Vasario 21 d. Konsultacijų grupės vadovė Sigita Sereikienė dalyvavo Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Šakių viešojoje bibliotekoje surengtame renginyje, skaitė pranešimą apie kalbos aktualijas.

Sausį Kalbos konsultacijų banke lankytasi daugiau nei 87 700 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi semantikos klausimais (žodžių „vartoti, naudoti“, „pilnas, pilnai“ vartojimas). Kiti lankytojus dominę dalykai – rašyba (kaip rašyti dalelytes „ne“ ir „nebe“, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „auto“, „mini“, kokia lietuviškų kabučių forma ir kt.), sintaksė („nustatyti kuo“, „dėl ko“, „per ką“, „laikyti kuo“, „už ką“, „vietininkas“ ir kt.).

     Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija surengė diskusijų seminarą tarties ir kirčiavimo mokykloje klausimais. Seminarą vedė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Elona Bagdanavičienė, pranešimą „Bendrinė tartis – iš praeities į dabartį“ perskaitė dr. Aldonas Pupkis, tarties ir kirčiavimo mokymo mokykloje klausimais diskutavo mokslininkai dr. Rita Miliūnaitė, doc. dr. Zita Nauckūnaitė, prof. dr. Vidas Kavaliauskas, taip pat Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja ekspertė Dangira Nefienė, Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos direktorė ir mokytoja Jolanta Bartkūnienė ir kt.

   Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašo siūlyti pretendentų į apdovanojimą už lietuvių kalbos puoselėjimą kandidatūras.

   Kalbos konsultacijos telefonu nuo sausio 6 d. teikiamos visą darbo dieną – nuo 8.30 iki 17.30 val.

    TV laidos „Mokslo sriuba“ ir tinklaraščio „Konstanta 42“ kūrėjų rengiamo Mokslo populiarinimo rašinių konkurso tikslas – populiarinti mokslą, skatinti mokslu besidominčius žmones populiariai pristatyti mokslo atradimus ir ugdyti jų gebėjimus tai daryti.

Gruodį Kalbos konsultacijų banke lankytasi apie 79 200 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi rašybos klausimais (kaip rašyti dalelytes „ne“ ir „nebe“, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „auto“, „mini“, „video“ ir kt.). Kiti lankytojus dominę dalykai – semantika (žodžių „vartoti, naudoti“, „pilnas, pilnai“ vartojimas), sintaksė („per ką“, „nustatyti kuo“, „laikyti kuo“, „dėl ko“, „naudininkas“, „vietininkas“ ir kt.).

Paskutinį 2019 m. mėnesį Kalbos komisijos konsultantai VĮ Registrų centrui suteikė 1897 konsultacijas dėl juridinių asmenų pavadinimų.
1019 pavadinimai, arba 54 proc., įvertinti kaip atitinkantys bendrinės kalbos normas.

, rašyba , svetimvardžiai , vardai ir pavardės

   Kaip pranešama, Europos Komisijos teisingumo ir vartotojų reikalų generalinė direktorė Tiina Astola „ragina Lietuvos institucijas pripažinti judžių ES piliečių asmenvardžius“. Iš karto verta pabrėžti, kad ES piliečių, kaip ir visų kitų užsienio valstybių piliečių, asmenvardžiai Lietuvoje yra pripažįstami. Originalių kitų kalbų asmenvardžių vartojimo dalykinio stiliaus tekstuose principas įtvirtintas Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos nuostatų, patvirtintų VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60, 3.2 punkte. Už mėginimą įvesti į vartoseną originalias formas dar sovietiniais metais Kalbos komisijos veikla keliskart netgi buvo sustabdyta, tačiau nuo 1984 metų galimybė vartoti originalius asmenvardžius (čia ir toliau – lotyniškojo pagrindo) jau galiojo...