Spausdinti
Laima Pečkuvienė, panagrinėjusi Lietuvos Respublikos kodeksų ir jų komentarų kalbą, pateikia taisytinų terminų, gramatinių formų, linksnių ir prielinksnių konstrukcijų pavyzdžių. (Straipsnis skelbtas žurnale „Gimtoji kalba“, 2011 m. nr. 5, p. 16–20.)

     Sakytinėje kalboje dažnai pasitaiko įvairių bendrinės kalbos normoms prieštaraujančių dalykų: netaisyklingos tarties ar kirčiavimo, žodyno svetimybių ir netinkamos darybos žodžių, ne visada paisoma linksnių valdymo ir pan. Rašytinei kalbai keliami griežtesni reikalavimai. Čia labai svarbu, kad tekstuose vartojami terminai, gramatinės formos, linksnių ir prielinksnių konstrukcijos, žodynas atitiktų lietuvių bendrinės kalbos normas. Bet prieštaravimų normoms neišvengiama ir čia.

     Kokių bendrinės kalbos normoms prieštaraujančių dalykų, o gal ir į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą įtrauktų kalbos pažeidimų galima rasti teisės kalboje?

     Pavyzdžiui, bendrinėje kalboje nevartotini būdvardžiai, padaryti su priesaga -inis, -ė iš abstrakčios reikšmės veiksmažodinių priesagos -imas (-ymas) vedinių, todėl teisės kalboje netinka būdvardis įstatyminis (: įstatymas): įstatyminiai įpėdiniai (=įpėdiniai pagal įstatymą), įstatyminiai atstovai (=atstovai pagal įstatymą). Tačiau palyginus Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą su jo Komentaru matyti, kad ten vartojama ir su būdvardžiu įstatyminis sudarytų terminų: tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą (LR CKK(II) 257); Pagal šiuos sandorius atsako nepilnamečio įstatyminiai atstovai (=atstovai pagal įstatymą), jeigu neįrodo esą nekalti (LR CKK(I) 191).

     Dėl nepriimtinos darybos teisės kalboje nevartotinas ir su dėmeniu poįstatyminis sudarytas terminas poįstatyminiai (teisės) aktai: Darbo teisės šaltinis yra ir kiti norminiai Vyriausybės, kitų valstybės ir savivaldos institucijų [...] teisės aktai, t. y. poįstatyminiai aktai (LR DKK40); Kiti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai numato konsultavimą [....] (LR DKK 167).„Kanceliarinės kalbos patarimai“ (2002) vietoj šio termino siūlė vartoti įstatymo lydimieji aktai, o Lietuvos Respublikos terminų banke pateiktas aprobuotas terminas įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas.

     Tokių atvejų, kai lygiagrečiai vartojami skirtingi terminai, galima rasti ir daugiau. Civiliniame kodekse turime terminą įpėdiniai pagal testamentą (plg. įpėdiniai pagal įstatymą), o Civilinio kodekso komentare – testamentiniai įpėdiniai: Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą [...] (LR CK 5.2 str. 3 d.) ir Tačiau iš vienašalio sandorio gali atsirasti ir kitų asmenų teisės (testamentinio įpėdinio teisė priimti palikimą, [...]) (LR CKK 159).

     Bendrinėje kalboje, kai įmanoma, derėtų vengti dėmenis -al-, -ar-, -at-, -et-, -yv-, -or- turinčių priesagos -inis, -ė vedinių, o vietoj jų vartoti galūnės vedinius arba būdvardžius, padarytus iš atitinkamų daiktavardžių: preliminarus (ne preliminarinis) svarstymas, progresiniai (ne progresyviniai) mokesčiai, intelektinė (ne intelektualinė) nuosavybė ir t. t. Derėtų į tai atsižvelgti ir nevartoti dvejopai: Darbdavio [...] patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai [...] (LR DK 264 str. 3 d.) ir reikalavimai pateikiami vietiniuose (lokaliuose) teisės aktuose (LR DKK 206).

     Didžiųjų kalbos klaidų sąraše nurodoma, kad bendrinėje kalboje nevartotini būdo prieveiksmiai su baigmeniu -(i)ai, padaryti iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgis, bejausmis, civilis ir pan.), todėl tokios formos nevartotinos ir teisės kalboje: Jei įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) ir jo gynėjui nepavyksta rasti abipusiai (=abipusiškai, abiem pusėms) priimtinos gynybos pozicijos [...] (LR BPKK(I) 110).

     Bendrinėje kalboje rūšiai, išskiriamajai daikto ypatybei reikšti sudėtiniuose terminuose ir pavadinimuose vartojamos būdvardžių ir dalyvių įvardžiuotinės formos: viešieji asmenys, viešieji interesai, skiriamasis ženklas, įspėjamasis streikas ir pan. Teisės kalbai taip pat privalu šių normų laikytis: Įrodymai skirstomi į kaltinančius (=kaltinamuosius) ir teisinančius (=teisinamuosius) (LR BPKK(I) 49); laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose (=atvirosiose) kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose (LR BVK 50 str. 3 d.); Laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos yra [...] ir atviros (=atvirosios) kolonijos (LR BVK 63 str. 1 d.); [...] įrenginys bus prijungtas prie mobilaus (=mobiliojo) ryšio aparato (LR BPKK(I) 390); Analogiškai sprendžiamas klausimas dėl vykdomo (=vykdomojo) rašto išsiuntimo [...] (LR BPKK(II) 332).

     Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių nereikėtų vartoti su veikėjo nereiškiančiais daiktavardžiais. Laisvųjų stilių kalboje tokių dalyvių gali būti, bet teisės kalboje juos reikėtų pataisyti: veikos padarymui įtakos turėjoprovokuojantis (–provokuojamas) ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (LR BK 59 str.  6 d.); Gynėjo, kaip ir prokuroro, kalba turi būti įtikinanti (–įtikinama) (LR BPKK(II) 239). Yra ir tinkamų vartojimo pavyzdžių: pagrįsta, argumentuota ir įtikinama prokuroro kalba (LR BPKK(II) 177).

     Atkreiptinas dėmesys į bendrinei kalbai nepriimtinus linksnių vartojimo atvejus. Kai kalbama apie neapibrėžtą kiekį ar daikto dalį, vartotinas dalies kilmininkas: Kolektyviniai darbo ginčai (=Kolektyvinių darbo ginčų) gali kilti [...]; Tarp darbo teisės reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų gali kilti įvairūs nesutarimai (=įvairių nesutarimų) (LR DKK 206).

     Veiksmažodinių priesagos -imas (-ymas) vedinių naudininkas netinka tikslui ar paskirčiai reikšti: dalyvavimui teisme turi gauti teismo leidimą (=turi gauti teismo leidimą dalyvauti teisme) (LR BPKK(II) 65); prokuroras priima motyvuotą nutarimą, kuris pasiunčiamas vykdymui (=vykdyti) areštinės administracijai (LR BPKK(I) 336). Stiliaus sumetimais reikėtų ištaisyti abstrakčios reikšmės vedinių naudininką su kilmininkiniu pažyminiu: Šiais atvejais prašymo vykdymui (=prašymui vykdyti) nereikalingas [...] (LR BPKK(I) 184). Objektui reikšti bendrinėje kalboje nevartojamas daiktavardis atitikimas su naudininku, bet galima vartoti daiktavardį atitiktis su naudininku (Kalbos patarimai. Sintaksė: linksnių vartojimas, 2003, p. 38–39): buvo nagrinėjami labai įvairių įstatymų [...] bei kitų teisės aktų atitikimo Konstitucijai (=teisės aktų ir Konstitucijos atitikimo; atitikties Konstitucijai) klausimai (galimas šalutinis sakinys: buvo nagrinėjama, ar įstatymai... atitinka Konstituciją) (LR BPKK(I) 36). Taisytinas ir toks naudininkas: Nepilnamečio liudytojo tėvai ir atstovai pagal įstatymą kviečiami tam pačiam tikslui (=tuo pačiu tikslu) kaip ir psichologai (LR BPKK(II) 151).

     Nepriimtinas toks įnagininkas: kiekvienoje byloje, kurioje kaltinamuoju gali būti traukiamas jaunas asmuo, būtina [...] (LR BPKK(I) 18). Asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon, civilinėn, drausminėn), jam gali būti pareikšti kaltinimai.

     Konstrukcija su (kieno) pagalba netinkamai vartojama priemonei ar būdui reikšti: Streikas yra radikalus ir drastiškas būdas, su kurio pagalba (=kuriuo) sprendžiami [...] (LR DKK 233). Tokia konstrukcija bendrinėje kalboje galima tik su veikėją reiškiančiais daiktavardžiais: Bendravome tik su vertėjo pagalba; Tik su visuomenės pagalba galima užkirsti kelią nusikaltimams (Kalbos patarimai. Sintaksė: linksnių vartojimas, 2003, p. 91).

     Polinksniškai vartojamas įnagininkas atžvilgiu tinka netiesioginiam santykiui su objektu reikšti: Sprendžiant, ar tam tikras veiksmas yra sąžiningas ir protingas juridinio asmens atžvilgiu, negalima remtis [...] (LR CKK(II) 193). Tačiau netinka tiesioginiam santykiui su objektù reikšti: taisyklės negali būti taikomosasmenų, turinčių [...] diplomatinį imunitetą, atžvilgiu (=asmenims, turintiems diplomatinį imunitetą) (LR BPKK(I) 24).

     Pasitaiko netinkamų vienarūšių sakinio dalių jungimo atvejų: Kaltės klausimo išsprendimas bei bausmės paskyrimas sudaro bylos nagrinėjimo, tuo pačiu (=kartu) ir teisingumo vykdymo baudžiamojoje teisenoje esmę (LR BPKK(I) 25); galės pareikšti ieškinį dėl turtinės žalos [...] ir tuo pačiu (=kartu; drauge) dėl neturtinės žalos (LR BPKK(II) 281).

     Ne visada laikomasi žodyno normų. Daugiausia reikšmės vertinių: išsireikšti (=pasakyti, pareikšti), išsireiškimas (=posakis, pasakymas): nekreipia dėmesio, kokiomis sąvokomis, išsireiškimais jis duoda parodymus (LR BPKK(I)111); negali naudoti (=vartoti) tokių stilistinių išsireiškimų (LR BPKK(II) 522); veiksmai neturi betarpiško (=tiesioginio) ryšio su kitais epizodais (LR BPKK(II) 84); Teismas šių priemonių gali imtis betarpiškai (=tiesiogiai) (LR BPKK(II) 65); tarp grupių dalyvių yra tamprūs (=glaudūs) nusikalstami ryšiai (LR BPKK(II) 84); baudžiamojo proceso paskirtis yra garantuoti [...] sprendimų priėmimą prisilaikant (=laikantis) žmogaus teisių apsaugos standartų (LR BPKK(I) 12); nėra vieningos (=bendros, vienos) nuomonės dėl turto administravimo (LR CKK(II) 258); Teismų praktikoje nėra vieningos (=bendros, vienos) nuomonės (LR BPKK(II) 236); nustatyti glausti(=trumpi) bylos nagrinėjimo teismo posėdyjeterminai (LR BPKK(II) 502; galipilnai (=tinkamai, iki galo) įvertinti apklausos rezultatus ir užduoti tokius klausimus (LR BPKK(II) 139); Negalinčiais pilnavertiškai (=visavertiškai, tinkamai) pasinaudoti savo teise į gynybą laikytini [...] (LR BPKK(I) 144); asmens patalpinimas (=uždarymas) į areštinę (LR BPKK(I) 356); Teismas turi pasinaudoti visomis galimybėmis [...] ir tik kraštutiniais (=blogiausiais) atvejais [...] taikyti proceso dalyvių teises apribojančias priemones (LR BPKK(I) 105); prokuroras privalo giliai (=nuodugniai, išsamiai) įvertinti nusikalstamą veiką (LR BPKK(II) 176).

     Derėtų paieškoti tikslesnių minties raiškos būdų ir šiais atvejais: atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai (=sąmoningai, tyčia?) padarė nusikaltimą (LR BPKK(I) 24,25); kokia teisė turi būti taikoma darbo teisiniams santykiams, turintiems užsienio elementą (?) (LR DKK 58); įvertinti nusikalstamą veiką, nurodyti tikruosius jos motyvus, socialinį bei psichologinį kaltinamojo veidą (?)(LR BPKK(II) 176).

     Įvairūs bendrinės kalbos normų pažeidimo atvejai, pasitaikantys rašytinėje teisės kalboje, rodo, kad jos kūrėjams ir vartotojams, t. y. visiems, kam rūpi šios kalbos prestižas, derėtų būti atidesniems renkantis vieną ar kitą terminą, žodžio formą, linksnio konstrukciją ir pan.

Laima Pečkuvienė

Sutrumpinimai

LR BK – Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, 2007.

LR BKK – Lietuvos Respublikos   baudžiamojo kodekso komentaras, 2009.

LR BPKK (I) – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. I–IV dalys, 2003.

LR BPKK (II) – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. V–XI dalys, 2003.

LR BVK – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, 2004.

LR CK – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000.

LR CKK(I) – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga, 2001.

LR CKK(II) – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga, 2002.

LR DK – Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 2004.

LR DKK – Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Pirmas tomas, 2003.

(„Gimtoji kalba“, 2011 m. nr. 5, p. 16–20)