Spausdinti
, kalbos politika
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė atsakė į Mindaugo Jackevičiaus klausimus, žr. DELFI.lt (2012-06-16).

    

     Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė atsakė į Mindaugo Jackevičiaus klausimus, žr. DELFI.lt (2012-06-16).

     Žinių portalas DELFI naujosios Kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės teiravosi apie numatomus darbus, prašė įvertinti ir apibūdinti lietuvių kalbos būklę ir Seimo pradėtą svarstyti naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymo projektą.

     Anot D. Vaišnienės, vienas iš pirmųjų naujai paskirtos komisijos darbų yra kalbos politikos gairių, kuriose aptariama kalbos būklė bei numatomos pagrindinės veiklos kryptys, rengimas – jose turėtų būti aptariami ir pagrindiniai Komisijos darbai. Gairės turėtų atliepti ir svarbiausius šiuolaikinės visuomenės poreikius, pavyzdžiui, atsižvelgti į lietuvių kalbos sklaidos galimybes, vartojimą skaitmeninėje erdvėje, mokymo ir mokymosi problemas.

     Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos projektas aiškiau ir išsamiau reglamentuoja kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, vartotojų informavimą ir aptarnavimą, viešų užrašų kalbą, kalbos taisyklingumo reikalavimus. Esama ir naujų dalykų, kurių nėra dabar galiojančiame įstatyme, pavyzdžiui, užtikrinama galimybė vartoti lietuvių kalbos rašmenis naudojantis telekomunikacijų įrenginiais ir elektroninėmis paslaugomis, įsigyti lietuvišką programinę įrangą.

     Svarbus straipsnis, susijęs su lietuvių kalbos tvarkybos organizavimu, kuriame valstybė įsipareigoja remti lietuvių kalbos sklaidą, paveldo dalykus, kalbos technologijų kūrimą, informacijos lietuvių kalba gausinimą informacijos tinkluose, visavertį lietuvių kalbos vartojimą visose viešo gyvenimo srityse ir kt.

     Komisijos pirmininkė pabrėžė, jog kalba yra vienas svarbiausių lietuviškos tapatybės veiksnių, kurį subrandino ir istorinės aplinkybės – kalba kurį laiką buvo ne tik bendravimo, bet ir rezistencijos, tautinės savimonės formavimo priemonė. Tai lemia konservatyvesnį ir apdairesnį požiūrį į kalbos politiką ir norminimą ir šios pozicijos reikėtų ir toliau laikytis.

     Kalbos plėtros požiūriu labai svarbu, kad lietuvių kalba sėkmingai gyvuotų ir tvirtėtų kaip viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų, būtų lygiavertė kitų kalbų partnerė atviroje Europos visuomenėje. Kuo daugiau lietuvių kalbos bus skaitmeninėje erdvėje, ypač daugiakalbiuose ištekliuose, kuo nuosekliau ir sparčiau ji bus diegiama informacinėse ir ryšio technologijose, kuo daugiau kitomis kalbomis skelbiamos informacijos per vertimo įrankius bus prieinama lietuvių kalba, tuo geriau ji atitiks šiuolaikinio žmogaus, gyvenančio žinių visuomenėje, poreikius, vadinasi, bus sėkmingesnė kalbos ateitis.

     Visą straipsnį žr. DELFI.lt, čia.