Spausdinti
, kompiuterija
„Suprantamiau „kustomaizinti layoutus“, „čeindžinti marginsus“ ir „mūvinti folderius“? Kas čia per lietuvybė, kuri trukdo dirbti! Mūsų valstybės kalbos prižiūrėtojai piktinasi angliška ar lenkiška iškaba arba tuo, kad prekė neturi lietuviškos instrukcijos, bet toleruoja angliškus tekstus kompiuterio ekrane. Ar taip turėtų būti? ... Kuri kalba mūsų kompiuteriuose bus vartojama dar po penkerių ar dešimties metų, labai priklauso nuo valstybės politikos. Pradžioje gal pakaktų pasiekti, kad Lietuvos valstybės įstaigoms perkamuose kompiuteriuose lietuvių kalba būtų privaloma. Argi tai neįmanoma?“ – Rytis Umbrasas („Gimtoji kalba“, 2011, Nr. 4).

 

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos:

„Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“ (14 straipsnis)

 

    Vėl pakalbėkime apie kalbą. Kuri kalba Jums tinkamesnė? Anglų ar lietuvių? Keistas klausimas? Pažvelkite į savo kompiuterio ekraną. A, čia apie kompiuterius? Tada taip, žinoma, sakysite, parankesnė anglų kalba. Tačiau šiandien visos populiãriosios kompiuterių programos, kurių prireikia daugumai Lietuvos kompiuterių naudotojų, jau senokai yra išverstos į lietuvių kalbą. Išverstos ir populiariausios operãcinės sistemos, paplitę raštinės programų rinkiniai, naršyklės, el. pašto programos, muzikos ir filmų grotuvai, duomenų suspaudimo programos, antivirusinės programos ir t. t. Žinoma, išversta dar ne viskas, bet ar naudojamės jau esamais vertimais? Jei ne, tai kodėl?

 
Kompiuterių programinės įrangos numatytoji kalba Lietuvoje
 
    Atkreipkime dėmesį į kompiuterių parduotuvių lentynas. Kompiuterio aprašyme rasime įvairiausių parametrų: atminties talpą, ekrano įstrižainės ilgį, akumuliatoriaus talpą, procesoriaus rūšį, garantinio remonto laikotarpį, ryšio su internetu būdus, vaizdo plokštės spartą ir t. t. Ar tikrai pirkėjui visai nesvarbu operacinės sistemos kalba? Apie tai informacijos nerasite. Gal atsakymas savaime aiškus? Koks jis? Įdiegus kompiuterio operacinę sistemą numatyta galimybė rinktis kalbą, tačiau operacinės sistemos kalbų parinktyje lietuvių kalba – didelė retenybė. Ten greičiau rasite skandinavų kalbas, lenkų, rusų, ukrainiečių, bet tik ne lietuvių. Jei paklaustumėte pardavėjo apie kalbą, dažniausiai išgirstumėte, kad lietuvių kalba ir nepopuliari, ir nepraktiška. Pardavėjai patys atkalbinėja pirkėjus nuo sulietuvintų operacinių sistemų, kartais remdamiesi mitais, kad neva lietuviška operacinė sistema veikia lėčiau, prasčiau, rečiau atnaujinama ar panašiai. Ar pirkėjai pakankamai pasirengę diskutuoti su tokiais „žinovais“?
    Gal pardavėjai užsakydami naują kompiuterių siuntą ir nepamini, kad pageidautų kompiuterių su sulietuvinta operacine sistema? Kodėl? Sakoma, nėra paklausos, bet kaip gali būti paklausa, jei nėra pasiūlos? Kas sprendžia, kuri kalba turėtų būti vartojama Lietuvoje parduodamuose kompiuteriuose? Tikriausiai yra žmonių, kuriems iš tiesų reikia naudotis būtent angliška operacinės sistemos versija, todėl tokio pasirinkimo galimybė reikalinga. Bet pasvarstykime ne apie asmeninius kompiuterius ir ne apie asmeninius reikalus. Kodėl visoms Lietuvos valstybės įstaigoms viešuose konkursuose perkami nesulietuvinti kompiuteriai? Jei kalba nepaminėta pirkimo sąlygose, kurią kalbą pardavėjas pasiūlys? Kodėl net Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, universitetams, mokykloms, mokesčių administratoriams, teisėsaugai perkami būtent anglų kalbą numatantieji kompiuteriai? Ar čia dar neveikia Valstybinės kalbos įstatymas?

    Sulietuvintą operacinę sistemą, raštinės programą teks specialiai užsakyti, atskirai jos prašyti, įrodinėti, kad tikrai būtent tokios Jums reikia. Jei apie kalbą specialiai neužsiminsite, net Lietuvos sostinėje įsigysite kompiuterį, kuris lietuvių kalbos nenumato.

 
 Apie klaviatūras be raidžių
 
     Lietuvos parduotuvėse neretai rasi skandinavų, rusų kalboms pritaikytų kompiuterių klaviatūrų, bet lietuviškos raidės klaviatūroje retenybė. Pardavėjas jums greičiausiai paaiškins, kad jis pats jau seniai atsimena, kur yra lietuviškos raidės, todėl siūlo ir pirkėjui raidžių vietą klaviatūroje įsiminti. Nešiojamuosiuose kompiuteriuose lietuviškų raidžių galite visai neieškoti. Jei būsite įkyresnis, galbūt kaip papildomą dalyką jums pasiūlys lietuviškų raidžių lipdukus. Tik nepamirškite paprašyti! Kodėl lietuviškų raidžių lipdukai negalėtų būti pridėti iš karto, be papildomų prašymų? Kodėl pirkėjas Lietuvoje privalo papildomai rūpintis galimybe rašyti lietuviškai?
 
Vertimų kokybė
 
    Kartais tenka išgirsti argumentų, kodėl vengiama į lietuvių kalbą išverstų kompiuterių programų. Taip, kompiuterių programų vertimas į lietuvių kalbą išties galėtų būti geresnis. Kodėl vertimų kokybė ne visada mus tenkina? Pasvarstykime. Štai jei kokio nors grožinio ar mokslinio teksto vertėjas pateikia spaudai vertimo tekstą, paprastai jį dar peržvelgia kvalifikuotas redaktorius, pataiso ne tik klaidas, bet galbūt ir stilių. Kompiuterių programų vertimams negalioja leidyboje nusistovėję kokybės kriterijai. Programų vertimas ir lokalizavimas yra specifinė veikla, reikalaujanti ypatingo kruopštumo, atsakingumo, pedantiško darbo su terminais, žodynais. Bet kompiuterių programas į lietuvių kalbą versti imasi tiesiog patys programos naudotojai, kompiuterių entuziastai. Programų pasaulis yra laisvas. Reikalavimų vertėjų kvalifikacijai čia nėra.

    Ką galima nuveikti, kad programinės įrangos vertimų kokybė gerėtų? Štai „Microsoft Lietuva“ prieš išleisdama lietuvišką operacinės sistemos „Windows 7“ laidą, į talką internetu pasikvietė kompiuterių ir lietuvių kalbos entuziastų. Būrelis savanorių greitai aptiko gausybę vertimo trūkumų. Programas „Open Office“, „Mozilla Firefox“, „Thunderbird“ išvertė kvalifikuoti specialistai, tad ir šių programų vertimo kokybė nebloga.

    Kad vertimo kokybė dar labiau gerėtų, programų naudotojai turėtų žinoti, kur kreiptis aptikus programos vertimo netikslumų ar klaidų. Atvirojo kodo programos paprastai pateikia programos vertėjų el. pašto adresus. Kitos programos taip pat numato kokį nors atgalinį ryšį, todėl aptikus vertimo trūkumų reikėtų ne tylėti, o pranešti apie klaidas vertėjams ar kompiuterių programos kūrėjams. Deja, mes dažniau linkę piktdžiugiškai pabambėti ar pasijuokti iš vertimo trūkumų, o ne pilietiškai aktyviai siūlyti geresnius vertimo variantus. Informacinės sistemos ir kompiuterių programos tobulėja labai sparčiai ir neretai nauji žodžiai ir sąvokos į gyvenimą ateina greičiau, nei patenka į žodynus.

    Vertėjas atsiduria terminijos dykynėje. Jam tenka versti programas, kuriose įvardijamos lietuvių kalboje dar neegzistuojančios sąvokos. Kūrybiškai ir taisyklingai kurti naujus lietuviškus terminus gali ne visi. Čia reikalinga kalbos ir kompiuterių specialistų kvalifikuota pagalba. Yra apdovanojimų prozos ir poezijos vertėjams, žodynų sudarytojams. O ar kas nors mūsų valstybėje remia ir skatina programinės įrangos vertėjus?

 
Naujų vartų efektas
 
     Tikriausiai jau seniai išmokome naudotis kompiuteriu angliškai. Net ir tobulai nemokėdami anglų kalbos žinome, ką kurie žodžiai reiškia, tiksliai įsimename tų žodžių reikšmes konkrečioje programoje. Ką jaučia žmogus, nuo seno žinantis, ką kada kur reikia spausti, kai išvysta sulietuvintą kompiuterio ekraną? Jis neberanda savo įprastų Properties, Margins, Customize ir t. t. Ką daryti? Mokytis iš naujo? Kyla susierzinimas. Koks čia dar Tinkinti, ką čia vėl tie kalbininkai išsigalvojo?! Greičiau įrašykite man normaliai!

    Kas čia per lietuvybė, kuri trukdo dirbti! Jiems „suprantamiau“ kustomaizinti layoutus, čeindžinti marginsus ir mūvinti folderius. Mūsų valstybės kalbos prižiūrėtojai piktinasi angliška ar lenkiška iškaba arba tuo, kad prekė neturi lietuviškos instrukcijos, bet toleruoja angliškus tekstus kompiuterio ekrane. Ar taip turėtų būti?

 
Mokomoji literatūra
 
    Paradoksas, bet būna, kad jau sulietuvintą operacinę sistemą ar raštinės programų paketą žmogui tenka perjungti į anglų kalbą. Taip atsitinka tada, kai mokomasi iš vadovėlių, kuriuose programinės įrangos iliustracijos pateikiamos tik anglų kalba. Pasižvalgykime knygynuose. Net lietuvių autoriai, leidžiantys knygas apie programinę įrangą, mieliau aprašo angliškas versijas. Įstatymų leidėjai žino, kad tarptautinius žodžius galima vartoti tik tada, kai nėra lietuviško atitikmens. Taip nutarta siekiant saugoti mūsų kalbą nuo svetimybių. Lygiai taip pat Lietuvos valstybė turėtų daryti spaudimą ir kompiuterių kalbai. Bet ar daro? Lietuvos valstybės įstaigose kompiuterio kalbos pasirinkimo klausimas neturėtų būti paliekamas atsitiktinumams, kompiuterių pardavėjams, kompiuterių sistemos prižiūrėtojams.
    Anglų kalbos mielai mokomės, šios kalbos mokėjimas labai reikalingas. Gal ir suprantama, kodėl anglų kalba nejučiomis tapo įprasta ir natūrali kompiuteriuose, tačiau ar taip turi būti ir ateityje? Kol patys dar neturime aiškios pozicijos, apsidairykime aplinkui. Skandinavijos valstybėse, Prancūzijoje, Vokietijoje kompiuteriuose tų šalių kalbos vartojamos tikrai ne dėl to, kad piliečiai nesuprastų angliškai. Neįtikėtina, bet mums lietuvėti padeda užsieniečių programinės įrangos kūrėjų politika: bendrovės „Microsoft“ ir „Google“ lietuviškumu rūpinasi stropiau už mus pačius. Gal bent jau tokiam išoriniam lietuvinimui nereikėtų priešintis?
    Rinkos ekonomika ir liberalūs santykiai ne visada ir ne visur puikiai veikia. Kultūra yra ta sritis, kur reikia pasistengti ir valstybės institucijoms. Lietuvių kalbai kompiuterijoje įtvirtinti reikia valstybės dėmesio, finansinės ir teisinės paramos. Informacinės technologijos mūsų gyvenime užima vis svarbesnę vietą. Specialistai sutaria, kad iš čia išstumta kalba bus nustumta ir į gyvenimo paraštes. Laisvė rinktis ir rinkos dėsniai nebūtinai lemia kokybiškiausių ar kultūringiausių dalykų įsigalėjimą. Kuri kalba mūsų kompiuteriuose bus vartojama dar po penkerių ar dešimties metų, labai priklauso nuo valstybės politikos. Kalbos pasirinkimas kompiuteryje šiandien jau nekainuoja milijonų. Dabar tai tik paprastas apsisprendimo reikalas. Pradžioje gal pakaktų pasiekti, kad Lietuvos valstybės įstaigoms perkamuose kompiuteriuose lietuvių kalba būtų privaloma. Argi tai neįmanoma?

    Šių metų kovo 14 d. Seime surengtuose klausymuose „Dėl kalbos technologijų strategijos ir lietuvių kalbos semantiniuose tinkluose“ kompiuterijos ir kalbos specialistai Seimo nariams pateikė informacijos apie tai, ko reikėtų siekti, kad lietuvių kalbos semantinių tinklų tyrimai taip smarkiai neatsiliktų nuo, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybių. Malonu buvo matyti, kad renginio vedėjui Česlovui Stankevičiui, jo iniciatoriui Algirdui Saudargui, Seimo nariams Egidijui Klumbiui ir Valentinui Stundžiui lietuvybės kompiuterijoje reikalai atrodė svarbūs. Tai geras ženklas. Yra vilties, kad kompiuterių lietuvinimo entuziastų laikai lieka praeityje. Tuo pradeda rūpintis valstybės vyrai.

    Renginyje buvo svarstyta, kaip būtų galima padėti lietuviškai kalbantiems ir, žinoma, lietuviškai mąstantiems naudotis pačiomis naujausiomis informacinėmis technologijomis. Daug renginio kalbėtojų teigė, kad, palikę lietuvybės informacinėse technologijose reikalus savieigai, skandinavų niekaip nepasivysime, kad šiam klausimui reikia koordinuoto valstybės institucijų dėmesio ir rūpesčio. Reikia ir valstybinės strategijos. Visa tai tiesa, tačiau, kad visuomenė patikėtų nuoširdžiu valdžios rūpinimusi kalba, reikėtų, kad apie lietuvybę naujausiose technologijose samprotavę Seimo nariai ir mokslininkai patys naudotųsi kompiuteriais, kuriuose numatytoji kalba yra lietuvių. Kai norime ką pakeisti, pradėkime nuo savęs. Kaip tyčia, neseniai spaudoje skaitėme, esą dauguma Seimo narių el. pašte vis dar nevartoja lietuviškų raidžių! Ar gali ir taip būti?  

Rytis Umbrasas
 („Gimtoji kalba“, 2011, Nr. 4, p. 25–28)