Spausdinti
Per Nepriklausomybės dvidešimtmetį svetimų ir apskritai kitoniškų, naujai pasidarytų vardų pagausėjo. Naujus vardus atneša tiek informacijai, tiek emigracijai ir imigracijai atviros sienos. Tarp užsienyje registruotų naujagimių vardų dažniau pastebima iškreiptų lietuviškų vardų. Itin prastas išradimas – antro vardo vietoje registruoti pavardę. Norint išsaugoti lietuvišką pavardę, reikėtų sujungus abiejų tėvų pavardes brūkšneliu sudaryti dvigubą pavardę, prireikus kreiptis dėl tokios formos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

Šis komentaras parengtas atsakant į Godos Jakubauskaitės, savaitraščio „Tiesa“ žurnalistės, klausimus:
Ar pastebima tendencija, kad Lietuvoje daugėja užsienietiškų vardų? Ar išversti iš užsienio kalbų vardai taisyklingi? Pvz.: Gvadalupe, Rufas, Emile ir kt. Galbūt tėvai, gyvenantys užsienio šalyse, turėtų vaikams duoti tarptautinius vardus? Kokią įtaką lietuvių kalbai turi tokiu vardų vartojimas?

      Ar pačioje Lietuvoje daugėja užsienietiškų vardų, tiksliau bus galima pasakyti išanalizavus Gyventojų registro duomenis, kuriuos moksliniams tyrimams Valstybinė lietuvių kalbos komisijos įsigijo ir perdavė tirti specialiai sudarytai vardų darbo grupei. Šiuo metu vardai klasifikuojami pagal kilmę, kuriama duomenų bazė. Ateityje tikimės atverti Lietuvos Respublikos piliečių vardų svetainę, kurioje visi galėtume palyginti rūpimų vardų populiarumą skirtingu laiku skirtingose vietose.

     Registruojant vardus Lietuvoje turi būti paisoma Civilinio kodekso nuostatos, kad vardas ir pavardė „rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles“. Vadinasi, tėvų nežabota fantazija, pavyzdžiui, suteikti vaikui vardą iš vienos raidės A ar iš gausybės dvigubųjų balsių ir priebalsių, kaip antai Vvuuldtuurrm, bent kiek ribojama.

     Žinoma, per Nepriklausomybės dvidešimtmetį svetimų ir apskritai kitoniškų, naujai pasidarytų vardų pagausėjo. Kita vertus, nauja – tai seniai pamiršta sena ir kalbant apie vardus. Sakykime, pastaruosius ketverius metus tarp populiariausių mergaičių vardų Lietuvoje yra Emilija. Turimi piliečių vardų duomenys rodo, kad prieškariu šis vardas taip pat buvo gana populiarus, bet 1950, 1960 m. juo pavadinta tik apie pusšimtis naujagimių, o 1970, 1980 m. vos keletas, nuo 1990 m. populiarumas grįžta, 2000 m. Emilijų jau daugiau kaip šimtas. Kiti du paskutinį pusmetį dažniausi mergaičių vardai – baltiški Gabija ir Ugnė. Prieškariu jų beveik nefiksuota, vėliau, 1960 m., viena Gabija, 1970 m. viena Ugnė, 1980 m. jų jau apie dvidešimt, 1990 m. Gabijų apie keturiasdešimt, o 2000 m. Ugnių jau per šimtą. Taigi dabar jų populiarumo viršūnė.

     Berniukų populiariausi paskutinių metų vardai Lietuvoje – Matas, Lukas, Nojus. Patikrinome turimus duomenis kas dešimtmetį nuo 1920 m.: iš šių trijų vardų rečiausias buvo Nojus, vienam berniukui toks vardas suteiktas 1970 m., 1990 m. trims, 2000 m. net septyniasdešimt; iki 1960 metų neaptikta ir nė vieno Luko, 1980 m. šešiolika, 1990 m. apie pusantro šimto, 2000 m. jau keli šimtai; Matas taip pat buvo retas – nuo 1920-ųjų tai vienas, tai du, keturi, 1980 m. devyni, 1990 m. apie septyniasdešimt, 2000 m. dukart daugiau.

    Krikščioniški vardai populiarūs visoje Europoje, juos galime vadinti tarptautiniais, tik kiekvienoje kalboje jie turi savitas formas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje registruoti Lietuvos piliečių sūnų vardai Matthew, Matteo, Mateo, Luke, Lucas, Noah – tai tie populiarieji Matas (Motiejus), Lukas, Nojus, tik anglų, italų, ispanų kalbose nusistovėjusiomis formomis. Jie taisyklingi kitose kalbose, bet ne lietuvių.

     Tarp užsienyje registruotų vardų pastebėti ir pusiau skusti, pusiau lupti – pusiau savi, pusiau užsienietiški vardų variantai: Mat (= Matas), Noyous (= Nojus), Gabia (= Gabija). Tai iškreiptos lietuviškų vardų formos, derintos prie angliškos rašybos ir tarimo. Kas žino, jei Britanijoje paplistų angliškai adaptuotos baltiškų vardų formos, gal tai ir praturtintų anglų kalbos vardyną, tačiau lietuvių kalboje tokie variantai nepriimtini.

    Užsienietiškų vardų ir jų „vertimų“ į lietuvių kalbą yra keliariopų, jie nevienodai vertinami. Rufas (iš lot. Rufus) arba Ralfas (iš sen. germ. Hrodulf), Edita (iš sen. angl. Ēadgyth) yra senokai patekę į lietuvių kalbos vardyną, prisitaikę prie lietuvių kalbos sistemos visais lygmenimis ir teikiami rekomendaciniame vardų sąraše. (Rekomendaciniu laikomas K. Kuzavinio ir B. Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodynas“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras yra išleidęs šešias jo laidas.)

     Lietuvių kalbos vardyną plečia savomis darybos priemonėmis pagal analogiją pasidaryti lietuviški vardai (tokių fiksuota Lietuvoje). Pavyzdžiui, pagal Marija, Vilija atsirado naujų vardų su baigmeniu -ija, plg. Otelija (iš Otelas), Lakšmija (iš Lakšmė), pagal Virgilijus Jurgilijus (iš Jurgis). Be to, plečia adaptuotos svetimų vardų formos: kitų kultūrų vardai, pvz., Ahmedas, Mertas, Mustafa, Fatima, Zlata, ir greta senųjų krikščioniškų vardų adaptuojamos naujosios formos iš dabartinių Europos kalbų, pvz., greta Dovydo atsirado Deividas (angl. David), greta Adomo Adamas (angl. Adam), greta Hermano Armandas (pranc., isp. Armando), greta Jokūbo Džeimsas (angl. James). Palyginti su senosiomis lietuviškomis formomis, šie variantai naujesni, nėra skatintini, bet teiktini.

     Visai kas kita – neadaptuoti vardai, tokie kaip vyr. Anthony, Charlie, Mariou, mot. Gvadalupe, Emile, Chanel, Yasmin. Jie neturi lietuvių kalbos daiktavardžiams būdingos galūnės, kuria mūsų kalboje reiškiamos giminės, linksnio ir skaičiaus kategorijos, kartu neturi požymio, nusakančio asmens lytį, tariami ir rašomi skirtingai, kai kurie registruoti su nelietuviškomis raidėmis, kaip antai Alexander, Lewis, Warwick. Lietuvių kalbos požiūriu tokie vardai neteiktini. Ir tai, kad pageidaujančių tokių formų daugėja Lietuvoje, matyt, yra ne tik užsieniečių (imigrantų), bet ir emigrantų, mišrių santuokų įtaka.

     Atskiro dėmesio nusipelno kelianariai vardai. Civiliniame kodekse nustatyta, kad vaikui gali būti suteikiami du vardai. Peržiūrėjus užsienyje registruotų vaikų duomenis matyti, kad šis skaičius peržengiamas – yra registruotų ir trinarių, ir keturnarių, ir penkianarių vardų, plg.: vyr. Benjamin Tatan Nyamekye, mot. Rokya Alaa Eldin Azaz Bassiony

     Kai kurie tėvai (galbūt skirtingų tautybių) kelianariškumą išnaudoja kaip kompromisą – vieną vardą vaikui suteikia užsieninį, kitą lietuvišką. Plg.: vyr. Justin Mantas, Jibin Vėjas, Nicholas Mindaugas, Gabrielius Geoffrey Jonas, mot. Ayhan Smiltė, Samantha Liepa, Melek Nida, Nimat Kamilė Ademide. Kartais lietuviškas vardas eina pirma užsieninio, kaip antai vyr. Vytas Jose, Marčius Neil, Žilvinas Brendonas

      Vis dėlto užsienyje, taip pat ir Jungtinėje Karalystėje, gimusių vaikų vardai labai įvairūs, iš duomenų matyti, kad vaikams suteikiama ir po vieną, ir po du grynai lietuviškus vardus, nebijant nei lietuviškų raidžių, nei lietuviškų galūnių, kaip antai Džiugas, Drąsius, Dovydas Žygimantas ir Ūla, Salomėja, Vygintė, Izabelė Rasa.

     Naudodamiesi proga norėtume atkreipti tautiečių dėmesį į vieną itin savotišką ir neigiamą tendenciją antro vardo vietoje registruoti ne vardą, o pavardę. Pastarųjų metų duomenų imtyje iš Jungtinės Karalystės fiksuota, pvz., Jurgis N...auskas, Mark N...evich, David N...inskij, Lukrecija N...aitė, Mia N...ytė, Emilee N...iūtė.

      Norint išsaugoti lietuvišką pavardę, ją reikėtų rinktis kaip antrąją – sujungti abiejų tėvų pavardes brūkšneliu. Iškilus kliūtims (jei tėvai nėra susituokę ar nė vieno iš tėvų pavardė nėra dviguba), dėl leidimo sudaryti dvigubą vaiko pavardę reikėtų kreiptis tiesiai į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

       Suprantama, kad kitoje šalyje įsikūrę tėvai rinkdami vardą galvoja ne vien apie vardo reikšmę ir kaip jis derės su pavarde, bet ir kiek patogu bus jį vartoti gyvenamosios šalies aplinkoje, kitos kalbos kontekste, kokių asociacijų kels su tos kitos kalbos žodžiais ir pan. Tokiu požiūriu, žinoma, patogūs vadinamieji tarptautiniai vardai Beata, Laura, Justina ir pan. Tačiau begalūniai, neadaptuoti, nelietuviškais rašmenimis užrašyti vardų variantai lietuviško vardyno neišplėstų, tik susiaurins.

Aistė Pangonytė,
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė

Dar žr. Godos Jakubauskaitės straipsnį „Vaiko vardas – pagal emigracijos kryptį?
(www.tiesa.com arba „Tiesa“, 2010 m. lapkričio 18–24 d., nr. 83, p. 6–7).