Spausdinti

       Valstybinė lietuvių kalbos komisija kartu su Lietuvių kalbos institutu lapkričio 19 d. surengė diskusijų seminarą „Palemonas“ ir kiti lietuviški šriftai: naudojimas ir perspektyvos“. Seminare dalyvavo „Palemono“ šrifto kūrėjai: doc. dr. Vladas Tumasonis, doc. dr. Petras Skirmantas, doc. dr. Mindaugas Strockis, dr. Ona Aleknavičienė, Ovidijus Talijūnas; Lietuvių kalbos instituto ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro specialistai, seminarą vedė Kalbos komisijos Informacinių technologijų pakomisės pirmininkas doc. dr. Andrius Utka.

       „Palemonas“ – originalus lietuviškas šriftas, skirtas plačiajai visuomenei ir lituanistikos mokslo reikmėms. Sukurtas 2004 m., jis keletą kartų atnaujintas ir tobulintas. Naujausia 3.2 versija (http://www.vlkk.lt/palemonas) paskelbta 2019 m. birželį.

       Pirmoje seminaro dalyje doc. dr. Petras Skirmantas papasakojo apie pirmuosius kompiuterizacijos ir skaitmeninės spaudos žingsnius Lietuvoje. „Palemono“ šrifto kūrėjų grupės vadovas doc. dr. Vladas Tumasonis priminė lietuviško šrifto „Palemonas“ kūrimo istoriją, papasakojo, kaip jis buvo pildomas ir tobulinimas. Šiuo metu „Palemonas“ apima 4655 specialiuosius ženklus. Didžiausią jų grupę – net 2800 – sudaro lituanistiniai rašmenys. Dėl kai kurių unikalių ženklų standartizacijos šrifto kūrėjams teko kreiptis į Unikodo centrą, kad ženklams būtų suteikti unikalūs kodai.
       Atkreiptas dėmesys, kad naujausioje „Palemono“ versijoje (3.2) atsižvelgta į šrifto naudotojų pastabas dėl kai kurių raidžių atvaizdavimo.

       
      Antroje seminaro dalyje aptartas „Palemono“ palaikymo poreikis ir naujų versijų galimybės. Galėtų būti sukurta labiau elektroninei terpei pritaikyta versija.
       Taip pat diskutuotas „Palemono“ įtraukimo į programinės įrangos gamintojos „Microsoft“ šriftų meniu klausimas.
       Šrifto kūrėjai pabrėžė, kad „Palemonas“ yra ir plačiai pritaikomas, ir unikalus specialiais lingvistiniais ženklais šriftas: jis apima dabar privalomą paneuropinę ženklų aibę, tinkančią visos Europos rašybos sistemoms (ją sudaro 652 ženklai), „Palemonu“ galima rašyti bet kuria Europos kalba (latviškai, estiškai, ispaniškai, norvegiškai, graikiškai, rusiškai ir kt.), dėl unikalių lingvistinių ženklų juo leidžiami įvairūs mokslo leidiniai, senieji raštai.
       Plačios pritaikymo galimybės, šrifto aktualumas visam Baltijos regionui išskirtos kaip svarbiausios priežastys, dėl kurių būtų galima siūlyti „Palemoną“ įtraukti į labiausiai naudojamas operacines sistemas. Konkretesni argumentai bus diskutuojami Kalbos komisijos Informacinių technologijų pakomisėje.