Spausdinti
„Aiškūs ir glausti teisės aktai gali pagerinti Europos Sąjungos įvaizdį, padėti sutaupyti laiko ir kartu padidinti vertėjų ir kitų darbuotojų darbo našumą. Aiškių, lengvai suprantamų tekstų rengėjai prisideda prie geresnio teisinio reguliavimo ir demokratijos sklaidos šalyje“ – taip nusakoma Europos Komisijos kampanijos „Rašykime aiškiai ir glaustai“ esmė.

 Konferencijos plakatas

     „Aiškūs ir glausti teisės aktai gali pagerinti Europos Sąjungos įvaizdį, padėti sutaupyti laiko ir kartu padidinti vertėjų ir kitų darbuotojų darbo našumą. Aiškių, lengvai suprantamų tekstų rengėjai prisideda prie geresnio teisinio reguliavimo ir demokratijos sklaidos šalyje“ – taip nusakoma Europos Komisijos kampanijos „Rašykime aiškiai ir glaustai“ esmė.

    Kampanija prasidėjo 2009 m. Ją rengia kelių Europos Komisijos tarnybų – Generalinio sekretoriato, Teisės tarnybos, Žmogiškųjų išteklių (mokymo), Komunikacijos ir Vertimo raštu direktoratų – atstovai. 2010 m. metais 23 oficialiomis ES kalbomis parengtas leidinys „Rašykime aiškiai ir glaustai“ (žr. čia lietuvių kalba), sukurta pagalbos linija tekstų rengėjams (plg. VLKK Kalbos konsultacijų grupės darbą), surengta aiškaus rašymo savaitė, dar žr. leidinį „Clear Writing“ (Aiškus ir glaustas rašymas, rugsėjo mėn. nr. čia anglų kalba). Pranešėjas iš Didžiosios Britanijos Martinas Cuttsas

     2010 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija sukvietė į Briuselį ES šalių narių atstovus. Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Portugalijos atstovai konferencijoje „Aiškaus ir sklandaus rašymo iniciatyvos Europoje“ (Clear Writing throughout Europe) pranešė apie teisės aktų rengimą ir redagavimą savo šalyje. Konferencijoje dalyvavo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Sekretoriato darbuotojos A. Pangonytė ir G. Kazlauskaitė. 

     Švedijoje kalbininko peržiūra teisės aktams pradėta taikyti bene anksčiausiai – 1976 m. Dabar tiek šioje šalyje, tiek kai kuriose kitose veikia teisinės ir kalbinės projektų patikros tarnybos, dažniausiai prie teisingumo ministerijų, galioja patikros procesą nustatantys teisės aktai, teisininkų ir kalbininkų pastabos aptariamos su tekstų rengėjais pasitarimuose, telefonu, el. paštu, prireikus pataisos, siūlymai dokumentuojami.

     Dalyviai renkasi į salęVisuotinai sutarta, kad siekiant užtikrinti aukštą teisės aktų kalbos kokybę būtinas teisininkų, teisės aktu reguliuojamos srities specialistų, kalbininkų bendradarbiavimas kuo ankstesniame teisės akto rengimo etape. Pabrėžta būtinybė motyvuoti politikus, ministerijų tarnautojus, tam tikrų sričių specialistus – visus teisės aktų autorius ne daugiažodžiauti, nevartoti specialybės žargono, vengti sunkiai išverčiamų idiomų, galbūt net susiklosčiusių įmantraus formulavimo tradicijų, bet stengtis formuluoti teiginius kuo tiksliau, aiškiau, sklandžiau, glausčiau, apgalvoti teisės akto struktūrą (tiek įvadinę dalį, tiek pastraipas), parinkti tikslius, aiškiai apibrėžtus  terminus. 

     Informacija apie teisės aktus visuomenę turėtų pasiekti ne (euro)biurokratine, kanceliarine, o kuo suprantamesne kalba, netgi artima kasdienos kalbai. Tai ypač aktualu šalyse, kuriose dauguma gyventojai mažai raštingi (pateiktais duomenimis, Portugalijoje tokių 80 proc.). Tik tada galima tikėtis, kad šalies ir ES piliečiai naudosis teisės aktais, galbūt net sugebės dalyvauti juos rengiant, taisant ir keičiant. Per konferencijos pertrauką veikė šalių narių medžiagos aptariama tema paroda. Pateikta informacinių lankstinukų apie VLKK veiklą, Terminų ir Kalbos konsultacijų bankus.

     Kitaip sakant, aiškesnė ir sklandesnė teisės aktų kalba – kartu ir veiksmingos demokratijos veiksnys. Glaustesni teisės aktai – mažesnės vertimo ir jų sklaidos išlaidos. 

 

***

Nuotraukos:

  1. Konferencijos plakatas
  2. Pranešėjas iš Didžiosios Britanijos Martinas Cuttsas
  3. Salė prieš pasidedant posėdžiui
  4. Per konferencijos pertrauką veikė leidinių, susijusių su konferencijos tema, visomis šalių narių kalbomis paroda. Pateikta informacinių lankstinukų apie VLKK veiklą, Terminų ir Kalbos konsultacijų bankus. 

Dar žr. Tarptautinės sklandžios kalbos asociacijos (Plain Language Association InterNational) svetainę ir joje teikiamą rekomendacinės literatūros (angl. k.) sąrašą, čia.