Spausdinti

2005 m. lapkričio 10 d. Kalbos komisija patvirtino Tarties ir kirčiavimo pakomisės (pirmininkas A. Pakerys) parengtas rekomendacijas Nr. R-12 (k-16) ir Nr. R-13 (k-17). Plačiau apie pakomisės siūlomus kirčiavimo variantus.


     2005 m. lapkričio 10 d. Kalbos komisija patvirtino Tarties ir kirčiavimo pakomisės (pirmininkas A. Pakerys) parengtas rekomendacijas Nr. R-12 (k-16) ir Nr. R-13 (k-17) dėl kai kurių prieveiksmių ir tarnybinių bei ekspresinių kalbos dalių kirčiavimo tikslinimo. Toliau teikiame komentarus:

  • prieveiksmių kirčiavimo rekomendacijos (K-16)
  • tarnybinių bei ekspresinių kalbos dalių kirčiavimo rekomendacijos (K-17)

     16-oje kirčiavimo rekomendacijoje nemaža grupė būdvardinių prieveiksmių, kurių kirčiavimas tikslinamas atitinkamai pagal priimtus sprendimus dėl būdvardžių kirčiavimo tikslinimo (žr. rekomendacijas Nr. 11 (K-10), Nr. 12 (K-11), Nr. 13 (K-12) ir jų komentarus). Tikslinama daugiausia sisteminant, laikantis pagrindinių nusistovėjusių kirčiavimo taisyklių.


-(i)ai

     Dviskiemeniai: atókiai, atokiaĩ; ráiškiai, raĩškiai; rū́sčiai, rū̃sčiai; sódriai, sõdriai; sū́driai, sū̃driai; švánkiai, švañkiai (taip pat ir nešvánkiai, nešvañkiai); ū́miai, ū̃miai; váiskiai, vaĩskiai; véikiai, veĩkiai. Plg. rekomenduojama atókus, -i 1, atokùs, -ì 4; ráiškus, -i 3, raiškùs, -ì 4, šiuos ir kitus tikslinimus žr. rekomendacijoje Nr. 11 (K-10).

      Atskirai minėtini vadinamieji skonio būdvardžiai ir prieveiksmiai – jie tradiciškai kirčiuojami gale, pvz.: sūriaĩ, riebiaĩ, gardžiaĩ ir kt. Komisija teikia tik vieną sisteminį variantą karčiaĩ(plg. rekomenduojame (k-10) tik kartùs, -ì3) ir tik rūgščiaĩ,saldžiaĩ,nors naujausiame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime (toliau – DŽe5) teikiami ir galūniniai variantai: karčiaĩ ir kar̃čiai, o 4-ajame leidime: rūgščiaĩ ir rū́gščiai; saldžiaĩ ir sáldžiai.

     Daugiaskiemeniai (šių prieveiksmių pamatinių būdvardžių kirčiavimo tikslinimus žr. rekomendacijoje Nr. 12 (K-11) 

-anai

rūškanaĩ

-ėtai

teisė́tai, téisėtai 

-ingai

baimìngai; sąmojìngai, są́mojingai; sąmonìngai, są́moningai; sąžinìngai, są́žiningai; sultìngai

-iškai

káržygiškai; veidmaĩniškai, véidmainiškai; vė́javaikiškai, vėjãvaikiškai; veltė̃diškai, véltėdiškai; žáltiškai, žal̃tiškai

-yvai

ankstývai, ankstyvaĩ; jaunývai, jaunyvaĩ; senývai, senyvaĩ; valývai, valyvaĩ; vėlývai, vėlyvai

-otai

ūkanótai

(dūriniai)

penkiãlinkai, peñkialinkai; šešiãlinkai, šẽšialinkai;
sausakimšaĩ, sausãkimšai

     Be to, komisija tikslino šių daugiaskiemenių prieveiksmių su -(i)ai formantu kirčiavimą (tradicinį ir vartosenoje populiarų variantą nukėlė į gretybės vietą greta sistemiškesnio galūninio varianto): įdomùs, -ì 4, taigi – įdomiaĩ, įdõmiai; malonùs, -ì 4 – maloniaĩ, malõniai; nepadorùs, -ì 4 – nepadoriaĩ, nepadõriai; padorùs, -ì 4 – padoriaĩ, padõriai; parankùs, -ì 4 –parankiaĩ, parañkiai (DŽ4, DŽe5 teikė tik parañkiai); paslaugùs, ì 4 – paslaugiaĩ, paslaũgiai; patogùs, ì 4 – patogiaĩ, patõgiai; pavydùs, -ì 4 – pavydžiaĩ, pavỹdžiai (DŽ4, DŽe5 tik pavỹdžiai); stamantrùs, -ì 4 – stamantriaĩ, stamañtriai; tolydùs, -ì 4 – tolydžiaĩ, tolỹdžiai.

     „Dabartinės kalbos žodyno“ 1-asis ir 5-asis leidimai nurodo kirčiavimą víenbalsiai, o 2–4 leidimai teikia vienbal̃siai ir víenbalsiai. Šiuo atveju komisija pritaria paskutiniame leidime teikiamam variantui víenbalsiai (plg. víenu balsu).

     -(i)ai grupės prieveiksmių grupei taip pat priklauso vediniai iš dalyvių. Pagal taisyklę, prieveiksmiai, padaryti iš neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių, turi kirtį gale, jeigu jie kilę iš veiksmažodžių, esamajame laike atitraukiančių kirtį į priešdėlį (pvz., kal̃ba – sùkalba – sukalbamaĩ), o jeigu kilę iš veiksmažodžių, kurie esamajame laike kirčio į priešdėlį neatitraukia, tai išlaiko esamojo laiko 3 asmens kirčio vietą ir priegaidę (pvz., taĩso – pataĩso – pataĩsomai). Pagal tai susistemintas keleto dalyvinių prieveiksmių kirčiavimas: DŽ4 teikia mìrštamai, DŽe5 mirštamaĩ, tačiau veiksmažodis kirčio į priešdėlį neatitraukia: mìršta – numìršta, taigi ir mìrštamai; nusikalstamaĩ teikiamas DŽe5 (DŽ4 iš viso nėra), bet nusikal̃sta, taigi nusikal̃stamai; DŽ4, DŽe5 teikia reĩkiamai, reikiamaĩ, bet reĩkia – prireĩkia, taigi reĩkiamai; DŽ4, DŽe5 teikia prieinamaĩ, bet eĩnaprieĩna, taigi prieĩnamai. Apklausos duomenys rodo, kad tokį komisijos sprendimą palankiai priims ir visuomenė: iš 123 respondentų mìrštamai kirčiavo 67 proc., iš 186-ių nusikal̃stamai 73 proc., iš 195-ių reĩkiamai 84 proc.

     Prieveiksmių, kilusių iš įvairių vardažodžių formų, žodžių junginių, kirčiavimas nėra griežtai reglamentuotas, tačiau peržiūrėjusi kai kurių iš jų kirčiavimo tradiciją, dabartinius polinkius, komisija bando kai kurių iš jų kirčiavimą pateikti sistemiškiau:

-a

ketùrpėsčia, kẽturpėsčia – atsižvelgus į kirčiavimo polinkį jau anksčiau rekomenduota pagrindiniu laikyti variantą ketùrpėsčias, -a 1 (žr. R-13 (k-12), taip pat teikia ir DŽe5.

pirmà, pìrma ir visų̃ pirmà, visų̃ pìrma – DŽ4, DŽe5 teikė tik (visų) pirmà. Tačiau tarmėse kirčiuojama įvairiai. Apklausa rodo, kad abu variantai lygiai populiarūs dabartinėje kalboje (75 : 81), tvirtapradį variantą palaiko būdvardžio bevardės giminės forma – pìrma; taigi komisija siūlo prieveiksmio tvirtapradžio kirčiavimo varianto nelaikyti klaida.

-(i)ais

šalimaĩs, šalìmais (kirčiavimo polinkis labai aiškiai persveria -aĩs naudai: šalimaĩs 45 : šalìmais 0)

̃liais, kūliaĩs

-om(is)

kniū́bsčiom(is), kniūbsčiõm, kniūbsčiomìs – siejamas su nepastovaus kirčiavimo kniū́bsčias, -ià 3, tačiau DŽ4, DŽe5 teikia tik kniū́bsčiom(is), greičiausiai todėl, kad anksčiau būdvardis kirčiuotas pastoviai. Komisija siūlo nelaikyti klaida ir galūninio varianto kniūbščiomìs;

patỹkom(is), patykõm, patykomìs – taip pat teikia DŽe5, bet DŽ4 teikė tik patỹkom(is), tačiau dar plg. patylõm, patylomìs;

-u

bepìgu, bepigù (plg. bdv. bevardės giminės kirčiavimą – pigù. Polinkis kirčiuoti galūnę ryškus: taip kirčiavo 86 proc. studentų iš 56-ių.)

-(i)ui

pakalniui ir pakal̃niui, pakulniuĩ ir pakul̃niui (DŽ4, DŽe5 teikia tik vieną šakninio kirčiavimo variantą pakal̃niui, pakul̃niui); pakojuĩ irpakõjui, parankiuĩ irparañkiui, pavėjuĩ ir pavė̃jui, pavieniuĩ ir paviẽniui (DŽ4, DŽe5 teikia atvirkščiai – pakõjui, pakojuĩir kt.); paplaukiuĩ ir paplaũkiui, pasauliuĩ ir pasaũliui (taip pat teikia DŽe5, bet DŽ4 teikė atvirkščiai).

ìlgainiui, ilgaĩniui (DŽ4, DŽe5 tik ìlgainiui, tačiau lygūs kirčiavimo apklausos rezultatai rodo, kad kirčiavimas nenusistovėjęs.)

-umu

DŽ4, DŽe5 teikia tik blõgumu,grãžumu,gẽrumu,pìktumu, bet vieno iš jų paskutiniame leidime nurodytas ir galūninis kirčiavimas piktumù. Galūninio kirčiavimo variantų yra ir tarmėse, ir dabartinėje kalboje, nes šiuos prieveiksmius galima sieti su atitinkamų -umas daiktavardžių vns. įnagininku. Komisija nutarė leisti visų šių prieveiksmių dvejopą kirčiavimą: blõgumu, blogumù; gẽrumu, gerumù; grãžumu, gražumù; pìktumu, piktumù.

(suaugtiniai)

dẽšimtkart – plg. trẽčiąkart, kẽturiskat, šim̃tąkart ir kt. DŽ4 teikė dešimtkar̃t ir dẽšimtkart, o DŽe5 pasenusį variantą dešimtkar̃t jau stumtelėjo į antrą vietą, taigi komisija jį galėjo ir visai panaikinti kaip neperspektyvų ir nesisteminį.

pórąsyk, põrąsyk – DŽ4, DŽe5 teikia tik pórąsyk, tačiau komisija nutarė rekomenduoti pamatinį žodį leisti kirčiuoti dvejopai – porà 3, 4 (žr. rekomendaciją Nr. (k-2), todėl ir vedinio teikiami du kirčiavimo variantai.

prošál – naikinama gretybė prošãl (DŽ4, DŽe5 prošál, prošãl, bet tik neprošál).

suvìs, sùvis – atsižvelgdama į stiprų kirčiavimo polinkį (iš 126 respondentų 91 proc. kirčiavo suvìs), komisija suvìs teikia kaip pagrindinį kirčiavimo variantą (kaip gretybę jį teikė paskutiniai „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimai).

šiuomèt, šiuõmet – taip pat teikia ir DŽe5, bet DŽ4 šiuos variantus teikė atvirkščiai, plg. kitų panašios darybos prieveiksmių kirčiavimą: kuomèt ir tuomèt, tuõmet (DŽ4, DŽe5).

(nesuaugtiniai)

kadà ne kadà ir kur̃ ne kur̃ – atsisakyta siaurai vartojamų, jau beveik tarmiškų variantų kada nẽ kada ir kur-nẽ-kur.

võs ne võs – patikslinta (DŽ4, DŽe5 žymėjo tik vieną kirtį – vos ne võs);

(kitokie)

ikì, ìki – DŽ4, DŽe5 teikia tik ikì, taip pat kirčiuoja ir prielinksnį, ir jungtuką, bet plg. lìgi (prv., prl., jng.) kirčiuojamas pirmame skiemenyje. Komisija siūlo nelaikyti klaida varianto ìki.

Vienu atveju VLKK patikslino ne kirčiavimo normą, o žymėjimą: viduj, viršuj „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žymima kairiniu kirčio ženklu virš uvidùj, viršùj, o komisija, pritardama K. Kuzavinio ir A. Laigonaitės teiginiams, kad rekomenduoja žymėti riestinį ženklą virš jviduj̃, viršuj̃. Dabartinis lietuviškas šriftas Palemonas šitai leidžia. (Tas pat galioja visais kitais daiktavardžių vietininko trumpėjimo atvejais, pvz., danguj̃, lietuj̃, meduj̃.)

***

      17-ojoje kirčiavimo rekomendacijoje patikslintas kelių dalelyčių, jungtukų, prielinksnių, jaustukų ir ištiktukų kirčiavimas.

     Jungtuko ir prielinksnio iki kirčiavimas patikslintas taip pat kaip ir prieveiksmio: ikì, ìki (DŽ4, DŽe5 teikia tik ìki), plg. lìgiseniai norminis.

     Dalelyčių kažin ar tegul įteisintas tvirtagalis kirčiavimo variantas: kažìn ir kažiñ; tegùl ir tegul̃. DŽ4, DŽ5 teikė tik kažì(n); tegùl, bet kai kurių autorių ir anksčiau kirčiuota tvirtagališkai; dar plg. atgal̃. Pastebėta, kad dalelytės aliái kirčiavimas dabartinėje vartosenoje beveik išnykęs, todėl greta įteisintas populiaresnis aliaĩ. Pagal analogiją su nebè, nèbe įteisintas ir antrasis benè variantas bène (DŽ4, DŽe5 teikia tik benè).

     Ištiktukai čirkš, šlamšt ir zvimbt „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ kirčiuojami dvejopai: čìrkš ir čir̃kš; šlámšt ir šlam̃št; zvìmbt ir zvim̃bt. Kiti siejami su tvirtapradiškai kirčiuojamais, vadinamaisiais akimirkos veikslo, veiksmažodžiais, pavyzdžiui, čìrkštelėti, táukštelėti, triáukštelėti, kabárkštelėti, skìmtelėti, kirčiuojami tik tvirtapradiškai: čìrkšt, táukšt, triáukšt, kabárkš(t), skìmbt. Komisija siūlo taip pat kirčiuoti tik tvirtapradiškai: čìrkš, šlámšt, zvìmbt.

     Gyvūnų garsus nusakantys ištiktukai kirčiuojami įvairiai, griežtai sunorminti jų kirčiavimo nesiekiama. Į rekomendaciją įtrauktas tik vienas iš jų – įvardijantis gaidžio giedojimą: DŽ4, DŽe5 teikė kakaríekū, kakarýku, kakarykū̃, o pagal vartojimo dažnumą populiaresni šie: kakariekū̃ 134 (90 proc.) : kakaríeku 8 : kakarykū̃ 7 : kakarýku 2. Taigi komisija kaip pagrindinį nurodo populiariausią – kakariekū̃, taip pat gretybes kakaríekū, kakarykū̃.

***

     Ne visi pakomisės svarstyti žodžiai patenka į rekomendacijas. Pavyzdžiui, pakomisė svarstė, ar tikrai klaida kirčiavimo variantai anãpus ir šiãpus (DŽ4, DŽ5 teikia tik anàpus ir šiàpus). 80 proc. internetinės apklausos dalyvių taria ilgąjį a (anàpus 40 : anãpus 151). Vis dėlto a ilgumas gali būti tarminis dalykas, plg. sãvo; dar plg. kìtapus ir kitàpus – ne kitãpus. Taip pat susilaikyta dėl varianto šiukštù, nors studentų apklausa rodė, kad šis variantas populiaresnis nei norminis šiùkštu (28 : 3).

     Svarstyta ir daugiau nenusistovėjusio kirčiavimo žodžių, daugiausia tų, kurių normos svyravimai matyti iš skirtingų „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimų. Į komisijos priimtas rekomendacijas bus atsižvelgiama „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“.

Parengė Aistė Pangonytė