas 1 ir smur̃tas 2; tùntas 1 ir tuñtas 4; sváinis 1 ir svaĩnis 2; lėlỹs 4, 3; snarglỹs 3, 4; žaltỹs 3, 4; balà 2, 4; dūdà 2, 4; ýda 1 ir ydà 4; lė́šos 1 ir lė̃šos 4; sváinė 1 ir svaĩnė 2; porà 3, 4; próga 1 ir progà 4; rinkà 2 ir rìnka 1; skujà 4, 2; vapsvà 4, 2; kriauklė̃ 4 ir kriáuklė 1; šerdìs 4, 3; úolektis 1 ir uolektìs 3a.

     12-os pirminių daiktavardžių naująsias kirčiavimo normas reali vartosena palaiko tik iš dalies. Komisijos įteisinti nauji antrieji kirčiavimo variantai, anksčiau laikyti kirčiavimo klaidomis, yra gerokai populiaresni už pagrindinius šių daiktavardžių: dum̃blas 2 ir dum̃blas 4; gañdras 2 ir gañdras 4; kárdas 3 ir kar̃das 4; rakañdas 2 ir rakándas 1; šálmas 3 ir šal̃mas 4; šárvas 3 ir šar̃vas 4; taũras 4 ir taũras 2; ùrvas 3 ir ur̃vas 4; žvýnas 3 ir žvỹnas 4; liaukà 2 ir liáuka 1; šlovė̃ 3 ir šlovė̃ 4; rū́šis 1 ir rūšìs 4. Pasilikus tokioms vartojimo tendencijoms ir ateityje, kirčiavimo variantai, tyrėjų teigimu, galėtų būti sukeisti vietomis.

     VLKK sprendimo sukeisti pirminio daiktavardžio sėbras, -ė kirčiavimo variantus vietomis (sė̃bras, -ė 2 ir sė́bras, -ė 1) nepalaiko reali vartosena. Šio daiktavardžio kirčiavimo norma ateityje galėtų būti koreguota.

     Atlikti realios vartosenos tyrimo rezultatai neabejotinai pravers tolesniame VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės darbe.

     Visą Vido Kavaliausko ir Gintarės Paliukėnaitės straipsnį, kuriame išsamiai pristatomas realios kirčiavimo vartosenos tyrimas, žr. Lietuvos mokslų akademijos periodiniame leidinyje „Lituanistica“ (2011, t. 57, nr. 4 (86), p. 425–435).