Spausdinti

2005 m. gegužės 5 d. Kalbos komisija patvirtino rekomendaciją Nr. R-8 (k-15) „Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo“. Ją komentuoja Tarties ir kirčiavimo pakomisės narys doc. dr. Vidas Kavaliauskas.*

Veiksmažodžių kirčiavimo dėsningumų analizė parodė, kad priesagų -uoti, -inti, -(i)oti, -ėti, -auti, -telėti, -yti (neproblemiški tik priesagų -inėti ir -enti vediniai) vedinių kirčiavimas norminamuosiuose žodynuose ne visada pateikiamas nuosekliai. Todėl nutarta rengiant lietuvių bendrinės kalbos žodyną tokių veiksmažodžių kirčiavimą, atsižvelgiant į realią vartoseną, konkrečius priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo dėsningumus ir tendencijas, koreguoti.

Pakomisė susipažino su „problemiškų“ priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų kodifikavimo istorija (akcentologijos literatūra, gramatikos, žodynai), naujais priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo tyrimais, išanalizavo šnekamosios kalbos kirčiavimo polinkius, apie kuriuos bent apytiksliai galima spręsti iš profesoriaus A. Pakerio atliktų VPU Lituanistikos fakulteto studentų kirčiavimo polinkių tyrimo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje vykusių apklausų.

Atskirų priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normos kodifikuotos nuosekliai laikantis normų keitimo per variantus principo: dažniausiai naujosios kirčiavimo gretybės nurodomos kaip antrieji variantai, palyginti retai kai kurie nesisteminiai kalbos faktai keisti radikaliau (jų atsisakyta arba naujieji variantai teikti kaip pagrindiniai). Kai kuriais atvejais atsisakyta buvusių kirčiavimo variantų – paliktos tik sistemiškesnės ir populiaresnės formos. Nebuvo koreguojamas į DŽ patekusių tarmybių ar labai retai kalboje vartojamų priesaginių veiksmažodžių formų kirčiavimas. Šiame straipsnyje stengtasi plačiai supažindinti su visais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos priimtais priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų pakeitimais, pradedama nuo dariausios priesagos -uoti ir baigiama mažiausiai darios priesagos -yti vediniais.

1. Priesagos -uoti veiksmažodžiai

1.1. DŽ4 teikė vienintelio daiktavardinės kilmės veiksmažodžio varpučiuoti, -iuoja, -iavo šakninį kirčiavimo variantą. Įteisintas antrasis, priesaginis, kirčiavimo variantas varpučiuoti, labiau remiamas vartosenos, yra sistemingesnis. Toks kirčiavimas dera ir prie panašaus -ėti priesagos veiksmažodžio patikslintos kirčiavimo normos: varputėti ir varputė́ti.

1.2. Bendrinės lietuvių kalbos žodynuose, akcentologijos darbuose labai įvairavęs -uoti vedinių, pamatuotų spalvas, atspalvius reiškiančiais būdvardžiais, kirčiavimas. DŽ3 gana ryžtingai atsisakyta tokių veiksmažodžių šakninio kirčiavimo gretybių, palikti tik priesaginio kirčiavimo variantai: baltuoti; geltonuoti; geltuoti; juoduoti; mėlynuoti; palšuoti; raudonuoti ir kt. DŽ3 ir DŽ4 buvo likę tik trijų panašaus tipo -uoti veiksmažodžių kirčiavimo variantai: giedruoti ir giẽdruoti; marguoti ir marguoti; pilkuoti ir pilkuoti. Reali tokių veiksmažodžių vartosena rodo, kad priesaginio kirčiavimo formos baigia nurungti šakninio kirčiavimo variantus. Tai liudija ir atlikti VPU studentų lituanistų kirčiavimo polinkių tyrimai: marguoti – 53 ir marguoti – 0; pilkuoti – 36 ir pilkuoti – 1. Todėl visiškai pamatuotas yra Komisijos sprendimas atsisakyti tokių veiksmažodžių antrųjų kirčiavimo variantų paliekant sistemingas priesaginio kirčiavimo formas: giedruoti; marguoti; pilkuoti.

1.3. Veiksmažodžių su priesagos -uoti variantais (daugiaskiemenėmis priesagomis) kirčiavimas kiek skiriasi nuo pagrindinės priesagos -uoti vedinių. Būtent šioje grupėje yra didžiausias procentas šakninio (95% visų priesagos -uoti šakninio kirčiavimo veiksmažodžių) ir dvejopo – šakninio ir priesaginio arba priesaginio ir šakninio (85% visų priesagos -uoti kirčiavimo gretybių) – kirčiavimo atvejų. Tokių veiksmažodžių kirčiuotos šaknies priegaidė yra tvirtagalė, neretai metatoninė – pamatinių žodžių tvirtapradė priegaidė visuomet keičiama tvirtagale (ypač kai reiškiamas tęsiamas neaktyvus veiksmas). Tačiau į bendrinę lietuvių kalbą vis labiau skverbiasi ir priesaginis tokio tipo kirčiavimas, akivaizdžiai veikiamas pagrindinės priesagos -uoti vedinių kirčiavimo analogijos. Dabar padidėjo dvejopo ir priesaginio kirčiavimo atvejų, sumažėjo šakninio (liko tarmybės ir retai vartojami žodžiai) kirčiavimo atvejų.

1.3.1. Nemaža dalis priesagos -uriuoti veiksmažodžių kirčiuojama šaknyje. Tačiau kalbos vartotojui vis parankesnis tampa ir tokių veiksmažodžių priesaginis kirčiavimas – DŽ4 nurodomi 5 tokių veiksmažodžių variantai: plū̃duriuoti ir plūduriuoti; vỹturiuoti ir vyturiuoti; sūkuriuoti ir sū̃kuriuoti; vinguriuoti ir viñguriuoti; žyburiuoti ir žỹburiuoti. Šių dvejopo kirčiavimo variantų grupę dabar papildė dar 3 veiksmažodžiai, anksčiau teikti tik su kirčiu šaknyje: lū̃kuriuoti ir lūkuriuoti; snỹguriuoti ir snyguriuoti; snū̃duriuoti ir snūduriuoti. Priesaginio kirčiavimo plitimą rodo ir atlikti studentų kirčiavimo polinkių tyrimai: lū̃kuriuoti – 15 ir lūkuriuoti – 26; snỹguriuoti – 21 ir snyguriuoti – 23; snū̃duriuoti – 22 ir snūduriuoti – 20. Priesaginį tokių veiksmažodžių kirčiavimą skatina ir -uriuoti baigmenį turintys daiktavardiniai -uoti vediniai: kauburiuoti; viduriuoti ir kt. Taigi galima drąsiai teigti, kad šios priesagos veiksmažodžiai vis labiau plečia priesaginio kirčiavimo erdvę.

1.3.2. Daugiaskiemenės priesagos -ul(i)uoti veiksmažodžių grupėje įsivyravęs priesaginio kirčiavimo tipas: 80,6 % DŽ4 teikiamų tokių vedinių turi kirčiuotą priesagą. Šakninio kirčiavimo likę vos 6 veiksmažodžiai, dvejopo kirčiavimo – 7. Kalbos komisija pakoregavo dažniau vartojamų 3, anksčiau tik šakninį kirčiavimą turėjusių, veiksmažodžių kirčiavimą – įteisino ir populiaresnius priesaginio kirčiavimo variantus: dir̃buliuoti ir dirbuliuoti; girgžduliuoti ir girgžduliuoti (DŽ1 – tik girgžduliuoti; DŽ4, DŽ3, DŽ2); grõmuliuoti ir gromuliuoti. Studentų kirčiavimo polinkiai irgi patvirtina tokio žingsnio perspektyvumą: dirbuliuoti – 7 ir dirbuliuoti – 32; gromuliuoti – 35 ir gromuliuoti – 28. Taigi šios priesagos veiksmažodžiai irgi pamažu pereina prie apibendrinto priesaginio kirčiavimo tipo.

Dar vieno veiksmažodžio – marguliuoti – kirčiavimo norma koreguota atsižvelgus į -uoti vedinių, pamatuotų spalvas, atspalvius reiškiančiais būdvardžiais, kirčiavimo normų kodifikavimą, į realią vartoseną ir į priesagos -uliuoti veiksmažodžių kirčiavimo polinkius. Atsisakyta archajiškojo šaknies kirčio varianto, paliktas tik priesaginis kirčiavimo variantas – marguliuoti (žr. 1.2).

1.3.3. Priesagos -aliuoti veiksmažodžių grupėje dominuoja priesaginio kirčiavimo formos (77 %). Pagal tai koreguotas vieno veiksmažodžio kirčiavimas – bimbaliuoti ir bimbaliuoti. Toks kirčiavimas fiksuotas ir DŽ5.

1.3.4. Patikslintas kai kurių priesagos -ar(i)uoti veiksmažodžių kirčiavimo normos. Greta šakninio kirčiavimo varianto gangariuoti įteisintas ir priesaginio kirčiavimo variantas gangariuoti. Vieno veiksmažodžio, atsižvelgus į kirčiavimo polinkius ir realią vartoseną, sukeisti kirčiavimo variantai vietomis: žaižaruoti ir žaĩžaruoti. Studentų kirčiavimo polinkių tyrimas rodo akivaizdų priesaginio kirčiavimo varianto dominavimą: žaižaruoti – 62 ir žaižaruoti – 1.

Labai įvairavusios veiksmažodžių, turinčių šaknyje balsius a, e, prozodinės ypatybės – kirčio vieta ir šaknies balsių ilgumas. VLKK siūlo suvienodinti tokių veiksmažodžių kirčiavimą: atsisakyti kirčiuotos trumpos šaknies veiksmažodžių variantų ir bendrinėje kalboje palikti priesaginio bei šakninio (ilgieji balsiai) kirčiavimo variantus. Tokio žingsnio perspektyvumą stiprina studentų filologų kirčiavimo polinkių tyrimai: kledaruoti 38 – kledaruoti 2 – klẽdaruoti 1; internetinė apklausa: kadarúoti 153 – kàdaruoti 14 – kãdaruoti 9. Taigi nutarta tokių veiksmažodžių kirčiavimo normas pateikti taip: kadaruoti ir kãdaruoti; kledaruoti ir klẽdaruoti. Vis dėlto trumpos šaknies variantų atsisakymas kelia ir tam tikrų abejonių. Juolab kad kai kurių panašaus tipo veiksmažodžių kirčiavimo norma nebuvo tikslinta – kaip antrieji kirčiavimo variantai liko veiksmažodžiai su trumpa šaknimi – kabaruoti; madaruoti; makaruoti.

1.3.5. Veiksmažodžio mindžikuoti kirčiavimo variantai sukeisti vietomis: mindžikuoti ir miñdžikuoti (DŽ tik miñdžikuoti). Tokį kirčiavimą palaiko ir studentai: mindžikuoti – 40 ir miñdžikuoti – 4.

1.3.6. Veiksmažodžio klibinduoti įteisintas ir realios vartosenos labiau remiamas priesaginis variantas: klibinduoti ir klibinduoti.

2. Priesagos -inti veiksmažodžiai

2.1. Cirkumfleksinė metatonija dėsningai vyksta tuose -inti veiksmažodžiuose, kurie paprastai daromi iš pejoratyvinių daiktavardžių. Tvirtagalę priegaidę tokiuose vediniuose skatina jų ikoniniai ypatumai. Visi tokie veiksmažodžiai reiškia lėtą, neaktyvų veiksmą: ėjimą, slinkimą, judėjimą (dažnai dar turi papildomą menkinamąjį atspalvį): kiū̃tinti (: kiū́to); kerė̃plinti (: kerė́pla), vamplinti (: vampla) ir kt. DŽ4, DŽ3 trijų tokių veiksmažodžių kemėžinti, liumpinti, plūšinti buvo teikiamas nelabai sistemingos tvirtapradės šaknies formos. Nutarta įteisinti tvirtagalės šaknies variantus ir juos teikti kaip pagrindinius: kemė̃žinti ir kemė́žinti; liumpinti ir liumpinti; plū̃šinti ir plū́šinti.

Beje, panašios praktikos būta ir anksčiau. DŽ1 nurodė tik tvirtagalį veiksmažodžio pė̃stinti kirčiavimą. DŽ2 randame pakeistą kirčiavimo normą – pė́stinti. DŽ3 ir DŽ4 pateikia abi kirčiavimo galimybes – pė́stinti ir pė̃stinti. Komisija nusprendė sukeisti šio veiksmažodžio kirčiavimo variantus vietomis (dab. pė̃stinti ir pė́stinti), nes tvirtagalės šaknies variantas sistemiškesnis. Beje, LKŽ nurodo tik kirčiavimo sistemą atliepiantį pė̃stinti kirčiavimą. Ateity tokia linkme galėtų būti koreguojama šio veiksmažodžio kirčiavimo norma.

Veiksmažodžio bimbinti DŽ4 nurodo 2 reikšmes: 1. prž. bimbti; 2. šnek. nerangiai eiti. Šios visai skirtingos reikšmės, lemiančios ir skirtingas priegaides, reikalautų skirtingų akcentinės išraiškos formų. Nutarta jų kirčiavimą teikti atskirai: bìmbinti, -ina, -ino (prž. bimbti) ir bimbinti, -ina, -ino (šnek. nerangiai eiti).

2.2. Dėsninga ir reguliari akūtinė metatonija pastebima deminutyvinės-iteratyvinės darybinės reikšmės -inti veiksmažodžiuose. Tokių veiksmažodžių reikšmė – po truputį ne kartą daryti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu. Paprastai tokie -inti vediniai rodo įvairius aktyvius pasikartojančius (dažnai atliekamus su įstanga) garsus, taigi akūtinę metatoniją sukelia vedinių ikoninės savybės: klykinti (: klykti) ; rėkinti (: rė̃kti); zìrzinti (: zirzti) ir kt. DŽ4 keturių tokių vedinių pateikia abu kirčiavimo variantus: dardinti ir dardinti, dūzginti ir dūzginti, žvanginti ir žvanginti, marminti ir marminti. Paskutinė veiksmažodžių pora nelabai tinkamai pateikta, todėl priimtas siūlymas suvienodinti šios grupelės veiksmažodžių gretybes, pirmumą teikiant dėsningam tvirtapradės šaknies variantui: marminti ir marminti.

Problemiškas dar kelių panašios reikšmės -inti veiksmažodžių kirčiavimas: DŽ4 siūlo tik perimtą iš pamatinių žodžių tvirtagališką kirčiavimą be metatonijos. Nutarta patikslinti šių trijų dažniau vartojamų -inti veiksmažodžių kirčiavimą: į priekį iškeltas dėsningas tvirtapradės šaknies kirčiavimo variantas – bambinti ir bambinti (plg.: bamba ir bamba; bambt); zyzinti ir zyzinti; zvìmbinti ir zvimbinti. Tokį kirčiavimą remia ir reali vartosena.

2.3. Nemažos grupės -inti veiksmažodžių, šaknyje turinčių dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius, prasidedančius a, e, daryboje ypač dažna akūtinė metatonija: gárbinti (: garbę); dáuginti (: daug); várginti (: vargti; vargas); svéikinti (: sveikas, -à) ir kt. Tačiau bendrinėje kalboje apstu ir panašios fonetinės šaknies struktūros -inti vedinių, turinčių išlaikytą pamatinių žodžių tvirtagalę priegaidę: baisinti (: baisų, -ią); gausinti(: gausų, -ią); vaizdinti (: vaizdas); tautinti (: tautą); žiaurinti (: žiaurų, -ią) ir kt. Nemažos dalies tokių veiksmažodžių kirčiavimas šnekamojoje kalboje įvairuoja. VLKK kaip antruosius kirčiavimo variantus įteisino šiuos tvirtagalės šaknies veiksmažodžius (tokiu būdu turime variantus su metatonija ir be jos): áudrinti ir audrinti (plg. dar audrà, audrą 4 ir áudra 1, žr. 2003-05-29 VLKK rekomendaciją Nr. K-2); dáilinti ir dailinti; jáudrinti ir jaudrinti (DŽ tik jaudrinti); páikinti ir paikinti; ráibinti ir raibinti (taip pat – DŽ1; DŽ4, DŽ3, DŽ2 – tik ráibinti); ráininti ir raininti; skáidrinti ir skaidrinti. Studentų kirčiavimo polinkiai iš dalies patvirtina tokio žingsnio perspektyvumą: audrinti – 6 ir audrinti – 25; dáilinti – 32 ir dailinti – 30; skáidrinti – 8 ir skaidrinti – 35; páikinti – 21 ir paikinti – 11. Tokie vediniai šliejasi prie anksčiau įteisinto dvejopos šaknies priegaidės veiksmažodžio támsinti ir tamsinti.

2.4. Akcentologijos literatūroje abejota dėl kai kurių -inti veiksmažodžių šaknų vokalizmo, ypač dėl veiksmažodžių bàkinti ir (iš)plakdinti; (už)plàkdinti. Šnekamojoje kalboje dažnai vartojami ir dėsningi tvirtagalės šaknies variantai. Komisija nusprendė įteisinti tokius veiksmažodžius kaip antruosius kirčiavimo variantus: bàkinti ir bakinti; užplàkdinti ir užplakdinti. Naujasis bakinti variantas dera prie irgi naujai įteisinto bakyti kirčiavimo varianto, o užplakdinti dera prie DŽ4, DŽ3, DŽ2 įteisinto vienintelio varianto išplakdinti. Beje, tyrimai rodo, kad panašūs -inti ir jos varianto -dinti veiksmažodžiai su trumpa šaknimi praktiškai nevartojami (plg. megzdinti; nešdinti; vesdinti ir kt.).

2.5. Vieno veiksmažodžio kirčiavimo variantai sukeisti vietomis: buvęs pagrindinis variantas su tvirtagale šaknies priegaide yra nedėsningas – tū́žinti ir tūžinti. Beje, LKŽ kaip tik ir nurodo šio veiksmažodžio kirčiavimo variantus taip, kaip dabar Komisijos siūloma.

2.6. Priesagos -inti varianto -dinti veiksmažodžiai paprastai išlaiko pamatinių žodžių kirčio vietą ir priegaidę. Tokių veiksmažodžių daryboje metatonija paprastai nedalyvauja. Savotiška išimtis buvo veiksmažodis jodinti (: joti), DŽ teiktas tik su tvirtagale šaknies priegaide. Tad sprendimas koreguoti šio veiksmažodžio kirčiavimą nurodant naująjį tvirtapradės šaknies veiksmažodį kaip pagrindinį variantą yra visiškai pamatuotas: jodinti ir jodinti. DŽ1 buvo pateiktas tik tvirtapradės šaknies jodinti. Vėlesni žodynai – DŽ2, DŽ3, DŽ4 – atsisakė tokio kirčiavimo ir įteisino tvirtagališką variantą jodinti.

Veiksmažodžių liedinti ir siedinti kirčiavimo gretybės suderintos su naujomis pamatinių veiksmažodžių lieti, lieja, liejo ir lieti, lieja, liejo bei sieti, sieja, siejo ir sieti, sieja, siejo (žr. 2005-01-27 VLKK rekomendaciją Nr. R-1 (K-13) kirčiavimo gretybėmis: liedinti ir liedinti; siedinti ir siedinti.

DŽ nevienodai teikiamas artimos semantikos ir struktūros veiksmažodžių tirpdinti ir tirpìnti kirčiavimas. Pagal pastarojo veiksmažodžio kirčiavimo analogiją įteisintas ir priesaginio kirčiavimo variantas tirpdìnti (dab. tirpdinti ir tirpdìnti).

2.7. Veiksmažodžio nervinti kirčiavimo norma keista atsižvelgus į neseniai koreguotą pamatinio žodžio kirčiavimo normą (nèrvas ir nervas, žr. 2003-06-26 VLKK rekomendaciją Nr. K-3): nèrvinti ir nervinti.

2.8. Priimtas nutarimas atskirti veiksmažodžio brangìnti, -ìna, -ìno reikšmes ir siūlyti ateityje žodynuose pateikti kaip atskirus žodžius: 1. branginti, -ina, -ino (brangiai prašyti, kelti kainą) ir 2. brangìnti, -ìna, -ìno (vertinti, taupyti, saugoti). Reali vartosena rodo, kad skiriasi šių žodžių ir kirčiavimas (polinkis: 1. bránginti 191 – brangìnti 87; 2. bránginti 17 – brangìnti 159). Toks siūlymas turėtų būti labai perspektyvus.

2.9. DŽ4 teikė devynis -inti veiksmažodžius su kirčiavimo variantais. Tų veiksmažodžių norma bendrinėje kalboje yra labai svyravusi. Vartosena rodo, kad jų akcentinis svyravimas nėra pasibaigęs. Atsižvelgdama į vartojimo polinkius Komisija sukeitė 2 tokių veiksmažodžių kirčiavimo variantus vietomis: lažintis ir lažìntis; vaišìnti ir vaišinti. Tokį pasirinkimą remia ir kirčiavimo polinkio tyrimas: lažintis – 41 ir lažìntis – 3; vaišìnti – 69 ir vaišinti – 28.

Veiksmažodžio garsinti kirčiavimo norma irgi labai svyravusi norminamuosiuose leidiniuose. Atlikti studentų kirčiavimo polinkių tyrimai parodė, kad priesaginio kirčiavimo variantas visiškai nevartojamas, dominuoja variantas, kol kas žodynuose neįteisintas: išgarsinti – 35; išgarsinti – 6. Atsižvelgus į šio veiksmažodžio vartosenos polinkius ir į -inti vardažodinių vedinių kirčiavimo sistemą (žr. 2.3 skyrių), įteisinti tokie šio veiksmažodžio kirčiavimo variantai: garsinti ir garsinti.

2.10. Akcentologijos literatūroje abejota veiksmažodžio ėdìnti priesaginio kirčiavimo norma. Šakninio kirčiavimo varianto reikalingumą remia ir įteisintas panašios reikšmės ir darybos šakninio kirčiavimo veiksmažodis ėsdinti. Todėl sprendimas koreguoti šio veiksmažodžio kirčiavimo normą yra visiškai pamatuotas: ėdinti ir ėdìnti (naujasis dėsningas šakninio kirčiavimo variantas nurodomas kaip pagrindinis).

Komisija kalbos vartotojui siūlo dar 3 veiksmažodžių kirčiavimo variantus (jie nurodomi kaip antriniai variantai): aušinti ir aušìnti; niršinti ir nìršinti; popinti ir popinti (plg. popà, popą 4 ir popinti).

3. Priesagos -(i)oti veiksmažodžiai

3.1.1. Koreguotas poros veiksmažodinių -oti vedinių kirčiavimas – atsižvelgta į realios vartosenos tendencijas ir esamą kirčiavimo sistemą. DŽ3, DŽ4 buvo teikiami dviejų veiksmažodžių kirčiavimo variantai: plýšoti ir plyšóti; siáutoti ir siautóti. Šią grupelę papildys ir veiksmažodžio niokoti įteisintas realios vartosenos remiamas priesaginis kirčiavimo variantas: niókoti ir niokóti (polinkis: niókoti – 13 ir niokóti – 50).

Keletas priesagos -oti veiksmažodinių vedinių dėl neaiškių priežasčių turi kirčiuotą tvirtagalę šaknį (dauguma jų yra tarmybės). Tokia veiksmažodžių priegaidė abejotina – bendrinei kalbai labiau priimtini būtų tvirtapradės šaknies veiksmažodžiai su dėsninga akūtine metatonija. Vieno veiksmažodžio šaukoti kirčiavimas koreguotas, įteisinant dėsningesnį šaknies variantą: šaukoti ir šáukoti.

3.1.2. Priesagos -oti vediniai, grindžiami vardažodžiais, paprastai kirčiuojami priesagoje: krūmóti (: krūmas), galvóti (: galva), dienóti (: diena). Nemažai -oti vedinių, darybiniais ryšiais susijusių su 1 kirčiuotės daiktavardžiais, DŽ teikiami su kirčiavimo gretybėmis: ašaróti ir ašaroti; audróti ir áudroti; darganóti ir dárganoti; samanóti ir samanoti; strazdanóti ir strazdanoti; traiškanóti ir tráiškanoti; ūkanóti ir ūkanoti; vasaróti ir vasaroti. Remiantis šia analogija, dviejų veiksmažodžių kirčiavimo variantai sukeisti vietomis – pagrindinis nurodomas priesaginis kirčiavimo variantas: pleiskanóti ir pléiskanoti; vakaróti ir vakaroti (: vakaras 3b). Tokį pasirinkimą remtų reali vartosena, plg.: pleiskanóti – 28 ir pléiskanoti – 3; vakaróti – 36 ir vakaroti – 1.

Veiksmažodžio šerpetoti kirčiavimo norma pakeista radikaliau: naujasis priesaginis kirčiavimo variantas nurodomas kaip pirmasis – šerpetóti ir šérpetoti (DŽ4, DŽ3 – tik šérpetoti). Toks siūlymas perspektyvus, jį iš dalies remia ir reali vartosena, plg.: šerpetóti – 19 ir šérpetoti – 18.

Veiksmažodžio traškanoti kirčiavimas suderintas su panašios reikšmės ir struktūros traiškanoti kirčiavimu: traškanóti ir traškanoti (DŽ4, DŽ3 – tik traškanóti, bet plg. traiškanóti ir tráiškanoti – DŽ4, DŽ3).

3.1.3. Vardažodinės kilmės veiksmažodžio bjauroti kirčiavimas šnekamojoje kalboje ir literatūroje labai įvairavęs. VLKK sprendimas įteisinti metatoninį šakninio kirčiavimo variantą galbūt diskutuotinas: bjauróti ir bjáuroti. Tokio tipo būdvardiniai vediniai paprastai kirčiuojami priesagoje, bet reali vartosena rodo esant gyvą ir šakninį kirčiavimo variantą, plg.: bjauróti – 31 ir bjáuroti – 13.

3.2.1.1. Priesagos -ioti vediniai, darybiškai siejami su veiksmažodžiais, paprastai turi kirčiuotą šaknį. Veiksmažodžio gainioti, DŽ4, DŽ3 teikto su abiem kirčiavimo variantais, atsisakyta praktiškai jau nevartojamo, nelabai dėsningo priesaginio kirčiavimo varianto, paliktas tik sistemiškas šakninio kirčiavimo variantas gáinioti. Tokį kirčiavimą palaikytų ir reali vartosena: gáinioti – 39 ir gainióti – 1 (Pakerio tyrimas); gáinioti – 164 ir gainióti – 2 (Kavaliausko tyrimas).

3.2.1.2. Priesagos -ioti vediniai, grindžiami dviskiemeniais veiksmažodžiais, turinčiais šakninį y šalia i pamatinių veiksmažodžių šaknyse, pasižymi cirkumfleksine metatonija: gynioti (: gýnė); pylioti (: pýlė); skynioti (: skýnė). Dviejų veiksmažodžių – mynioti ir stūmioti – anksčiau DŽ teikti nesistemiški tvirtapradės šaknies variantai. VLKK pakoregavo jų kirčiavimą: įteisino naujuosius tvirtagalės šaknies variantus ir juos pasiūlė kaip pagrindinius: mynioti ir mýnioti; stū̃mioti ir stū́mioti. Veiksmažodžio spyriotis kirčiavimo variantai, atsižvelgiant į realią vartoseną, sukeisti vietomis: spyriótis ir spyrioti (plg. spyriótis – 35 ir spyriotis – 6 (Pakerio tyrimas); spyriótis – 164 ir spyriotis – 2 (Kavaliausko tyrimas).

3.2.1.3. Veiksmažodžio tį́sioti kirčiavimo gretybės suderintos su neseniai įteisintomis analogiško veiksmažodžio tįsoti, tį́so, tį́sojo ir tįsóti, tį́so, tįsójo kirčiavimo gretybėmis (žr. 2005-03-03 VLKK rekomendaciją Nr. R-5 (k-14) – tįsioti ir tįsióti. Pagal šią analogiją įteisinti ir kito panašaus veiksmažodžio kirčiavimo variantai: tąsioti ir tąsioti. Priesaginio kirčiavimo variantus remia ir reali vartosena: tąsioti – 119 ir tąsioti – 42; tįsioti – 123 ir tį́sioti – 41.

3.2.2. Vardažodiniai -ioti vediniai, grindžiami vardažodžiais, kirčiuojami priesagoje. DŽ4, DŽ3 vos dviejų tokių veiksmažodžių paliktos kirčiavimo gretybės: kiaulióti ir kiáulioti; seilióti ir séilioti. Jų būrelį nuo šiol papildys ir buvęs išimtinio kirčiavimo veiksmažodis rutulioti – greta šakninio kirčiavimo varianto įteisintas ir dažniau vartojamas sistemiškesnis priesaginio kirčiavimo variantas: rutulioti ir rutulióti. Studentų kirčiavimo polinkių tyrimas parodė, kad labiau palaikomas priesaginis kirčiavimas: rutulióti – 141 ir rutulioti – 25 (Kavaliausko tyrimas), rutulioti – 62 ir rutulioti – 1 (Pakerio tyrimas).

3.2.3. Priesagos varianto -(s/š)čioti vediniai paprastai kirčiuojami šaknyje. Jų darybą lydi reguliari ir nuosekli akūtinė metatonija. Vienintelis veiksmažodis drumsčioti DŽ buvo teiktas su tvirtagale priegaide, perimta iš pamatinio veiksmažodžio drumsti. VLKK nutarė įteisinti sistemiškesnį tvirtapradės šaknies variantą ir teikti jį kaip pagrindinį: drumsčioti ir drumsčioti.

Veiksmažodžio vogčioti kirčiavimo variantai sukeisti vietomis: pagrindinis tvirtapradės šaknies (su dėsninga metatonija) kirčiavimo variantas yra sistemiškesnis ir labiau remiamas realios vartosenos – vógčioti ir vogčióti (polinkis: vogčioti – 143 ir vogčioti – 19).

3.2.4. Koreguotas vieno priesagos -lioti veiksmažodžio kirčiavimas: tį́slioti ir tįslioti (DŽ4, DŽ3 – tik tįslioti; LKŽ – tik tįslioti). Tokio tipo vediniai nesugeba išlaikyti pamatinių žodžių tvirtagalės priegaidės ir patiria akūtinę metatoniją. Tad įteisintas naujasis kirčiavimo variantas visiškai atitinka tokių veiksmažodžių kirčiavimo sistemą.

3.3. Priesagos -(i)oti veiksmažodžiai, turintys šaknyje trumpą arba padėtinio ilgumo balsį (a, e, i, u), nepaisant pamatinių žodžių kitų morfonologinių charakteristikų, kirčiuojami priesagoje. Išimtinį kirčiavimą turėjo veiksmažodis krusčioti. VLKK sprendimu šio veiksmažodžio kirčiavimas koreguotas: įteisintas sistemiškesnis priesaginis kirčiavimo variantas, jis nurodytas kaip pagrindinis – krusčióti ir krusčioti (plg. gukčióti, tikčióti).

3.4. VLKK suvienodino daugiaskiemenės priesagos -alioti veiksmažodžių, turinčių šaknyje padėtinio ilgumo balsį a, kirčiavimą: į priekį keliamas priesaginis kirčiavimo variantas, antrasis variantas – su tvirtagale priegaide (trumpos šaknies variantų atsisakyta): kabalióti ir kabalioti (DŽ4, DŽ3 – tik kabalioti; LKŽ – kabalióti ir kabalioti); sapalióti ir sapalioti (DŽ4, DŽ3 – sapalioti ir sapalióti; LKŽ – sapalioti, sapalioti ir sapalióti; polinkis: sapalióti 43 –sàpalioti 16 –sãpalioti 31); strakalióti ir strakalioti (DŽ4, DŽ3, LKŽ – strakalioti, strakalioti; polinkis: strakalióti 65 – stràkalioti 9 – strãkalioti 6); strapalióti ir strapalioti (DŽ4, DŽ3, LKŽ – strapalioti, strapalioti ir strapalióti); vapalióti ir vapalioti (DŽ4, DŽ3 – tik vapalioti; LKŽ – vapalioti ir vapalioti).

4. Priesagos -ėti veiksmažodžiai

VLKK ypač atidžiai analizavo vardažodinių vedinių, žodynuose teiktų su šaknies kirčiu, kirčiavimą. Didžioji dauguma daiktavardinių -ėti veiksmažodžių kirčiuojama priesagoje: pvz., anglėti; bobėti; gleivėti; kūnėti ir kt. Tačiau DŽ4 pateikia 9 bendrinėje kalboje vartojamus -ėti vedinius, kurie kirčiuojami šaknyje: auklėti; kempėti; kerpėti; maurėti; pleinėti; speigėti; šerpėti; (įsi)teisėti; varputėti.

Beveik visi tokie veiksmažodžiai darybiškai pamatuojami 1 kirčiuotės daiktavardžiais (išimtis – maurėti : mauraĩ, maurus 3). Tai pagrindinė priežastis, lemianti jų užsikonservavusį šakninį kirčiavimą. Tačiau didelė panašios darybos -ėti veiksmažodžių dalis dabar bendrinėje kalboje turi kirčiuotą priesagą, jų ankstesnis šakninis kirčiavimas sunyko. DŽ4, DŽ3 įteisinti 3 panašaus tipo veiksmažodžių kirčiavimo variantai: kaulėti ir kaulėti (: kaulas 1); seilėti ir seilėti (: seilės 1); stembėti ir stembėti (: stembas 3). Toks įteisintas variantiškumas yra neblogas pavyzdys kodifikuojant panašios darybos jau minėtus 9 veiksmažodžius, iš kurių vieno kito reali kirčiavimo norma labiau palaiko sistemingą priesaginį kirčiavimą. Nenusistovėjusio kirčiavimo atvejai pastebimi tos pačios šaknies būdvardžių ir veiksmažodžių grupėje: kaulėti – kaulėtas, -a ir kaulėti – kaulėtas, -a; seilėti – seilėtas, -a ir seilėti – seilėtas, -a. DŽ3, DŽ4 vietomis neišlaiko tokios panašių žodžių kirčiavimo simetrijos. Štai DŽ2 fiksavo kerpėtas, -a ir kerpėti. DŽ3 nurodytas ir šio būdvardžio priesaginis kirčiavimo variantas, bet tokio kirčiavimo -ėti veiksmažodžio variantas neįteisintas. Būdvardis teisėtas, -a seniai kalboje vartojamas tik su kirčiu priesagoje, tačiau paralelinis veiksmažodis nurodomas tik su kirčiu šaknyje.

Komisija nutarė patikslinti 3 tokio tipo veiksmažodžių kirčiavimo normas taip: (įsi)teisėti ir (įsi)teisėti; maurėti ir maurėti; varputėti ir varputėti. Kirčiavimo polinkių tyrimai palaiko priesaginio kirčiavimo variantą: varputėti – 6 ir varputėti – 31. Beje, veiksmažodžio varputėti dvejopas kirčiavimas dera ir su naujai įteisintu veiksmažodžio varpučiuoti dvejopu kirčiavimu (žr. 1.1). Kai kurių kitų priesagos -ėti vardažodinių vedinių šakninio kirčiavimo norma ateity greičiausiai taip pat bus koreguojama, nes tokių veiksmažodžių grupėje vis labiau įsigali priesaginis kirčiavimas.

5. Priesagos -auti veiksmažodžiai

5.1. Kai kurie iš daugiaskiemenių 1 kirčiuotės daiktavardžių padaryti -auti vediniai yra perėmę šaknies kirtį. Tokių veiksmažodžių šakninis kirčiavimas dabartinėje kalboje patiria transformacijų – juntamas beįsigalintis priesaginis kirčiavimas. DŽ3, DŽ2 vieno šiai grupelei priklausančio veiksmažodžio įteisino abu kirčiavimo variantus: pùsryčiauti ir pusryčiauti. Šia linkme pajudėjo ir kitų (dažniau šnekamojoje kalboje vartojamų) panašių veiksmažodžių kirčiavimas: pasninkauti ir pasninkauti; poteriauti ir poteriauti. Studentų kirčiavimo polinkiai rodo pirmaujant priesaginį kirčiavimą: pasninkauti – 12 ir pasninkauti – 30; poteriauti – 20 ir poteriauti – 24; pusryčiauti – 5 ir pusryčiauti – 37 (Pakerio tyrimas); VLKK apklausa internete išryškino dar didesnę priesaginio kirčiavimo persvarą: pasninkauti – 42 ir pasninkauti – 116; poteriauti – 95 ir poteriauti – 148.

5.2. Kalbos komisija, manyčiau, tinkamai sutvarkė veiksmažodžių, grindžiamų daiktavardžiais, turinčiais priešdėlius są-, sam-, san-, kirčiavimą (ankstesni žodynai labai nenuosekliai juos teikdavo) – priesaginis kirčiavimo variantas nurodomas pirmasis: samprotauti ir samprotauti; santykiauti ir santykiauti; sąveikauti ir sąveikauti. DŽ4, DŽ3, DŽ2 veiksmažodžio sąmojauti teikiama kirčiavimo norma (tik priesaginis kirčiavimas) rodo šios grupelės veiksmažodžių priesaginio kirčiavimo erdvės išplėtimo tendencijas. Studentų filologų kirčiavimo polinkių tyrimas irgi rodo priesaginio kirčiavimo formų populiarumą: samprotauti – 23 ir samprotauti – 19; santykiauti – 39 ir santykiauti – 3; nors sąveikauti– 18 ir sąveikauti – 26; VLKK apklausa internete parodė ypač populiarų veiksmažodžio santykiauti priesaginį kirčiavimą: santykiauti – 320 ir santykiauti – 25.

5.3. DŽ4, DŽ3, DŽ2 veiksmažodžio martauti teikti abu kirčiavimo variantai: sistemingas martauti ir greičiausiai tarminis (su akūtine metatonija) martauti. Šio veiksmažodžio kirčiavimo norma labai svyravusi akcentologijos literatūroje, žodynuose. Studentai aiškiai labiau palaiko priesaginio kirčiavimo formą: martauti – 43 ir martauti – 1. Šio veiksmažodžio kirčiavimo norma patikslinta – palikta tik priesaginio kirčiavimo forma martauti. Beje, tokios praktikos būta ir anksčiau, pvz., mergauti (DŽ4, DŽ3), nors mergauti ir mergauti (DŽ2; LKŽ).

5.4. DŽ4, DŽ3 tinkamai teikiami būdvardinio -auti vedinio kirčiavimo variantai: šykštauti ir šykštauti. Pagal šią analogiją naujai teikiami ir dar 2 tokio tipo būdvardinių -auti vedinių kirčiavimo variantai: smarkauti ir smarkauti (DŽ2, LKŽ – atvirkščiai); šiurkštauti ir šiurkštauti (DŽ4, DŽ3, DŽ2, LKŽ – tik šiurkštauti). Priesaginis tokių vedinių kirčiavimas atitinka vardažodinių -auti vedinių kirčiavimo sistemą ir realios vartosenos tendencijas (polinkis: smarkauti – 36 ir smarkauti – 6; šiurkštauti – 19 ir šiurkštauti – 20).

6. Priesagos -telėti veiksmažodžiai

6.1. Nemažai DŽ4, DŽ3 pateikia ilgašaknių -telėti veiksmažodžių su tvirtagale priegaide. Tokio tipo priesagos -telėti vediniai darybiškai susiję su veiksmažodžiais (rečiau – su ištiktukais). Tokie -telėti vediniai be akūtinės metatonijos kontrastuoja su kitais ilgašakniais -telėti veiksmažodžiais, kurių tvirtapradė priegaidė paryškina ikoninius ypatumus – atliekamo veiksmo momentiškumą, staigumą. A. Laigonaitė yra siūliusi radikaliai pakeisti tokio tipo veiksmažodžių kirčiavimo normą – paisant aiškių kalbos polinkių visų jų šaknį kirčiuoti tvirtapradiškai. Šia kryptimi pamažu DŽ ir einama: smogtelėti (DŽ1) – smogtelėti (DŽ2, DŽ3); blanktelėti (DŽ1, DŽ2, LKŽ) – blanktelėti (DŽ3); kumptelėti (DŽ1, DŽ2) – kumptelėti (DŽ3). Kalbos komisija, atsižvelgusi į -telėti veiksmažodžių kirčiavimo sistemą ir realią vartoseną, priėmė kompromisinį sprendimą: greta dažniau vartojamų tvirtagalės šaknies veiksmažodžių pasiūlyti ir tvirtapradės šaknies variantai: blogtelėti ir blogtelėti; blokštelėti ir blokštelėti; kauktelėti ir kauktelėti; kęstelėti ir kęstelėti; klimptelėti ir klìmptelėti; kirptelėti ir kìrptelėti (LKŽ – tik kìrptelėti!). Įteisintos tvirtapradės šaknies formos turėtų būti perspektyvios.

6.2. DŽ4, DŽ3 randame įteisintas tris -telėti veiksmažodžių kirčiavimo gretybes: šlamštelėti ir šlamštelėti; zvìmbtelėti ir zvimbtelėti; kvaištelėti ir kvaištelėti. Komisija, atsižvelgusi į panašios struktūros veiksmažodžių ir ištiktukų kirčiavimo dėsningumus ir realią vartoseną, pakoregavo šių trijų veiksmažodžių kirčiavimą: paliko pirmųjų dviejų tik tvirtapradės šaknies formas, o trečiojo veiksmažodžio kirčiavimo gretybes sukeitė vietomis (į pirmąją vietą iškeliamas perspektyvesnis ir sistemingesnis tvirtapradės šaknies variantas): šlamštelėti (DŽ4, DŽ3, DŽ2, LKŽ – šlamštelėti ir šlamštelėti); zvìmbtelėti (DŽ2, DŽ1 – zvimbtelėti ir zvìmbtelėti; DŽ4, DŽ3, LKŽ – zvìmbtelėti ir zvimbtelėti); kvaištelėti ir kvaištelėti (DŽ5 taip pat, bet DŽ4, DŽ3 – kvaištelėti ir kvaištelėti; DŽ2, LKŽ – tik kvaištelėti). Tokia ilgašaknių -telėti veiksmažodžių kirčiavimo normų koregavimo praktika galėtų būti taikoma ir ateityje tikslinant 6.1. skyriuje minėtų bei vieno kito likusio su nepakeista tvirtagale priegaide veiksmažodžių kirčiavimo normas. Reali vartosena aiškiai rodo tvirtapradės šaknies formų pirmumą: šlamštelėti – 38 ir šlamštelėti – 2; kvaištelėti – 36 ir kvaištelėti – 7.

7. Priesagos -yti veiksmažodžiai

7.1. Vardažodiniams -yti vediniams šaknies priegaidžių kaita nėra būdinga – jie paprastai perima pamatinių vardažodžių priegaidę: dvailyti (: dvailas); meilyti (: meilų); vil̃nyti (: vil̃nį); dūmyti (: dūmai); gėdyti (: gėda) ir t. t. Vis dėlto žodynuose ir akcentologijos literatūroje galima rasti bent 3 vardažodinius -yti vedinius su nedėsninga metatonija: romyti (: romų, -ią); skaidrytis (: skaidrų, -ią); viẽnyti (: vienas). Atrodytų, tokių veiksmažodžių daryboje dalyvauja metatonija, kurios atsiradimas nenusakomas taisyklėmis, paremtomis morfemų akcentinėmis-prozodinėmis savybėmis. Toks kirčiavimas yra morfonologiškai idiomatizuotas. Todėl jis ir kelia tam tikrų abejonių kaip nesistemingas ir dažnai nepalaikomas realios vartosenos. VLKK įteisino ir sistemingesnius, pamatinių žodžių akcentines savybes išlaikančius kirčiavimo variantus (jie nurodomi kaip antrosios gretybės): romyti ir romyti; skaidrytis ir skaidrytis; vienyti ir vienyti.

7.2. Veiksmažodžio vilnyti kirčiavimo norma labai svyravusi norminamuose leidiniuose ir akcentologijos literatūroje. Atsižvelgus į realią vartoseną priimtas siūlymas sukeisti šio veiksmažodžio kirčiavimo variantus vietomis: vilnyti ir vilnyti. Studentų kirčiavimo polinkių tyrimai patvirtina tokio žingsnio perspektyvumą: vilnyti – 175 ir vilnyti – 11.

7.3. Kai kurių -yti veiksmažodžių, darybiškai siejamų su ištiktukais, šaknies balsių ilgumas tarmėse labai įvairuoja. Nepeiktini bendrinėje kalboje greta trumpos šaknies veiksmažodžių ir vediniai, turintys kirčiuotą padėtinio ilgumo balsį. Todėl siūlymas įteisinti tokias veiksmažodžių formas yra visiškai pamatuotas: bakyti ir bakyti (LKŽ – taip pat). Be to, antrasis kirčiavimo variantas bakyti dera ir prie įteisinto panašios reikšmės -inti vedinio bakinti (žr. 2.4. skyrių).

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacija „Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo“, leidusi patikslinti kai kurių priesagų vedinių kirčiavimo normas, sudarė sąlygas rengiamame lietuvių bendrinės kalbos žodyne pateikti skaidresnį ir aiškesnį priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo vaizdą. Koreguojant minėtų veiksmažodžių kirčiavimą neprasilenkta su kirčiavimo sistemos reikalavimais, atsižvelgta į realios vartosenos pokyčius ir tendencijas. Rekomendacija skirta plačiajai visuomenei, pirmiausia žurnalistams, lietuvių kalbos mokytojams, studentams filologams – visiems, kuriems rūpi taisyklingas lietuvių kalbos vartojimas.

Doc. dr. Vidas Kavaliauskas,
Tarties ir kirčiavimo pakomisės narys

* Išsamų 15-osios kirčiavimo rekomendacijos komentarą žr.: Kalbos kultūra, 2005, Nr. 78.