Spausdinti
Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir mobiliojo ryšio paslaugų įmonių vadovus, kad juridiniams ir privatiems klientams Lietuvos Respublikos teritorijoje siunčiamos trumposios žinutės (SMS) būtų valstybine kalba – parengtos ir išsiųstos lietuvišku raidynu. Į raginimą jau atsižvelgė keturios iš penkių mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų – „Bitė Lietuva“, „Eurocom“, „Omnitel“, „Teledema“...

 

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir mobiliojo ryšio paslaugų įmonių vadovus, kad juridiniams ir privatiems klientams Lietuvos Respublikos teritorijoje siunčiamos trumposios žinutės (SMS) būtų valstybine kalba – parengtos ir išsiųstos lietuvišku raidynu.

     Lietuvos kompiuterininkų sąjunga patikino, kad technologija, skirta siųsti įvairių kalbų, taip pat ir lietuvių kalbos, tekstus SMS žinutėse, sukurta ir patvirtinta dar 2003 metais (standartas ETSI ES 202 130). Kompiuterininkų teigimu, nėra pateisinamų priežasčių, dėl kurių SMS žinutėse Lietuvoje vertėtų nenaudoti lietuvių kalbos abėcėlės, taip rodant nepagarbą raštui, kalbai, kultūrai ir demonstruojant technologinį atsilikimą.

     Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, palaikydama siekį užtikrinti, kad informacinės trumposios žinutės (SMS) būtų lietuviškomis raidėmis, taip pat kreipėsi į mobiliojo telefono ryšio paslaugų teikėjus ir surinktą informaciją 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu pateikė Kalbos komisijai ir Kalbos inspekcijai. Surinktais duomenimis, techninių kliūčių, trukdančių siųsti trumpąsias žinutes (SMS) lietuviškomis raidėmis, nė vienas paslaugų teikėjas neįžvelgė.

     UAB „Teledema“ pranešė, kad stengiasi abonentams rengti žinutes, naudodama lietuvių kalbos raidyną.

     UAB „Eurocom“ nurodė, kad žinutes lietuviškais rašmenimis siųs nuo rugsėjo 1 d.

     UAB „Bitė Lietuva“ informavo taip pat pradedanti tokias žinutes siųsti nuo rugsėjo 3 d. ir pridūrė, jog tikisi galėsianti iki metų pabaigos visas trumpąsias žinutes Lietuvos teritorijoje siųsti lietuviškomis raidėmis.

     UAB „Omnitel“ taip pat išreiškė siekį klientams siųsti SMS'us lietuviškomis raidėmis. Tai atsispindi 2012 m. rugsėjo 7 d. žinutėje, kurią „Omnitelio“ klientai gauna Lenkijos pasienyje. Paveiksle matyti taisyklingas tekstas lietuviškais rašmenimis, tik tarp skaitmenų, žyminčių sveikuosius ir nesveikuosius skaičius (suma litais) turėtų būti kablelis, ne taškas (0,376 Lt – ne 0.376 Lt). 

     UAB „Tele2“ kol kas neketina siųsti informacinių žinučių lietuviškais rašmenimis. Ji nurodė, kad tokios žinutės gavėjas galėtų patirti nepatogumų: tekstas su diakritikus turinčiomis raidėmis būtų ilgesnis, suskaidomas į kelis pranešimus, kiltų atvaizdavimo problemų žinutes perduodant tarptinkliniu ryšiu. Bendrovės „Tele2“ duomenimis, apie 10 % šiuo metu jų klientų naudojamų telefono aparatų nepalaiko lietuviško raidyno.

     „Šiais laikais, kai informacijos srautai tinkluose skaičiuojami gigabaitais ir terabaitais, nederėtų taupyti mūsų rašto sąskaita, – toks Lietuvos kompiuterininkų sąjungos komentaras. – Jei prekyboje ir pasitaiko labai nedidelis kiekis mūsų kraštui netinkamų, lietuviškas raides iškraipytai rodančių telefono aparatų, tai neturėtų būti pateisinimas siųsti gramatiškai netaisyklingus tekstus ir visiems tiems, kas turi įsigiję tinkamai veikiančius aparatus, sudarantiems didžiąją daugumą mobiliųjų telefonų vartotojų Lietuvoje.“ Svetainėje Lietuvybė.lt išnagrinėti trys pagrindiniai argumentai, kuriais paprastai motyvuojamas šveplumas: patogumas, patikimumas, kaina (žr. straipsnį „Lietuvybė SMS pranešimuose“).

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija primena, kad pareiga užtikrinti Lietuvos Respublikos gyventojų aptarnavimą valstybine kalba kyla iš Valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 7 straipsnio.

Parengė Aistė Pangonytė