Kalbos komisija, vykdydama Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pavestą funkciją rūpintis valstybinės kalbos būkle švietimo įstaigose, tęsia lietuvių kalbos, vartojamos aukštojo mokslo srityje, vertinimą. Šiais metais buvo vertinami Lietuvos mokslų akademijos geriausių mokslo darbų konkursui pateikti magistro darbai ir disertacijos, aukštųjų mokyklų išleisti mokomieji leidiniai. Rezultatai aptarti Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje.

       Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais aptarė lietuvių kalbos (kaip užsienio ir kaip valstybinės kalbos) mokėjimo vertinimo sistemos kūrimo klausimus.
        Gegužės 19 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusiame „Poezijos pavasario“ renginyje „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ beveik trys dešimtys Lietuvoje dirbančių ar besimokančių užsieniečių, mišrių šeimų vaikų, kitose šalyse gimusių ir ten kurį laiką gyvenusių lietuvių skaitė mūsų poetų eiles, dainavo lietuviškas dainas. 
        Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, sveikindama renginio dalyvius, pasidžiaugė, kad gražus lietuvių kalbos sklaidos sumanymas įtraukia vis daugiau dalyvių, norinčių Lietuvą pažinti lietuvių kalba. Kalbos komisijos dovanos įteiktos jauniausiai renginio dalyvei ukrainietei Žanai Lupenko bei iš tolimiausios šalies – Indonezijos – atvykusiam I Made Okai Sutamai.
       Antrus metus Baltijos ir Turkijos kultūros akademijos su partneriais vykdomo projekto „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ tikslas – atkreipti dėmesį į kalbos vaidmenį kultūroje, skatinti mokytis lietuvių kalbos, pažinti lietuvių kultūrą per literatūrą ir ją skleisti.
 
VšĮ Europos žmogaus teisių fondo surengtoje konferencijoje „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“ aptarti kai kurie asmenvardžių rašymo dokumentuose klausimai.

      2016 m. gegužės 11 d. Kalbos komisijoje lankėsi Japonijos ambasadoriaus pavaduotojas ir ambasados patarėjas Shinichi Yamanaka (Šiniči Jamanaka) ir antroji sekretorė Tomoe Kotani (Tomojė Kotani).

      Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų ir istorikų forume „Kaip atrasti Vasario 16-osios Respubliką mokykloje“. D. Vaišnienė pranešime aptarė 1919–1940 metais priimtų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybinės kalbos vartojimą ir mokymą, pareigą mokėti ir vartoti lietuvių kalbą įvairiose viešojo gyvenimo srityse, taisyklingos kalbos reikalavimus. 
   Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo tarminės kūrybos konkurso „Žalia žolė“ baigiamojoje šventėje. Šįmet apdovanoti šeši konkurso nugalėtojai suaugusių ir moksleivių amžiaus grupėse, atskiras apdovanojimas skirtas geriausiam įgarsintam tarminiam kūriniui. Darbus vertino kalbininkų, etnologų, tarminės literatūros kūrėjų komisija. 
         Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto surengtoje Gruzinų kalbos dienos šventėje. Renginys skirtas poeto Šota Rustavelio 850 metų jubiliejui. 
Pokalbiuose su Panevėžio miesto meru Ryčiu Račkausku ir Panevėžio rajono mero pavaduotoju Antanu Pociumi aptarta kalbos tvarkybos reforma, valstybinės kalbos priežiūros ir kontrolės klausimai. Susitikimuose dalyvavo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas.
 

      Kovo 15 d. Lietuvos edukologijos universitete vyko baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys.