Spausdinti
„… antroji renginio diena buvo laukiamiausia. Tądien vyko panelinės diskusijos, t. y. scenoje sėdintys kalbėtojai pasisakinėjo tam tikra tema ir atsakinėjo į moderatoriaus bei žiūrovų klausimus. Toks diskusijos modelis, puikiai tikęs Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo metu, įgauna populiarumo visoje Europoje“, – taip apie vieną renginį rašo Lenkijos lietuvių „Aušra“. Čia glaustai atskleista vadinamosios panelinės diskusijos forma – kviestiniai kalbėtojai išdėsto savo teiginius, o paskui atsako į vedėjo ir žiūrovų klausimus. Kokie tokios diskusijos rūšinio pavadinimo variantai, aptariama Ritos Urnėžiūtės straipsnyje...

[…] antroji renginio diena buvo laukiamiausia. Tądien vyko panelinės diskusijos, t. y. scenoje sėdintys kalbėtojai pasisakinėjo tam tikra tema ir atsakinėjo į moderatoriaus bei žiūrovų klausimus. Toks diskusijos modelis, puikiai tikęs Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo metu, įgauna populiarumo visoje Europoje. Taip apie vieną renginį rašo Lenkijos lietuvių „Aušra“. Čia glaustai atskleista vadinamosios panelinės diskusijos forma – kviestiniai kalbėtojai išdėsto savo teiginius, o paskui atsako į vedėjo ir žiūrovų klausimus.

Tokios diskusijos populiarėja ne tik kaip dalykinių renginių forma, bet ir kaip mokymo metodas: Panelinė diskusija – mokymo metodas, kai organizuojama diskusija tarp prezidiumo (5–6 specialistų / ekspertų ar geriau išmanančių temą mokymo dalyvių) ir likusių grupės narių / auditorijos. Iš pradžių diskusija vyksta tarp prezidiumo narių. Po to klausytojai užduoda klausimus prezidiumo nariams. Šis metodas tinka, kai prezidiumo nariai yra patyrę praktikai, mokslininkai, kitos šalies atstovai (Sveikatos mokymas. Mokymo formos ir metodai (1). Informacinis metodinis elektroninis leidinys. Parengė Zenonas Javtokas, 2012).

Minima ir šio mokymo metodo atmaina: Interaktyvi paskaita gali būti šių tipų: probleminė paskaita […]; paskaita–diskusija […]; panelinė paskaita (diskusijoje dalyvauja ribotas skaičius tam tikros srities specialistų, kurie paeiliui išsako savo nuomonę nagrinėjama tema) (ten pat).

Anglų kalboje vartojamas junginys panel discussion „diskusija klausytojų akivaizdoje iš anksto paskelbta tema ir su iš anksto paskelbtais kalbėtojais“ (ekspertų diskusija TV laidoje, per kurią tikimasi ir žiūrovų reakcijos, vieša mokslininkų ar politikų diskusija aktualiomis temomis, kurioje laukiama ir visuomenės klausimų ar nuomonių, žr. www.thefreedictionary.com, www.yourdictionary.com). Toks pat pasiskolintas diskusijų pavadinimas plinta ir kitose kalbose, pavyzdžiui, lenkų dyskusja panelowa, rusų панельная дискуссия.

Anglų kalbos daiktavardis panel yra daugiareikšmis. Be pagrindinių reikšmių „skydas“, „plokštė“, šis žodis gali reikšti ir grupę žmonių, susirinkusių viešai nagrinėti kokių nors klausimų. Lietuvių kalboje panelis (panelė) laikomas neteiktinu skoliniu, greičiausiai atėjusiu iš rusiškų technikos tekstų (панель). Šis skolinys, pasitaikantis nesuredaguotuose technikos, statybos ar informatikos tekstuose, lietuvių skaitytojams nekelia jokių asociacijų su diskutuotojų grupe. Jei kokių nors asociacijų ir kyla, tai nebent su išoriškai panašiu žodžiu panelė „jauna netekėjusi moteris“. Norminamuosiuose terminų žodynuose paneliai (panelės) seniai keičiami lietuviškais atitikmenimis: prietaisų skydelis (Vokiečių–lietuvių, lietuvių–vokiečių kalbų automobilių terminų žodynas, 1996); plokštė (stambus plokščias elementas), angl. panel, board, rus. панель; skydas (valdymo), angl. panel, board, rus. щит, панель; skydas (plokštė), angl. shield, panel, rus. щит, панель (Statybos terminų žodynas, 2003). Naujausiuose žodynuose (žr. Terminų banke) yra dar įvairesnių ir platesnėse srityse vartojamų terminų, kuriuose irgi išsiversta be dėmens panel-: dujinio išlydžio švieslentė, angl. gas discharge indicator panel, vok. Gasentladungsbildschirm, rus. газоразрядная индикаторная панель, pranc. afficheur à décharge dans le gaz (Radioelektronikos terminų žodynas, 2000); plokštinis šildymas, angl. panel heating, vok. Flächenheizung, rus. панельное отопление, pranc. chauffage par panneax chauffants (Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas, 2004); plokščiasis ekranas, angl. flat panel display (Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, 2008) ir kt.

Tarp tų naujųjų terminų yra ir žmonių grupes įvardijančių junginių: kvapų komisija „grupė asmenų, kurie lygina medžiagos kvapo intensyvumą su pamatine skale arba kurie atpažįsta medžiagą pagal kvapą”, angl. odour panel, vok. Probandenkollektiv, rus. группа экспертов, pranc. panel de personnes (Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas, 2006). Taigi norminėje lietuvių terminijoje panelio (panelės) nė kvapo.

Kartais tokios rūšies diskusijoms pavadinti vartojamas junginys podiumo diskusija, tikriausiai nusižiūrėtas nuo vokiečių Podiumsdiskussion: Vokietijoje gerai žinomo teatro Žaliajame salone surengta tarptautinė podiumo diskusija „Žiemos rūpesčiai ir pavasario džiaugsmai“; Aiški konferencijos kulminacija – po plenarinio posėdžio vykusi podiumo diskusija, skirta identifikuoti, ar globalizacijos keliama grėsmė nacionaliniam švietimui yra tik mitas, ar vis dėlto realybė.

Formaliai žiūrint, podiumo diskusija priimtinesnė už panelinę diskusiją. Podiumas yra įsigalėjęs mūsų kalboje tarptautinis žodis. Jį išgirdę įsivaizduojame pakylą, paaukštinimą (kviestiniai kalbėtojai dažnai ir būna susodinami aukštėliau). Dabartinio žmogaus sąmonėje podiumas labiau siejasi su trečiąja žodynuose teikiama reikšme „pakyla madoms demonstruoti“, o ne su istorinėmis reikšmėmis „senovės graikų ar romėnų šventyklos pamatas su laiptais pagrindiniame fasade“ ar „antikinio teatro pakyla, juosianti sceną“. Podiumo diskusijos dalyvių tikslas – viešai išdėstyti savo nuomonę (kaip ir dizainerių – pademonstruoti sukurtus drabužius). Toks pavadinimas visai tinka menininkų diskusijoms: Tarptautinė podiumo diskusija „Kam dabar reikalingi fotografijos profesionalai?“; Podiumo diskusija „Menas regionuose. Būti ar nebūti“. Tačiau madų demonstravimas ant podiumo asocijuojasi ir su prabanga ar pramoga, tad vargu ar visų sričių diskusijoms toks pavadinimas tiktų (ar įsivaizduotume podiumo diskusiją sunkių ligonių slaugymo ar skurdo mažinimo klausimais?).

Kad galėtų vykti čia minima diskusija ar paskaita, būtinos bent dvi sąlygos. Pirmiausia reikalingos dvi dalyvių grupės: nagrinėjamos srities ekspertai ir klausytojai, bendraujantys su jais tiesiogiai ar virtualiai. Kita sąlyga – atvirumas, viešumas. Galbūt norėdami pabrėžti kviestinių kalbėtojų profesionalumą organizatoriai diskusijos pavadinimą kartais išplečia: renginio metu, be kontaktų mugės, vyks ir konferencija bei panelinė ekspertų diskusija; iškart po Lietuvos Respublikos ambasadorės Jungtinėje Karalystėje sveikinimo įvyks dvi ekspertų panelinės diskusijos. Šitaip dėliojant pavadinimą būdvardžio panelinė nebereikia, užtenka ekspertų diskusijos, o jei būtina pabrėžti dar ir viešumo dėmenį, tiktų vieša ekspertų diskusija. Taip galėtume vadinti ir mokslininkų ar politikų diskusijas klausytojų akivaizdoje, ir (šiek tiek perkeltine reikšme) mokymo metodą. Panelinę paskaitą būtų galima pakeisti (vieša) ekspertų paskaita.

 Rita Urnėžiūtė

(Gimtoji kalba, 2014, nr. 6, p. 12–14.)