Spausdinti

      Šiandien Vyriausybės rūmuose vyksta valstybės institucijų atstovų seminaras, kuriame aptariama Europos kalbų išteklių koordinavimo (ELRC) iniciatyva. Seminaro rengėjai Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ir partneriai. Išsamiau apie renginį žr. čia.

      Atidarydama seminarą VLKK pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė pabrėžė Europos Sąjungos bendros skaitmeninės rinkos ir tapvalstybinės viešųjų paslaugų infrastruktūros politinę, visuomeninę ir ypač ekonominę naudą:

      Europos Sąjungos daugiakalbystės principas – plėtoti ir kurti nacionalines Europos kalbas, per mašininio vertimo ir kitokias technologijas įtraukti šias kalbas į daugiakalbes informacines infrastruktūras ir tarpvalstybines viešąsias elektronines paslaugas. Bendra skaitmeninė rinka ir tapvalstybinė viešųjų paslaugų infrastruktūra sėkmingai veiks tik remdamasi tikrosios daugiakalbystės principu. Ar visi šią daugiakalbystės esmę vienodai suvokiame? Kokia pozicija mums artimesnė – Europos Sąjungos politinėmis nuostatomis reiškiama galimybė išsaugoti ir plėtoti gimtąją kalbą visose gyvenimo srityse, skatinti vertimus ir visų oficialiųjų kalbų mokymąsi ar viešose diskusijose reiškiama nuostata apie ekonominį kalbų įvairovės nepagrįstumą, mažųjų kalbų neperspektyvumą mokslo, verslo, skaitmeninių technologijų ir kitose srityse?

     Europos Komisijos duomenimis, 99 % visų Europos įmonių yra mažos ir vidutinės, bet tik 7 % jų prekių ir paslaugų internetu galima įsigyti kitose valstybėse, o įmonių informacija pasiekiama ir kitomis kalbomis. Be to, 90 % Europos klientų pripažino, kad yra labiau linkę naršyti internetą savo gimtąja kalba. Taigi parama kalbos įsitvirtinimui skaitmeninėje erdvėje ir kasdienės daugiakalbystės skatinimas gali turėti ne tik politinę, visuomeninę, bet ir ekonominę naudą: manoma, kad bendroji skaitmeninė rinka gali iki 340 mlrd. eurų prisidėti prie ekonomikos augimo, sukurti šimtus tūkstančių naujų darbo vietų ir aktyvią žinių visuomenę.

      Koks Lietuvos indėlis? 2012 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritarė Lietuvių kalbos informacinėse technologijose gairėms. Jų įgyvendinimas susijęs su Susisiekimo ministerijos sprendimais, įtraukiančiais valstybės institucijas, kurios teiks viešąsias elektronines paslaugas diegdamos kalbos technologijas.

     Skaitmeninės darbotvarkės taryba pritarė prioritetinėms kalbos technologijų kūrimo kryptims. Viena iš jų – mašininis vertimas.

      Iki  2020 metų numatoma tobulinti mašininio vertimo įrankius, gerinti jų kokybę susiejant statistinį vertimą su semantinės ir sintaksinės analizės rezultatais, šnekos technologijomis. Šias integruotas sistemas plėtosiantys Vilniaus universiteto, šio universiteto Matematikos ir informatikos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai sujungs technologijas ir kalbą. Tai natūralu. Reikalavimas Lietuvoje laikyti matematikos brandos egzaminą ateityje gali grąžinti matematine logika grįstą požiūrį į kalbą kaip į sistemą. Matematika ir informatika dera su kalbos išmanymu. Kalbos technologijų kūrėjai žino, kad dirbtinis intelektas, kaip ir bet kuris lietuvių kalbos brandos egzaminą laikantis abiturientas, geriausiai apdoroja aiškią loginę ir gramatinę struktūrą turinčią kalbą. Taip visai pragmatiškai paneigiami pseudokalbiniai samprotavimai apie begalinį lietuvių kalbos sunkumą, išsilaisvinimo iš savo kalbos ir jos taisyklių baudžiavos filosofiją, kalbos nevisavertiškumą moksle, versle ar technologijose.

      Tikroji kalbos politika nesupaprastintina iki kelių, net lietuviškam raidynui nepriklausančių, rašmenų problemos. Kalbos politika – tai sprendimai, lemiantys rytojaus lietuvių kalbą, siejamą su bendra Europos erdve: laisvu judėjimu, informacijos sklaida ir bendra skaitmenine rinka. Ją formuoja visų mūsų, čia dalyvaujančių valstybės institucijų, mokslo centrų, informacinių technologijų verslo atstovų, bendri tikslai ir darbas.