Spausdinti

14-ąją kirčiavimo rekomendaciją komentuoja prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.

2005 m. kovo 3 d. Kalbos komisija patvirtino rekomendaciją „Dėl kai kurių mišriųjų veiksmažodžių kirčiavimo“ Nr. R-5 (k-14), žr. AKTUALIAUSIOS TEMOS / Tartis ir kirčiavimas.

Mišriaisiais vadinami tokie veiksmažodžiai (bendrinėje kalboje jų vartojama apie 1000), kurių bendratis yra priesaginė (daugiaskiemenė), esamasis laikas be priesagos (dviskiemenis), o būtasis kartinis laikas vienų žodžių yra priesaginis (daugiaskiemenis), kitų – be priesagos (dviskiemenis). Šiai veiksmažodžių grupei būdingos trys priesagos – -ėti, -yti ir -oti, pvz.: galė́ti, gãli, galė́jo; táikyti, táiko, táikė; bijóti, bìjo, bijójo.

Daugiausia kirčiavimo rekomendacijų teikiama priesagos -ėti (ir variantų -sėti, -šėti) žodžiams – gausiausiems iš mišriųjų veiksmažodžių. Šie veiksmažodžiai kirčiuojami priesagoje, išskyrus per dvidešimt atvejų, kurių visos pagrindinės formos žodynuose kirčiuojamos tvirtapradiškai šaknyje, pvz.: čiáudėti, čiáudi, čiáudėjo; sérgėti, sérgi, sérgėjo. Nemaža dalis tokių veiksmažodžių realioje vartosenoje gauna priesagos kirtį, kada ne kada variantiškai fiksuojamą ir žodynininkų (plg. DŽ3,4ámsėti, ámsi, ámsėjo ir amsė́ti, ámsi, amsė́jo). Komisija grupelei priesagos -ėti mišriųjų veiksmažodžių rekomenduoja gretiminį kirčiavimą. Pagrindinis variantas nuosekliai teikiamas su priesagos kirčiu, vyraujančiu tarp -ėti veiksmažodžių ir remiamu šnekamosios kalbos, pvz.: aiksė́ti, áiksi, aiksė́jo ir áiksėti, áiksi, áiksėjo; amsė́ti, ámsi, amsė́jo ir ámsėti, ámsi, ámsėjo; kumšė́ti, kùmši, kumšė́jo ir kùmšėti, kùmši, kùmšėjo; viauksė́ti, viáuksi, viauksė́jo ir viáuksėti, viáuksi, viáuksėjo. Kita vertus, šalia žodynų duoto paveldė́ti, pavéldi, paveldė́jo teikiamas ir išplitęs šakninis kirčiavimas pavéldėti, pavéldi, pavéldėjo. Taip pat greta seikė́ti, seĩki (tvirtagalė šaknis!), seikė́jo – ir séikėti, séiki (séikėja), séikėjo.

Grupelę -ėti mišriųjų veiksmažodžių žodynuose įprasta teikti su dvejopa esamojo laiko šaknies priegaide, pagrindiniu laikant tvirtagalį kirčiavimą (plg. DŽ3,4bam̃ba ir bámba, bambė́ti). Rekomendacijoje gretybės sukeistos vietomis, pvz.: áidi ir aĩdi (aidė́ti), bámba ir bam̃ba (bambė́ti), gárga ir gar̃ga (gargė́ti), gárma ir gar̃ma (garmė́ti), pliū́psi ir pliū̃psi (pliūpsė́ti). Vienu atveju tvirtapradės gretybės kaip neaktualios atsisakyta – rekomenduojama tik skam̃ba (skambė́ti). Atkreiptinas dėmesys į minimųjų veiksmažodžių priešdėlines formas – jos irgi galimos kirčiuoti dvejopai, pvz.: atáidi ir ataĩdi (ataidė́ti), pabámba ir pàbamba (pabambė́ti), įgárma ir į̃garma (įgarmė́ti).

Priesagos -oti (ir variantų -soti, -šoti) mišrieji veiksmažodžiai taip pat akivaizdžiai linkę į priesagos kirtį (jų esamojo laiko šaknis paprastai būna tvirtagalė arba trumpa), pvz.: dėbsóti, dė̃bso, dėbsójo; bijóti, bìjo, bijójo. Būrelis šio skyriaus veiksmažodžių žodynuose duodami su pagrindinių formų tvirtaprade šaknimi, pvz.: DŽ3,4kýboti, kýbo, kýbojo; tū́noti, tū́no, tū́nojo. Rekomendacijoje daugeliui tokių žodžių teikiamos gretybės su šnekamojoje kalboje išplitusiu priesagos kirčiu, pvz.: kýšoti, kýšo, kýšojo ir kyšóti, kýšo, kyšójo; klū́poti, klū́po, klū́pojo ir klūpóti, klū́po, klūpójo; tį́soti, tį́so, tį́sojo ir tįsóti, tį́so, tįsójo. Vienas kitas priesagos -oti mišrusis veiksmažodis, turintis padėtinio ilgumo šaknies balsį a, esamajame laike kirčiuojamas trumpai, plg. DŽ3,4knàpso (knapsóti, -ójo). Rekomendacija įteisina ir šnekamojoje kalboje bei tarmėse įprastą tvirtagalį kirčiavimą, pvz.: knàkso (knãkso), knaksóti, knaksójo; knàpso (knãpso), knapsóti, knapsójo. Vienu atveju atsisakyta nebūdingos gretybės su tvirtagale šaknies priegaide – sprū̃doti, sprū̃do, -ojo (teikiama tik tvirtapradė šaknis, t. y. sprū́doti, sprū́do, -ojo).

Mažiausiai koreguotas priesagos -yti (-styti) mišriųjų veiksmažodžių kirčiavimas. Nutarta atsisakyti dirbtinio bráižyti, bráižo, -ė ‘rėžyti’ ir braižýti, braĩžo, ‘daryti brėžinį’ skyrimo – abiem reikšmėmis teikiamos kirčiavimo gretybės braižýti ir bráižyti. Dėl kitos priežasties kirčiavimo gretybes komisija rekomenduoja ir veiksmažodžiams glaistýti, glaĩsto, -ė ir gláistyti, gláisto, -ė bei saistýti, saĩsto, -ė ir sáistyti, sáisto, -ė. Šių veiksmažodžių pamatiniai žodžiai teikiami su abiem priegaidėmis (žr. ankstesnę rekomendaciją), t. y. glíeti ir gliẽti, síeti ir siẽti, o paprastųjų dviskiemenių ir mišriųjų -(st)yti veiksmažodžių kirčiavimas, kaip žinoma, yra susijęs, plg. nérti – nárstyti ir ver̃sti – vartýti.

Baigiant šį komentarą, atkreiptinas dėmesys, kad iš dvejopai kirčiuojamų mišriųjų veiksmažodžių padarytus kai kuriuos daiktavardžius, pavyzdžiui, darių priesagų -imas (-ymas), -tojas, -a vedinius, taip pat galima kirčiuoti dvejopai. Taigi įmanomos gretybės amsė́jimas (: amsė́jo) ir ámsėjimas (: ámsėjo); klū́pojimas, klū́potojas (: klū́pojo, klū́poti) ir klūpójimas, klūpótojas (: klūpójo, klūpóti); paveldė́jimas, paveldė́tojas (: paveldė́jo, paveldė́ti) ir pavéldėjimas, pavéldėtojas (: pavéldėjo, pavéldėti); braĩžymas (: braĩžo, -ė) ir bráižymas (: bráižo, -ė), braižýtojas (: braižýti) ir bráižytojas (: bráižyti); glaĩstymas (: glaĩsto, -ė) ir glaĩstymas (: glaĩsto, ), glaistýtojas (: glaistýti) ir gláistytojas (: gláistyti) ir pan.

Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia,
VLKK narys 

 Pastaba. Skyriuje NUTARIMAI/ Projektai paskelbtas 15-osios kirčiavimo rekomendacijos projektas.