Rugsėjį Kalbos konsultacijų banke lankytasi apie 116 100 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi leksikos klausimais (žodžių „laptopas, loptopas“, „aplikacija“, „maršrutizatorius“, „feisbukas“, „spamas“, „pikselis“, „akauntas“, „sensorius“, „flešas“, „zipuoti“, „instaliuoti“, „barkodas“, „dūzgės“ vartojimas). Kiti lankytojus dominę dalykai – rašyba (kaip rašyti neiginį „ne“, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „mini“, kada tarp dviejų žodžių rašomas brūkšnelis), sintaksė („nustatyti kuo“, „už ką“), semantika (žodžių „pilnas, pilnai“, „kaštai“ vartojimas).

    Lietuvos Respublikos terminų bankas papildytas akademinio sąžiningumo, ryšių su visuomene ir projektų valdymo sričių terminais iš 2018 m. ir 2019 m. išleistų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teigiamai įvertintų terminų žodynų.

   Rugpjūtį Kalbos konsultacijų banke lankytasi daugiau nei 52 250 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi rašybos klausimais (kaip rašyti dalelytes „ne“ ir „nebe“, kaip rašoma euro santrumpa, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „auto“, „mini“, kada rašomas brūkšnelis, kokia lietuviškų kabučių forma). Kiti lankytojus dominę dalykai – sintaksė („nustatyti kuo“, „dėl ko“, „per ką“, „laikyti kuo“, „už ką“, naudininko vartojimas, ar vartojamas jungtukas „kaip“ laiko šalutiniams sakiniams jungti ir kt.), semantika (žodžių „vartoti, naudoti“, „pilnas, pilnai“ vartojimas), leksika (skolinių, dalelytės „neva“ vartojimas), žodžių daryba (ar vartojamas priešdėlis „anti-“).

    Liepą Kalbos konsultacijų banke lankytasi 59 000 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi rašybos klausimais (kaip rašyti neiginį „ne“, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „mini“, kada rašomas brūkšnelis, kokia euro santrumpa, kaip rašomi įmonių pavadinimai). Kiti lankytojus dominę dalykai – sintaksė (ar vartojamas jungtukas „kaip“ laiko šalutiniams sakiniams jungti, „nustatyti kuo“, „už ką“, „dėl ko“, „per ką“, „laikyti kuo“, „virš ko“, naudininko vartojimas), semantika  (žodžių „pilnas, pilnai“, „vartoti, naudoti“ vartojimas), leksika (skolinių, dalelyčių „nė“, „nei“, „neva“ vartojimas).

, skyryba

      Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido prof. Albino Drukteinio parengtą knygą „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“. Šis leidinys ir 2019 m. lapkričio 7 d. Kalbos komisijos nutarimas „Dėl lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“ sudaro vientisą dabartinių skyrybos taisyklių rinkinį. Glaustos nutarimo taisyklės leidinyje papildytos įvairesniais raiškos variantais, pateikiama kelių skyrybos taisyklių derinimo atvejų. Ieškant skyrybos paaiškinimo ar norint dėl jos apsispręsti, geriausia naudotis abiem šaltiniais.

    Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kiek vėliau nei įprastai priėmė sprendimą dėl žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančios Kalbos premijos skyrimo. Šiais 2020 metais Kalbos premija skiriama iškiliam lietuvių kalbininkui doc. dr. Aldonui Juozapui Pupkiui. Kalbos premija skirta už viso gyvenimo nuopelnus – reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos norminimą, visuomenės švietimą ir lietuvių kalbotyros istorijos puslapių įamžinimą ateities kartoms. 

   Birželio 17 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių kultūrinės veiklos, lituanistinio švietimo mecenatė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė (1920–2011). Pagerbiant šią šviesią ir taurią asmenybę, birželio 17 d. 18 val. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios, o 19 val. vyks Aleksandros Kazickienės ir jos mokytojo Petro Būtėno atminimą įamžinančios premijos įteikimo šventė.

     Gegužę Kalbos konsultacijų banke lankytasi daugiau nei 94 150 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi rašybos klausimais (kaip rašyti neiginį „ne“, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „mini“, „video“, „anti“, kada rašomas brūkšnelis, kabutės). Kiti lankytojus dominę dalykai – sintaksė („nustatyti kuo“, „už ką“, „per ką“, „laikyti kokiu“, „dėl ko“, „virš ko“, ar vartojamas jungtukas „kaip“ laiko šalutiniams sakiniams jungti), semantika (žodžių „pilnas, pilnai“, „vartoti, naudoti“, „reiškia“ vartojimas), skyryba (kada rašomas brūkšnys), leksika (veiksmažodžio „įtakoti“, skolinių, jungtukų „negu“, „nei“ vartojimas).

     Lietuvos Respublikos terminų banke skelbiami grybų (inoperkulinių diskomicetų) lietuviški pavadinimai.

, kalbos politika , kirčiavimas ir tartis

     Šiandieninė bendrinė kalba, jos sistema buvo kodifikuota Jono Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ (1901), patvirtinta raštuose tuo metu jau plačiai vartota vakarietišku (suvalkietišku) pagrindu besiformuojanti kalbos atmaina. Remiantis dar nuo Danieliaus Kleino einančia vakarietiška tradicija, įtvirtintas ir vakarietiškas tarties pagrindas. Kodifikuota tartis nebuvo vakarų aukštaičių kauniškių tarmės kopija. Andrius Ašmantas vėliau pabrėžė, kad bendrinė tartis toli peržengia kapsų ir zanavykų šnektų ribas ir svarbiausiomis ypatybėmis nusidriekia net iki Šiaulių, Tauragės, peržengia Kauną, o vakaruose apima ir Mažąją Lietuvą.

     Praktikoje bendrinė tartis pirmiausia skleidėsi scenine (vaidybine) išraiška <...> Besikuriančiame profesiniame lietuvių teatre kalbos klausimais bendradarbiavo režisierius Glinskis ir Jablonskis, vėliau teatro klausimais tardavosi Pranas Skardžius ir universiteto Teatro seminaro vadovas Balys Sruoga. Susikūrusiose vaidybos mokyklose skirta daug laiko lietuvių kalbai ir jos tarčiai mokyti.