Spausdinti
, kompiuterija
Dėl kainos neverta nei karo skelbti, nei panikuoti. Jeigu norime taupyti, rašykime trumpesnes žinutes, o nuolaidą anglų kalbai už daugiau rašto ženklų žinutėje vertinkime panašiai kaip nuolaidą pensininkui už transporto bilietą. Tik paslaugų teikėjai galėtų iš karto skelbti SMS kainą ne kaip pensininkui, o kaip valstybinės lietuvių kalbos vartotojui.

Sausio 19 d. „Vakaro žinių“ pirmasis puslapis skelbė „Apmokestinama lietuvių kalba“. Pavaizduota mergaitė, rankoje laikanti telefoną, kurio ekrane „šveplai“ parašyta žinutė „Mama, negaliu rasyti tau laisko lietuviskai, nes man tai per brangu“.

Kodėl per brangu, pažiūrėkime, ką dieną prieš tai aiškino mobiliųjų paslaugų teikėjai:

UAB „Bitė Lietuva“ Klientų informavimo skyriaus atstovė Vitalija: „Lotyniškos raidės atitinka vieną simbolį telefone, o lietuviškos, tokios kaip Š, Č ir kt., –- kur kas daugiau“.

„Omnitel“ tinklo Klientų aptarnavimo skyriaus atstovas Mantas: „Viena lietuviška raidė užima daugiau simbolių, gali net apie 50 užimti“. (V. Grigaliūnienė. Už lietuvišką raštą jau baudžiama. „Vakaro žinios“, 2008-01-18 (internete, http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/krasto_zinios/uz_lietuviska_rasta_jau_baudziama).

„Visokių omnitelių atstovai sako, kad lietuviškos raidės Č, Ė, Į, Ū, Ų yra velniškai sudėtingos mobiliesiems telefonams. Todėl už bet kurią iš jų reikalauja kaip už 91 lotynišką raidę“. (Zdramys A. Lietuviu būti – neregėta prabanga, „Vakaro žinios“, 2008-01-19; http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/nuomones/lietuviu_buti__neregeta_prabanga).

Paskaičius ima plaukai šiauštis. Ką daryti: skelbti karą mobiliųjų paslaugų teikėjams, ar nukabinti nosį ir atsisakyti lietuvių kalbos?

Prieš nuspręsdami paskaičiuokime. SMS žinučių formatą reglamentuoja tam tikri standartai. Į vieną žinutę telpa 160 angliškos abėcėlės raidžių arba 70 lietuviškų. Mokestis imamas ne už raides, o už žinutes. Taigi, jeigu žinutėje bus iki 70 ženklų (raidžių, skaitmenų skyrybos ženklų), tai mokėsime vienodai, ar ji bus vien iš angliškos abėcėlės raidžių, ar iš lietuviškos.

Jeigu parašysim ilgesnę lietuvišką žinutę, tai ji prilygs dviem angliškom ir iš tikrųjų reikės mokėti dvigubai. Jei labai, labai ilgą, tarkime visą šitą straipsnį, tai kainuos apie 2,3 karto brangiau, bet ne 91!

Žinutė – ne laiškas. Daugelis jų tikrai ne viršija 70 ženklų. Maždaug tiek ir telpa į telefono ekranėlį. Suskaičiuokime ženklus žinutėje, kuri buvo laikraštyje pavaizduotame telefone. Rasime 68. Vadinasi, mergaitė be reikalo išsigando, kad už taisyklingai parašytą lietuvišką žinutę reikės mokėti brangiau.

Vis dėlto, kas ir kodėl apmokestina ilgesnes lietuviškas žinutes?

Lietuvių kalba ne išimtis. Lygiai tiek pat „apmokestinamos“ latvių, rusų, lenkų ir kitos kalbos. Priežastis technikoje. Buvo laikai, kai mobiliuosiuose telefonuose buvo tik anglų kalba. Jos abėcėlėje mažiau raidžių, tai joms pakako trumpesnių (7 bitų) kodų ir daugiau raidžių tilpo į žinutę. Tačiau daugiau kalbų tada telefonuose nebuvo, nei lietuvių, nei kitų kalbų raidžių.

Kai telefonai išplito po visą pasaulį, raides imta koduoti Unikodu (16 bitų kodu), kad nebūtų varžoma jokia pasaulio kalba ir kad tuo pačiu telefonu galėtume susirašinėti ne vien sava kalba. Na, o angliškoms raidėms kol kas palikta „landa“ iš senos technikos. Todėl šią situaciją geriau tiktų laikyti ne lietuvių ar kitos kokios kalbos apmókestinimu, o nuolaida anglų kalbai už kai kurias (t. y. ilgesnes) žinutes – panašiai kaip pensininkams už visuomeninio transporto bilietus. O kai žinutės trumpos, tai ši „nuolaida“ galioja ir mums.

Taigi, dėl kainos neverta nei karo skelbti, nei panikuoti. Jeigu norime taupyti, rašykime trumpesnes žinutes (ne be reikalo jos ir vadinamos trumposiomis), bet ne atsisakykime savo ženklų kalbos darkymo sąskaita.

Blogiau, kad Lietuvos mobiliųjų paslaugų teikėjai šalies vartotojams skelbia mokestį faktiškai už angliškas žinutes (pagal tai, kiek į žinutę telpa angliškos abėcėlės raidžių). Apie lietuviškas žinutes nutyli. Pagal analogiją, argi būtų normalu ir keleiviai nesipiktintų, jeigu visur būtų skelbiama, kiek kainuoja bilietas pensininkui, o iš visų kitų prašytų dvigubai.

Yra dar vienas dalykas, dėl kurio verta su mobiliųjų paslaugų teikėjais kovoti ir nenusileisti. Tai dėl to, kad Lietuvoje nebūtų pardavinėjami telefonai, kurių žinutėse negalima surinkti lietuviškų raidžių arba išsiunčiant raidės sugadinamos. „Ką tik bandžiau nauju telefonu rašyti lietuvišką žinutę į kitą telefoną – atėjo visiškai be varnelių ir nosinių“, – rašo vienas „Vakaro žinių“ komentatorius. Tai faktas, kurį gali patvirtinti daugelis telefonų savininkų.

Raidžių gadinimas – aiškus ir nesunkiai pataisomas defektas. Tai kodėl iki šiol jo nepašalina? Ar tai mobiliųjų paslaugų teikėjų kvalifikacijos stoka, ar jų priešiškumas lietuvių kalbai. Matyt, ir viena, ir kita. Apie darbuotojų kvalifikaciją ir „meilę“ valstybinei kalbai galima spręsti iš atsakymų žurnalistams: „Sutrikę telekomunikacijų bendrovių atstovai gūžčioja pečiais ir tik paklausti tyliai pakužda: nerašykite lietuviškai – sutaupysite.“

Doc dr. Gintautas Grigas,
Informatikos ir informacinių technologijų terminų komisijos narys 

 Apie lietuviškas mob. žinutes, kitaip SMS, žr. http://www.likit.lt/?i=rasmenys/zenklai_mob