Spausdinti

   2019 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje įvyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl 1863–1864 metų sukilimo dalyvių įvardijimo. Pasitarime dalyvavo atstovai iš Kultūros ministerijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvos istorijos ir Lietuvių kalbos institutų (kviestas, bet negalėjo dalyvauti ir atstovas iš Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos). Svarstant sąrašą istorijos specialistai pateikė duomenų apie kiekvieno asmens kilmę, numanomą tautinę priklausomybę, jo asmenvardžio vartojimo lietuvių istoriografijoje tradiciją. Ne visų dalyvių istorinis vaidmuo buvo vienodai reikšmingas, ne visų pavardės turi nusistovėjusią rašytinę formą.


   Vardyno specialistai siūlė principinę rašybos nuostatą, atsižvelgdami į istorijos laikotarpio ypatumus: XIX a. šaltiniuose asmenvardžiai fiksuoti to meto oficialiomis kalbomis – rusų ir lenkų kalbomis, tačiau XX a. atsirado įvardijimai lietuvių ir baltarusių kalbomis (įamžinimo užrašai tikriausiai taip pat bus trikalbiai: lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis). Taigi, rašant istoriją lietuvių kalba, teiktinos lietuviškos tradicinės vardų formos, pvz.: Jonas, Antanas, Jokūbas, Kazimieras; taip pat lietuviškomis formomis galėtų būti teikiamos ir kai kurių asmenų pavardės, pvz.: Sipavičius, Zdanavičius (plg. Basanavičius, nors ofic. Basanowicz); Benkauskas, plg. sukilimo vadų pavardes – Kalinauskas, Sierakauskas (nors lenk. Kalinowski, Sierakowski, brus. Каліноўскі, Серакоўскі).

   Atsižvelgiant į asmens kilmę ir istoriografinius duomenis nutarta transkribuoti asmenų, kilusių iš dabartinės Lenkijos asmenvardžius, atspindint tiek vardų (pvz.: Janas, Julianas), tiek pavardžių tarimą (pvz.: Benkovskis, Lesnevskis, Marčevskis), Lietuvos istorijos specialistų teikimu transkribuotos ir kai kurių kitų asmenų pavardės.

   Pasitarimo dalyviai nusprendė siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai tęsti diskusiją dėl sostinės gatvių pavadinimo sukilimo dalyvių vardais, neskubėti priimti sprendimo: pirmiausia turėtų būti baigti ir aprašyti tebevykstantys istoriniai tyrimai, jų rezultatai – aprašyti ir pristatyti visuomenei, o tada – visuomenės aptarti ir įvertinti. 

Parengė Aistė Pangonytė, 
VLKK Bendrojo sk. vyriausioji specialistė