Spausdinti

     1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją, tad šiemet minime jos įkūrimo šimtmetį. Nuo šios komisijos veiklos prasidėjo organizuota lietuvių terminijos tvarkyba. Švietimo ministerijai sudaryti tokią komisiją pasiūlė kalbininkas Jonas Jablonskis, remdamasis latvių pavyzdžiu.

     Latvijoje dar „1919 metais Švietimo ministerijos iniciatyva buvo įsteigta Terminologijos komisija, kurios užduotis – kurti vienodą terminiją. Komisijos veikloje dalyvavo ir žymūs latvių kalbininkai Janis Endzelynas (Jānis Endzelīns), Pėteris Šmitas (Pēteris Šmits), Ernestas Blesė (Ernests Blese), Jėkabas Dravniekas (Jēkabs Dravnieks). <…> Kadangi tuometinė Terminologijos komisija priklausė Švietimo ministerijai, to laikotarpio latvių terminijos tvarkybos eiga atsispindėjo Švietimo ministerijos leidžiamame mėnraštyje, kur visuotiniam aptarimui buvo skelbiami įvairūs pasiūlymai, tarp jų nemažai sinonimiškų tam tikros srities terminų, bei laukiama atsiliepimų“ (Kvašytė 2000: 77).

     Jablonskis manė, kad turėtų būti sudaryta ne tik pagrindinė Terminologijos komisija, bet ir mažesnės terminų komisijos: „valstybės aparate turėtų susidaryti kelios ar keliolika terminų komisijų iš įvairaus darbo specialistų; galėtų susidaryti komisijų – įvairiems gamtos mokslams, administracijos, ūkio dalykams, naujiems prekybos ir pramonės, kariuomenės dalykams ir t. t. Kiekvieno didesnio valstybės darbo sritis, kuri turi reikalo su įvairiais terminais, turėtų pati sudaryti savo reikalui komisiją, kuri galės savo terminų dalyką planingai dirbti, pasitarydama su Šviet. Min-jos pagrindine terminų komisija“ (JR II 211).

     Švietimo ministerija į pirmą posėdį 1921 m. balandžio 21 d. pakvietė dešimt komisijos narių: Kazimierą Būgą, Aleksandrą Dambrauską-Adomą Jakštą, Praną Dovydaitį, Joną Jablonskį, Praną Mašiotą, Vladą Poželą, Antaną Smetoną, Juozą Tumą-Vaižgantą, Adomą Varną ir Antaną Vireliūną. Į pirmą posėdį neatvyko Požela, Tumas-Vaižgantas ir Varnas. Posėdžiui pirmininkavo Smetona, sekretoriavo Vireliūnas. Kaip rašoma posėdžio protokole, „buvo iškelta pirmiausiąjį Komisijos uždavinį esant suvienodinti oficialinė valstybės įstaigų kalba. Taip pat susirinkusieji pasisakė reikiant peržiūrėti ir pataisyti ir šiaip sau įvairių mokslo šakų terminai“ (TKP 1921: 1).

     Posėdyje komisijos nariai aptarė ir savo darbo tvarką. Nuspręsta, kad suinteresuotų ministerijų atsakingi asmenys oficialiai raštu jai teikia svarstyti terminų projektus: būtina pateikti dešimt projektų egzempliorių, kurie išsiunčiami komisijos nariams susipažinti. Komisija raštu praneša laiką, kada projektas bus svarstomas, ministerijai, kuri jį yra įteikusi. Projekto svarstyti kviečiami ir suinteresuotos ministerijos atstovai, be to, nutarta priimti svarstyti ir atskirų asmenų raštu įteiktus terminų projektus. Protokole pažymėta, kad prie kiekvieno termino projekte turi būti įdėta aiškinamų sakinių su tuo terminu. Nuspręsta laikraščiuose paskelbti, kad Terminologijos komisija susikūrė ir pradėjo dirbti.

     Terminologijos komisijos darbo tvarka svarstyta ir antrame posėdyje 1921 m. balandžio 24 d. Nuspręsta, kad „keliamieji komisijoje klausimai sprendžiami paprasta dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma“ (TKP 1921: 2), o sprendimai posėdyje daromi tik tuomet, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 6 komisijos nariai, tarp kurių yra bent vienas filologas (Jonas Jablonskis arba Kazimieras Būga) ir referentas.

     1921 m. spalio 6 d. Terminologijos komisijos posėdyje svarstyta komisijos struktūra, kaip ir įsivaizdavo Jablonskis, nuspręsta sudaryti matematikos, gamtos, geografijos, literatūros ir teisės terminų komisijėles, kuriose dirbtų po tris narius. Matematikos terminų komisijėlė sudaryta iš Dambrausko-Jakšto, Mašioto ir Varno, į Geografijos terminų komisijėlę paskirti Jablonskis ir Vireliūnas, jiems pavesta pasikviesti trečią narį iš šalies. Smetonai pavesta sudaryti Teisės terminų komisijėlę, o Literatūros terminų komisijėlę sudaryti bei į ją pasikviesti Liudą Girą ir Vincą Krėvę įpareigotas Tumas-Vaižgantas. Gamtos terminų komisijėlės sudarymas atidėtas, kol bus į komisiją pakviestas gamtininkas specialistas. Kitame posėdyje į komisijos sudėtį buvo įtrauktas Tadas Ivanauskas ir jam pavesta sudaryti Gamtos terminų komisijėlę.  Nuolatiniu komisijos pirmininku išrinktas Smetona, sekretoriumi – Vireliūnas. Be to, nutarta protokolo ištraukas paskelbti laikraščiuose ir rinktis posėdžiauti kiekvieną ketvirtadienį. Šiame posėdyje pradėti svarstyti svetimi geografijos vardai, pateikti Jablonskio, nutarta rašyti: 1. Ė́stas, ė́stai (vietoj „igauniai“); 2. graĩkas, graikaĩ; 3. olándas, -ai (7 balsai už, 1 prieš ir 1 susilaikė); 4. skótas, -ai (Scholten), Skotijà; 5. aĩris, aĩriai (Iren); 6. lãtvis, lãtviai; 7. skandinãvas, Skandinavijà; 8. švẽdas, švedaĩ; 9. norvègas; 10. prancūzas (8 bal. už, 1 prieš), Prancūzijà (4 bal. už, 1 prieš, 4 susilaikė, už Fransija balsavo 4 už, 3 prieš ir 2 susilaikė); 11. eskìmas, eskìmai; 12. samojė́das; 13. nẽgras, -ai; 14. hotentótas (5 bal. už, 3 prieš, 1 sus.); 15. bušmė́nas (4 už, 1 prieš, 4 susil., už bušmẽnis balsavo 2 už, kiti susilaikė); 16. beduĩnas (TKP 1921: 2). 

      Komisijos sudėtis per jos gyvavimo laikotarpį dėl įvairių tarpusavio nesutarimų, kai kurių narių purizmo keitėsi ne kartą, keitėsi ir komisijos pirmininkas, ir sekretorius (plačiau žr. Keinys 2012: 38–41; Palionis 1979: 268; Auksoriūtė 2011: 80–91). 1922 m. kovo 30 d. posėdyje Jablonskis kaip oficialus narys iš komisijos pasitraukė, tačiau sutiko toliau darbe dalyvauti kaip patarėjas kalbos klausimais. Balandžio pabaigoje patvirtinta Darbo komisijėlė, į ją įtraukti Jablonskis ir Būga, o trečiuoju nariu pasiūlytas sekretorius. Svarstydami Darbo komisijėlės sudėtį ir veiklą Terminologijos komisijos nariai jau ne pirmą kartą kėlė ir atlyginimo klausimą, pabrėždami, kad komisijos nariams atlyginimas mokamas nereguliariai, dėl to ne vienas komisijos narys atsisakė joje dirbti, tad sudarę sąmatą nutarė ją pateikti Švietimo ministerijai (TKP 1922: 40). 1923 m. sausio 11 d. Jablonskis atsisakė dalyvauti ir komisijėlių darbe motyvuodamas tuo, kad iš komisijos darbo nematąs naudos, kad laikraščių kalbai pagerėti terminai vis tiek nepadėsią (TKP 1923: 52), o kitame posėdyje (sausio 18 d.) iš viso atsisakė dalyvauti Terminologijos komisijos darbe. 1924 m. gruodžio 2 d. mirė Būga, tad komisijoje neliko nuo pat jos įkūrimo dirbusio kalbininko. Išėjus Jablonskiui, o ypač po Būgos mirties, komisijos veikla pakrypo kraštutinio purizmo linkme (Palionis 1979: 268).

     Komisija 1921–1924 m. svarstė literatūros, teisės, akcizo, geležinkelių, technikos, geografijos, švietimo, telefonijos, politiškosios ekonomijos, fizikos, gaisrininkų, metmeninės braižybos terminus, taip pat Klaipėdos krašto vietų pavadinimus, Geležinkelių valdybos atsiųstus tikrinius vardus.

     Jos protokoluose pateikiami ne tik patvirtinti lietuviški terminai, bet ir aiškinimai, vartojimo pavyzdžiai, atitikmenys rusų kalba, kiek rečiau galima rasti ir vokiečių kalbos atitikmenų, pavyzdžiui:

Raštijà, ìjos yra visa tai kas parašyta, rašomasis, rašytasis žodis, ru. письменность.
Literatūra turi reikšti tą pačią sąvoką, kas tuo žodžiu reiškiama ir svetimose kalbose.
Veĩkalas, arba darbas, kūrinys, pagaliau tiesiog rãštai, rus. труд, сочиненiе. Pav.: Daukanto rãštai, V. Kudirkos veikalai. (TKP 1921: 14);

Ugnikalnis arba vulkanas.
Vulkanuotas ir vulkaningas. Overnės kraštas yra vulkanuotas, bet šiais laikais nebevulkaningas.
Vulkanynė. Javos salos yra tikra vulkanynė. Plg. akmenynė, kelmynė... Smėlynė, vieta, kurioj daug smėlio. Ežerynė, molynė...
Kalvà (Hügel). Kalvotas kraštas. (TKP 1922: 44).

     Prie termino dažnokai pateikiama ir sinonimų, pavyzdžiui:
Dieninukas (dienìnis, dienoraštis…) reikia kasdien neštis į klasę.
Duokit man kotelį (rašomąjį kotelį), rašomąjį, rašyklę. Šita rašyklė (rašomasis, kotelis) be plunksnos (plūksnos).
Duokit trintuką ir geriamąjį popierį (gėriklį, geriamojo popierio…). (TKP 1922: 48).

     Komisijos svarstytuose sąrašuose pateikti ne tik daiktavardžiai, bet ir būdvardžiai bei veiksmažodžiai, pavyzdžiui:
Bedaiktis.
Atsijas, abstraktus (abstraktinis).
Atleisti grūstį, atgrūdyti.
Grūstìs, -ies. Peilis geros grūsties.
Nukrypimas, -o; pakrypimas, -o.
Nukrypti; nukrypymo, nuokrypio, krypos kampas. (TKP 1923: 77).

     Terminologijos komisijos priimti terminai būdavo skelbiami periodinėje spaudoje. Antanas Vireliūnas iki 1923 m. pabaigos priimtus terminus 1924 m. išleido atskiru leidiniu „Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos: 1. Akcizo, 2. Teisės, 3. Kelių, 4. Telefonijos, 5. Geografijos, 6. Švietimo ir 7. Politiškosios ekonomijos reikalams“. Knygelės prakalboje sudarytojas rašė, kad „ir šiame įvardyne tėra tie įvardai, kurie yra išspausdinti „Švietimo Darbe“, tačiau jie tiksliau, smulkiau pertvarkyti, todel naudotis patogesni“ (Įv. 3).

     1925 m. 46-ajame „Lietuvos“ numeryje Jablonskis išspausdino straipsnį, kuriame kritikavo Terminologijos komisijos sukurtus naujadarus. Jis rašė: „Terminologų kalami vis nauji terminai. „Lietuvoje“ (Nr. 43) duotas vėl naujas, šiuo tarpu „Mėtojamosios (metmeninės) braižybos“ terminų projektas. Juo toliau, juo įmantresnių pasirodo terminų mūsų kultūros gyvenimui“ (JR IV 307). Pasak jo, „Terminologijos Komisijos uždavinys pradžioje buvo daug siauresnis: jai reikėjo daug mažiau gaminti terminų naujajam gyvenimui. Komisija bus nusidirbusi ar iš savo vagos kiek iškrypusi“ (JR IV 308).

     Po šio straipsnio Terminologijos komisija gavo Švietimo ministerijos raštą dėl darbo nukrypimo nuo komisijos su daryto įsakymo, o 1925 m. kovo 21 d. ministerija atsiuntė raštą, kuriame pranešė apie naujos Terminologijos komisijos sudarymą ir paprašė visus jos reikalus perduoti naujai paskirtam pirmininkui Jablonskiui. Naująją Terminologijos komisiją, kaip nurodyta Švietimo ministerijos rašte, sudarė Jonas Jablonskis (pirmininkas), Juozas Balčikonis, Vaclovas Kasakaitis, Antanas Salys, Pranas Skardžius ir Antanas Vireliūnas. Vireliūnui nesutikus, vietoj jo buvo pakviestas Stasys Šalkauskis, nutarta dar pakviesti Antaną Smetoną, Zigmantą Kuzmicką ir Joną Laurinaitį. Smetona dėl laiko stokos darbe dalyvauti atsisakė.

     Pirmasis naujos Terminologijos komisijos posėdis įvyko 1925 m. kovo 26 d., jame dalyvavo Balčikonis, Jablonskis, Salys ir Skardžius. Minėtame posėdyje Jablonskis pažymėjo, kad apsiima pirmininkauti dėl „nesveikatos tiktai ligi tol, kol nebūsią Komisijoj didesnio narių skaičiaus“. Jo siūlymu sekretoriumi išrinktas Skardžius (plačiau žr. TKP 1925: 146).

      Naujoji Terminologijos komisija, Jablonskio vadovaujama, persvarstė senosios komisijos aprobuotus chirurgijos ir veterinarijos terminus, atsisakė nemažos dalies naujadarų ir grąžino tarptautinius terminus. Kaip rašė Jonas Palionis, „apskritai naujoji Terminologijos komisija dirbo terminų kodifikacijos darbą labai atsargiai ir remdamasi jau anksčiau Jablonskio formuluotais teisingais teoriniais pagrindais“ (1979: 269). Be chirurgijos ir veterinarijos terminų, komisija nagrinėjo Klaipėdos krašto vietovardžius, Susisiekimo ministerijos pateiktus stočių vardus, karo sanitarijos ir medicinos, artilerijos, melioracijos ir krašto apsaugos raštinės terminus, katalikų šventųjų vardus bei evangelikų liuteronų vardus.

     1926 m. birželio mėn. 11 d. Jablonskis dėl nesveikatos raštu atsisakė pirmininko pareigų, o Švietimo ministerija nusprendė Terminologijos komisiją paleisti ir įpareigojo Kauno universitetą sudaryti naują komisiją. Buvo parengtas Lietuvos universiteto Terminologijos komisijos statutas, o 1926 m. pabaigoje universitete komisija buvo sudaryta iš Petro Avižonio, Balčikonio ir Šalkauskio, bet, Avižoniui atsisakius joje dirbti, ši naujai sudaryta komisija taip ir nepradėjo veiklos. Taigi Terminologijos komisija dirbo penketą metų iki 1926 m. vidurio. Per šį laikotarpį jos sudėtis keitėsi ne tik dėl skirtingo narių požiūrio į norminimo dalykus, bet ir dėl stringančio finansavimo.

     Terminologijos komisijos veikla lietuvių terminologijos plėtrai buvo labai svarbi. Ji apsvarstė, priėmė ir paskelbė spaudoje nemažai valstybės gyvenimui reikalingų įvairių sričių terminų, nomenklatūrinių pavadinimų, vietovardžių ir vardų, kurių dauguma įėjo į vartoseną ir tebevartojami iki šiol. Tai buvo pirma valstybės rūpesčiu sudaryta Terminologijos komisija, nuo kurios veiklos prasidėjo organizuota lietuvių terminijos tvarkyba. Beje, komisijos darbo tvarka, kai terminų rinkinius parengia tam tikrų sričių specialistai, o toliau terminai svarstomi kartu su rengėjais ir kalbininkais, išlikusi iki šių dienų.

Dr. Albina Auksoriūtė
Lietuvių kalbos institutas
(VLKK narė)

Pastaba. Citatos iš protokolų pateikiamos autentiškai, rašyba netaisyta.

Šaltiniai

Įv. – Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos. „Sakalo“ bendrovės leidinys, 1924.
JR – Jablonskio raštai I–V. Redagavo Juozas Balčikonis. Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija, 1932–1936.
TKP – Terminologijos komisijos protokolai Nr. 1–80 (1921–1923), saugomi Lietuvių kalbos institute, Nr. 81–180 (1924–1926) – Lietuvos centriniame valstybės archyve (f. 631, ap. 12).

Literatūra

Auksoriūtė A. 2011: Terminologijos komisijos (1921‒1926) veiklos apžvalga, Terminologija 18,
80‒91.
Keinys St. 2012 [1967]: Lietuvių terminologijos raida. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Kvašytė R. 2000: Sinonimai latvių kalbos terminų žodynuose, Terminologija 7, 76–87.
Palionis J. 1979: Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. Vilnius: Mokslas.


1 ir 2 pav. Terminologijos komisijos protokolas Nr. 1. ir protokolo Nr. 2 pradžia
3 ir 4 pav. Terminologijos komisijos protokolų Nr. 48 ir Nr. 53 pirmieji puslapiai
5 pav. „Įvardų“ viršelis, 24 ir 25 puslapiai

(Skelbiama iš žurnalo „Gimtoji kalba“, 2021 m. nr. 3, p. 3–9.)