Spausdinti

2015 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 200 prašymų dėl asmenvardžių: daugiausia (110) dėl pavardžių darybos ypatumų ir keitimo (daugėja prašymų trumpinti pavardę numetant priesagą), dėl vardų suteikimo ar keitimo (80), dėl to paties asmens vardo ar (ir) pavardės formos įvairavimo skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose, adaptavimo, kitų kalbų asmenvardžių vartojimo rišliame tekste ir kt.

Pavardžių keitimo klausimai    

   Nuo 2009 metų piliečiai turi teisę pakeisti pavardę ją sutrumpindami pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111) 11.12 punktą. Trumpinama pavardė tradicinėje vartosenoje turi turėti trumpesnį, nepriesaginį, variantą. Dažniausiai siekiama sutrumpinti pavardes numetant slaviškas tėvavardines priesagas: -evič-, -avič-, -ovič-, -ov-sk-, taip pat -ausk-, -eck-, -insk- ir kt. Kartais pageidaujama numesti ir lietuviškas priesagas, pvz.: -onis, -ulis, -utis. Pasitaiko prašymų slavišką pavardės formantą keisti lietuvišku, pavyzdžiui, pavardės baigmenį -ovič ar -avič keisti į -aitis, -onis. Kalbos komisija neprieštarauja dėl daugelio pateiktų prašymų trumpinti pavardę, tačiau pirmiausia siūlo jos nekeisti – kamieno netrumpinti ir kitaip neiškreipti, nes pavardė – giminės paveldas, iš karto į kartą perduodamas asmenvardis.

   Moterys gali sutrumpinti pavardę nekeisdamos pavardės kamieno, tik atsisakydamos šeiminį statusą rodančios priesagos. Tokiu atveju prie pamatinės pavardės kamieno pridedama galūnė (žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“). Prašymai sutrumpinti pavardę numetant ir priesagą, ir galūnę netenkinami, taip pat moterų prašymai po santuokos turėti „tokią kaip vyro“ (vyriškos formos) pavardę (įskaitant atvejus, kai vyro pavardė turi galūnę -a). Kai asmenys yra ne lietuvių Lietuvos Respublikos tautybės piliečiai ar ne piliečiai, sudarant moterų pavardes gali būti taikomos ne lietuvių, bet atitinkamai latvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ar kitos kalbos taisyklės.

Rekomendacijos dėl vardų

   Kalbinės rekomendacijos dėl vardų atspindimos Piliečių vardų sąvade, pasvetainėje vardai.vlkk.lt, K. Kuzavinio ir B. Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ (Vilnius: MELC).

   Piliečių vardų sąvade per 2015 m. dr. Daivos Sinkevičiūtės (VU) aprašyta 950 vienanarių vardų, iš jų 461vertinami kaip teiktini. Metų pabaigoje sąvade paskelbtų vardų iš viso apie 48 tūkst. (vienanarių ir daugianarių). Neįvertintų, neaprašytų ir į viešą vardų sąvadą neperkeltų vardų dar liko 39 tūkst. Prireikus į klausimus dėl neaprašytų vardų, pvz., Aistija, Jorgis, Joris, Markas, Vitolis, atsako VLKK sekretoriato darbuotojai.

   Iš viso per metus vardų pasvetainę aplankė 70 tūkst. unikalių vartotojų (apsilankymų apie 89 tūkst.), per metus peržiūrėta apie 550 tūkst. puslapių rodinių. Labiausiai domimasi vardų (rodomas visų, taip pat ir neaprašytų, vardų) dažnumu, mokslo straipsniais ir nuorodomis į žiniasklaidos straipsnius asmenvardžių tema.

   Tėvams ir metrikatoriams kilus abejonių dėl vardų teiktinumo Kalbos komisija teikia rekomendacines išvadas raštu. Pagal Civilinio kodekso (3.282 str.), Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatas asmenvardžiai turi būti registruojami pagal lietuvių kalbos taisykles. Jei vardas pateikiamas ne lietuvių kalbos rašyba, be galūnės, tinkamai atspindinčios asmens lytį, siūloma prašymo netenkinti. Neprieštaraujama, jei pageidaujamas vardas, nors ir iš kitos kalbos vardyno, pateikiamas lietuviškais rašmenimis (pagal apytikslį tarimą), pridedant kurią lietuviškiems vardams įprastą galūnę. Taip pat neprieštaraujama dėl naujų, išgalvotų vardų, jeigu jie atitinka lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos taisykles.

   2015 metais piliečių ir metrikatorių prašymu parengta apie 80 atsakymų dėl vardų.

Naujų vardų vertinimas

   Pritarta dėl šių vardų: vyr. Aaronas, Radvilas, Tautvadas; mot. Aila, Laukmilė, Muzika, Nomeda. Neprieštarauta dėl vardų Sidabruna (nors geriau – Sidabrūna), Udhava (pakoregavus pirminę formą Uddhava), Laitas ar Leitas (pirminė forma Leigh).

   Vengrijos tarnyboms paliudyta, kad lietuvių vardyne yra moters vardas Viltė.

   Neigiamai atsakyta dėl šių lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančių vardų: vyr. Dennis, Filipp, Leo, Mattie, Nad-E-Ali Jon; mot. Adria, Amelia, Anna, Eleanor, Ella, Emile, Emily, Gretta, Layla, Leah, Maya, Melissa, Mia, Olivia, Patricia, Sibylla, Sofia, Thea, Tianna Erin, Vanessa, Viktoria.

   Galima pridurti, kad Vardyno pakomisė praėjusiais metais diskutavo dėl tarminių vardų formų ir dėl vardų, kuriuos galima būtų priskirti prie lietuvių vardyno branduolio ir skelbti kaip rekomenduojamus. Metų pabaigoje apsvarstytas parengtas rekomendacinis dažninis baltiškos kilmės vardų sąrašas (parengė dr. Daiva Sinkevičiūtė); plačiau žr. čia.

Keičiamų vardų vertinimas

   Neprieštarauta dėl vardo Gediminas pakeitimo į Gedas, Isolina – į Isola, Antanina – į Tonia (nors rekomenduoti lietuviški trumpiniai Antanė, Anta, Nina, Tanė), vardo Mindaugas – į Mindaugas Auksas, Martynas pakeitimo į du vardus – Martynas Princas; taip pat dėl lenkų tautybės asmens vardo Henrik pakeitimo į Henryk, rusų tautybės asmens vardo Sergejus į Sergej (ne Sergei), gruzinų tautybės asmens vardo Vladimir pakeitimo į Vladimir Lado.

   Neigiamai atsakyta dėl šių vardų pakeitimo:

  • vyr. Arūnas pakeitimo į Aaron, Danielius – į Eknoor, turimo vardo – į Francois, Ilja – į Ilya, Lukas – į Lucas, Nerijus – į Neil, turimo vardo – į Niko, Nikita – į Nicki David, Paulius – į Paul, Rajanas – į Rayan, Saulius – į Saul, Tautvydas – į Blake, Tomas – į Tommy, Vaidas – į Dievas Vaidas, Vitalijus – nei į Vitaliy, nei į Vitali;
  • mot. Aliona pakeitimo į Aliya, Anastasija – į Anastasia, Džoneta – į Džonetta, Gintarė – į Gabriele, Glorija – į Glorija Melissa, Ina – į Inna, Kerė – į Keri, turimo vardo – į Megan, Natalija – nei į Natalia, nei į Natali, Natalija – į Maksim, Raimonda – į Rai, Rasa – į Tarquin, Renata – į Renata Anna, Rugilė – į Rugile, Sabriela – į Sabriella, Viktorija – į Viktoria, Vilija – į Vilija Aaila, Virginija – į Virginia, Zinaida – į Zinka (geriau – Zina), kt.

   Tenka pridurti, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija vertina asmenvardžių klausimus tik lietuvių kalbos vardyno ir gramatikos požiūriu. Vardai keičiami pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111, todėl dėl teisinių klausimų, susijusių su asmenvardžių įgijimu, patariama kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

 

Teisės normų derinimas 


   2015 m. Kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2). Vertindama projektą Kalbos komisija laikėsi tokių pačių nuostatų, kurios išdėstytos 2014 metų pabaigoje Seimui pateiktoje išvadoje dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675: Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į visuomenės bei piliečių poreikius. Tokios išimtys siūlomos asmenims, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose galėtų būti įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį (kitos valstybės išduotą asmens dokumentą), taip pat su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir tokių sutuoktinių vaikams (jų pavardės galėtų būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio sutuoktinio asmens dokumentą). 

   Kalbos komisijos siūlymu 2014 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė, kad asmens pageidavimu vardas ir pavardė iš kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (lotyniškais rašmenimis) į lietuvių kilmės pažymėjimą gali būti perrašomas su tam tikrais diakritikais, būtent vartojant tas pačias raides kaip ir lietuvių kalbos raidyne: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž (plačiau žr. 2014-09-22, VLKK.lt). 2015 m. šia nuostata papildytas ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329; 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija), žr. 14 punktą. 

Parengė Aistė Pangonytė,
VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė 

________________________

* Atsakymus rengia VLKK sekretoriatas, probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė, prireikus pasitelkiami kitų kalbų specialistai.