Spausdinti

2013 m. vasario 28 d. Kalbos komisijos posėdyje protokoliniu nutarimu Nr. PN-1 patvirtinta rekomendacija „Dėl valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų“. Rekomendacija parengta Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES. Patvirtintame sąraše iš viso teikiami keturiasdešimt septynių valstybių parlamentų lietuviški pavadinimai, tarp jų šeši nauji adaptuoti (sulietuvinti), pvz., Rada, Rygikogas, Saeima, Skupština. Nustatytus pavadinimų sudarymo ir vartojimo principus galima taikyti ir kitų šalių parlamentų pavadinimams.

2013 m. vasario 28 d. Kalbos komisijos posėdyje protokoliniu nutarimu Nr. PN-1 patvirtinta rekomendacija „Dėl valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų“. Projektas parengtas Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos prašymu, apsvarstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės (vadovaujamos prof. dr. Albino Drukteinio). Pastabų dėl projekto teikė Europos Sąjungos institucijų vertėjai ir redaktoriai, ambasadų pastebėjimus surinko Užsienio reikalų ministerijos specialistai.

Į Valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų sąrašą, rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES, pirmiausia pateko ES valstybių narių, stojančiųjų šalių ir kandidačių parlamentų pavadinimai, vėliau sąrašas papildytas NATO šalių narių ir bendradarbiavimui svarbių šalių parlamentų pavadinimais, nutarta jį tvirtinti protokoliniu nutarimu. Patvirtintame sąraše iš viso teikiami keturiasdešimt septynių valstybių parlamentų lietuviški pavadinimai.

Bendrasis principas – oficialiajai vartosenai teikti parlamentų pavadinimus, sudarytus su oficialiaisiais valstybės pavadinimais. Atsižvelgus į teksto pobūdį ir kontekstą sudėtiniai pavadinimai gali būti įvairiai trumpinami, vietoj oficialiųjų gali būti vartojami ir neoficialūs parlamentų pavadinimai su bendriausiais terminais parlamentas, aukštieji ar žemieji rūmai ir pan.

Vienažodžiai parlamentų pavadinimai daugiausia perteikiami adaptuota (sulietuvinta) forma. Šią nuostatą paskatino vartosenos tendencijos ES dokumentuose ir panaši vartojimo tradicija lietuvių kalboje: altingas, bundesratas, Eduskunta, folketingas... – iš viso keturiolika specialiųjų pavadinimų nuo seno teikiami tarptautinių žodžių žodynuose. Prie jų nuo šiol galima pridurti šešis naujus: Irachtas, Nacionalratas, Rada, Rygikogas, Saeima, Skupština. Be šių, Gramatikos pakomisė dar svarstė adaptuotą Vengrijos parlamento pavadinimą – Òrsagdiūlėšas, tačiau dėl patogumo patvirtintas tarptautiškesnis pavadinimo variantas – Vengrijos Nacionalinė Asamblėja.

Austrijos ir Vokietijos aukštųjų ir žemųjų parlamento rūmų pavadinimų teikiami du variantai. Po du pavadinimo variantus atsirado vienodinant lietuviškus atitikmenis: Austrijos aukštieji rūmai anksčiau vadinti Federacine Taryba, žemieji – Nacionaline Taryba; Vokietijos – Bundesratu ir Bundestagu. Dabar oficialiajai vartosenai labiau rekomenduojami specialieji pavadinimai: Austrijos Respublikos – Bundesratas ir Nacionalratas, Vokietijos Federacinės Respublikos – Bundesratas ir Bundestagas, nors taip pat norminiais laikomi verstiniai atitikmenys: Austrijos Respublikos – Federalinė Taryba ir Nacionalinė Taryba, Vokietijos Federacinės Respublikos – Federalinė Taryba ir Federalinis Susirinkimas.

Vertėjams atkreipus dėmesį į gramatinį netikslumą pakeistas Ispanijos Karalystės pagrindinės parlamentinės institucijos lietuviškasis pavadinimas: vietoj Generaliniai Kortesai rekomenduojamas verstinis pavadinimas – Generaliniai Rūmai. Kadaise adaptuojant isp. Las Cortes Generales neatsižvelgta į tai, kad žodžio Cortes baigmuo -es žymi daugiskaitą (dar plg. anglų kalbos atitikmenį General Corts). Taisyklingai adaptavus būtų Generaliniai Kortai, tačiau šiuo keliu nebeinama turint omenyje, jog tarptautinis žodis kortas, dgs. kortai lietuvių kalboje vartojamas reikšme „lauko teniso aikštė“. Taigi kortesai lieka istorizmas, galbūt dar tinkamas feodalinės Ispanijos ir Portugalijos luomų atstovavimo organams pavadinti (isp. cortes < corte „karaliaus dvaras“, TŽŽ].

Autentiški valstybių parlamentų pavadinimai rekomendacijoje nepateikiami, juos ketinama nurodyti Kalbos konsultacijų banke. Sandaros požiūriu autentiški pavadinimai nevienodi, pavyzdžiui, jame gali nebūti valstybės pavadinimo (pvz., Riigikogu), dėl kalbos ypatumų gali būti būdvardis – vedinys iš valstybės pavadinimo (pvz., Parlamento Italiano), gali būti dalis oficialaus valstybės pavadinimo (pvz., port. Assembleia da República), rūmų pavadinimai gali būti sudaryti su aukštesnės institucijos pavadinimu (pvz., Государственная Дума Федерального Собрания Российской Федерации). Oficialioje vartosenoje lietuvių kalba visada pravartu pradėti nuo oficialiojo (ilgojo) valstybės pavadinimo.

Rekomendacijos įžanginėje dalyje išdėstytus pavadinimų vartojimo lietuvių kalboje principus galima taikyti ir kitų šalių parlamentų pavadinimams.

Rekomendacijoje neteikiamas Kosovo Respublikos parlamento pavadinimas, nes pati šalis, kaip valstybė, kol kas visuotinai tarptautiniu mastu nėra pripažinta, jos pavadinimas neteikiamas ISO 3166-1 „Šalių pavadinimų kodai“ ar Jungtinių Tautų Valstybių pavadinimų sąraše ir atitinkamai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1995 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ (Žin., 1995, Nr. 13-313). Prireikus įvardyti šios šalies parlamentą (alb. Kuvendi i Kosovës, serb. Скупштина Косова, Skupština Kosova) lietuvių kalba, rekomenduojama vartoti pavadinimą Kòsovo Respùblikos Susirinkìmas. (Kaip ir Šveicarijos atveju, kai vienodai oficialūs keli autentiški pavadinimai, rekomenduojamas ne specialusis, o verstinis pavadinimas.)

 

Parengė Aistė Pangonytė,
VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė

____________________ 

Dar žr. Gramatikos pakomisė svarstė parlamentų pavadinimus, 2012-12-07.