Spausdinti
, kompiuterija
„Kompiuterinių paslaugų teikėjai, kompiuterių pardavėjai ir gamintojai privalo tiekti kokybišką, Lietuvos sąlygoms tinkamą produkciją ir paslaugas. O kad taip būtų iš tikrųjų, galime pasiekti tik būdami reiklūs jiems. Tada būsime tikri, kad lietuvių kalba įsilies į informacines technologijas ir negrės pavojus jai išnykti“, – dr. Gintautas Grigas.

Naujas nuo gamyklos konvejerio nuėjęs kompiuteris yra kaip tuščia, neprirašyta knyga, ir jokio naudingo darbo jis atlikti negali. Ką į ją įrašysi, tą ir turėsi. Viskas priklauso nuo į kompiuterį įdėtų programų. Jeigu į kompiuterį įdėtos angliškos programos, tai su žmogumi jis bendraus angliškai, jei vokiškos – vokiškai, jei lietuviškos – lietuviškai.

Pačias svarbiausias programas, be kurių kompiuteris negali nė žingsnio žengti, paprastai įrašo pardavėjas, komplektuodamas kompiuterį pagal pirkėjo pageidavimą, kitas programas gali įrašyti pats kompiuterio naudotojas arba jo paprašytas specialistas vėliau, jau įsigijus kompiuterį. Yra programų, kuriomis galima pasinaudoti tiesiog iš interneto.

Tik ar turime, ką įrašyti, t. y. lietuviškų programų? Juk programų kūrimas – labai didelis darbas. Tai ištisa pramonės šaka, reikalaujanti kur kas daugiau lėšų negu kompiuterių gamyba. Ar tokią prabangą gali sau leisti tokia nedidelė valstybė, kaip Lietuva?

Gyvenimas šį klausimą išsprendė paprasčiau. Kompiuterių programos daromos taip, kad jas būtų galima nesunkiai išversti į kitas kalbas. O tai dešimtimis kartų pigiau, negu kurti originalias. Taip atsiranda reali galimybė prakalbinti kompiuterį ir mažų tautų kalbomis, tarp jų Lietuva būtų ne tokia jau maža. Tai labai svarbu kalbos ir kultūros išsaugojimui. Gerai žinomos bendrovės „Microsoft“ tarptautinės strategijos direktorius D. Brooksas sako, kad kalba, kuri neįsitvirtins šiame elektroniniame pasaulyje, išnyks. Tai nėra tuščia frazė. Jeigu žmogus nuo pat vaikystės kompiuterio ekrane nuolat matys užrašus svetima kalba, turės jam duoti komandas svetima kalba, tai ta kalba ims dominuoti ir jo mąstysenoje. Žymią dalį informacijos dabar žmogus gauna iš kompiuterio. Pagalvokime, kas būtų atsitikę su lietuvių kalba, jeigu nebūtume turėję lietuviškos spaudos arba lietuviško radijo ir televizijos.

Savą kalbą mylinčios tautos nenori išnykti ir rūpinasi, kad kompiuteriuose įsitvirtintų jų kalbos, pirmenybę teikia jų kalbomis parašytoms programoms. Didžiausia pasaulyje programinės įrangos bendrovė „Microsoft“ savo produkciją savomis lėšomis verčia į 45 kalbas. Tai daro ne dėl sentimentų toms kalboms, o bijodama prarasti rinką.

Ką turime

Kompiuterių programos į lietuvių kalbą buvo pradėtos versti vėliau negu į daugelį kitų Europos kalbų. Dėl to dar yra problemų, apie kurias rašo žurnalistas Leonas Stepanauskas. Tačiau jau šį tą turime. Specializuotų lietuviškų programų turi bankai, draudimo ir kitos įstaigos. Nors jomis naudojasi nedaug žmonių (tik įstaigos darbuotojai), tačiau jas sulietuvinti įstaigoms kainuoja mažiau, negu apmokyti darbuotojus, ką reiškia vienas ar kitas mygtukas su svetimos kalbos užrašu. Sakome sulietuvinti, nes programos ne tik išverčiamos, bet ir pritaikomos darbui Lietuvos sąlygoms.

Tie, kas deklaravo pajamas elektroniniu būdu, naudojosi gražiai sulietuvinta pajamų deklaravimo programa. Bet tokiomis programomis naudojamės tik kartą per metus.

Kur kas svarbiau sulietuvinti programos, kurias kompiuterio ekrane matome kasdien. Jau turime ir tokių. 2001 m. bendrovė „Microsoft“ sulietuvino tekstų rengimo programą „Word XP“. Jos prireikia kiekvienam ką nors rašančiam kompiuteriu.

Kitais metais ta pati bendrovė iš dalies sulietuvino operacinę sistemą „Windows XP“. Tai pati pirmoji programa, kuri pradeda veikti įjungus kompiuterį ir valdo kompiuterį ir visas kitas jame esančias programas. Dar po metų sulietuvino raštinės programų paketą „Microsoft Office 2003“, į kurį įeina minėtos „Word“ programos nauja laida, taip pat skaičiuoklė (labai reikalinga mažų įmonių savininkams, didesnių – buhalteriams) ir skaidrių rengimo programa (labai reikalinga dėstytojams, studentams, mokytojams). Šios programos mokamos, t. y. jas reikia pirkti. Lietuviškos programos kainuoja tiek pat, kiek ir angliškos, o kai kurios netgi šiek tiek pigiau. Mat angliškos programos skiriamos angliškai kalbančių šalių rinkai, o ten viskas šiek tiek brangiau.

Lietuvinamos ir nemokamos programos. Į lietuvių kalbą išverstas raštinės programų paketas „Open Office“, interneto naršyklės „Mozilla“, ir „Firefox“, pašto programa „Thunderbird“. Jos platinamos nemokamai, galima parsisiųsti iš interneto.

Taigi, naudodamiesi gimtąja kalba jau galime su kompiuteriu atlikti nemažai darbų: rašyti tekstus, rengti skaidres, atlikti skaičiavimus, naršyti po internetą, kurti savus tinklalapius, rašyti ir skaityti elektroninius laiškus. To daugeliui jau pakanka. Bet ne visiems. Dar neturime sulietuvintų pokalbių programų, grafikos programų, garsų, vaizdų ir nuotraukų tvarkymo, antivirusinių ir kitų duomenų apsaugos programų. Pagal sulietuvintų programų kiekį nuo kitų Europos Sąjungos valstybių vidurkio (įvertinus ir gyventojų skaičių) mes atsiliekame maždaug 2–3 kartus.

Ar pasinaudojame tuo, ką turime

Daug kas iš namuose turinčių kompiuterius dar tebesinaudoja angliškomis programomis. Vieni nežino, kad jau yra sulietuvintų. Kiti pripratę prie angliškų, žino keleto dažniau reikalingų mygtukų angliškus pavadinimus ir mano, kad to jiems jau pakanka.

Nežinojimas atsiranda dėl informacijos stokos. Vartant lietuvišką spaudą dar pasitaiko daug straipsnių, kuriuose aiškinamas angliškas variantas programos, kuri jau prieš metus ar daugiau buvo sulietuvinta. Panašių dalykų pasitaiko ir vadovėliuose. Nežinia ar dėl autorių nežinojimo, ar jiems gaila išmesti angliškų komandų aiškinimus, kurie sulietuvinus programą tampa savaime aiškūs ir nebereikalingi.

Ypač svarbu turėti lietuviškas programas viešo naudojimo kompiuteriuose – interneto salonuose, bibliotekose, o taip pat mokymo įstaigose, nes čia kompiuteriais naudojasi daugelis žmonių, ypač jaunų, formuojamos jų žinios ir kalba. O lietuviškoms programoms įdiegti daug pastangų nereikia. Taigi, iš tikrųjų reikia klausti ne kompiuterio, o kompiuterines paslaugas teikiančių ir įmonių vadovų bei kompiuterius aptarnaujančių darbuotojų, ar jie myli lietuvių kalbą. Ar jie gimtajai kalbai puoselėti deramai panaudoja jų žinioje esantį nuolankų tarną – kompiuterį.

Su kompiuterių prekyba taip pat ne viskas sklandu. Dar yra parduotuvių, komplektuojančių kompiuterius vien su angliška programine įranga. O kad kas nors komplektuotų kompiuterį su lietuviška standartine klaviatūra, dar neteko matyti, nors jų gamyba pradėta 2004 m. pabaigoje. Pirkėjas, ypač tas, kuris perka kompiuterį pirmą kartą, mažai nutuokia, ko jam reikia. Todėl pasitiki pardavėju ir ima tą, ką duoda. O kai reiklesnis klientas paprašo lietuviškos programos arba lietuviškos klaviatūros, gauna atsakymą: „Neturime, nėra paklausos“.

Būkime reiklesni

Informacinės technologijos vystosi taip sparčiai, kad ne visi su jomis spėja, dar sunkiau įsivaizduoja perspektyvą. Prieš keletą dešimtmečių buvo kompiuterininkų, tvirtinančių, kad ateityje rašysime vien didžiosiomis raidėmis, nes tada kompiuteriai mokėjo spausdinti tik didžiąsias. Vėliau buvo aiškinančių, kad elektroniniuose laiškuose galima vartoti tik anglų kalbos abėcėlės raides (Lietuvoje tokių pasitaiko ir dabar), dar daug yra manančių, kad kompiuterių kalba yra anglų kalba. Bet, mūsų laimei, vis dažniau girdime, kad kompiuteriams anglų kalba yra tik viena iš kalbų. Pasistenkime, kad tarp jų rastų deramą vietą ir mūsų gimtoji kalba.

Kompiuteris privalo tarnauti mums, o ne mes jam. Ar su juo galėsime bendrauti lietuviškai, daugiausia priklauso nuo mūsų – kompiuterių naudotojų. Kompiuterinių paslaugų teikėjai, kompiuterių pardavėjai ir gamintojai privalo tiekti kokybišką, Lietuvos sąlygoms tinkamą produkciją ir paslaugas. O kad taip būtų iš tikrųjų, galime pasiekti tik būdami reiklūs jiems. Tada būsime tikri, kad lietuvių kalba įsilies į informacines technologijas ir negrės pavojus jai išnykti.

Gintautas Grigas, doc. dr.