Spausdinti
Rugsėjo 26 d. Vilniaus universitete vyko vieša diskusija „Mokslo kalba ir daugiakalbystė“. Joje dalyvavo Kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė...

     

      Rugsėjo 26 d. Vilniaus universitete vyko vieša diskusija „Mokslo kalba ir daugiakalbystė“.
   Diskusijoje dalyvavo Latvijos universiteto ir Ventspilio aukštosios mokyklos profesorė Dzintra Lele-Rozentāle, Greifsvaldo Ernsto Moritzo Arndto universiteto Vokiečių kalbotyros katedros vedėjas Jürgenas Schiewe, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių katedros profesorius Vaidotas Kažukauskas.

    Diskusijos dalyviai svarstė, kokia nacionalinių kalbų ateitis mokslo srityje, kur vis daugiau erdvės užima anglų kalba. Ši problema vis plačiau diskutuojama Vokietijoje, Skandinavijos ir kitose šalyse.

   Prof. J. Schiewe´s nuomone, šalys privalo išlaikyti savo nacionalines kalbas kaip mokslo kalbas, nes pasaulis visavertiškai pažįstamas tik gimtąja kalba. Be to, nuo nacionalinių kalbų tolstantis mokslas praranda ryšį su visuomene. Istorija liudija, kad po lotynų kalbos moksle įsigalėjus nacionalinėms kalboms mokslas suklestėjo, akivaizdžiai sustiprėjo jo nauda visuomenei, universitetai iš uždarų mokyklų virto reikšmingomis valstybinėmis įstaigomis.

    Prof. V. Kažukauskas atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien mokslas siekia ekonominės vertės, jis tarptautinėje rinkoje parduodamas kaip paslauga, todėl ir pereinama prie pagrindinės verslo kalbos – anglų kalbos.

    J. Palionytė pabrėžė, kad mažoje šalyje, kokia yra Lietuva, būtina veiksminga valstybės politika, kuri padėtų neprarasti labai svarbios kalbos dalies – mokslo kalbos. Reikšmingi tokios politikos įrankiai Lietuvoje yra elektroninė terminų tvarkybos sitema – Lietuvos Respublikos terminų bankas, taip pat specialybės kalbos kursas valstybinėse aukštosiose mokyklose.

     Diskusijos dalyviai sutarė, kad problema yra ne anglų kalba, bet mūsų pačių požiūris į savo kalbą. Mokslininkai privalo suvokti pareigą savo visuomenei apie mokslą, jo pažangą kalbėti jos kalba.

  Diskusiją „Mokslo kalba ir daugiakalbystė“ surengė Goethe´s institutas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra. Šia diskusija baigta Vilniaus universitete vykusi tarptautinė mokslinė konferencija „Mokslo kalba: germanistinės įžvalgos“.


Diskusijos apžvalgą, dr. Stefano Kleino straipsnį, interviu su Kalbos komisijos pirmininke dr. Daiva Vaišniene ir kt. žr.
 http://www.goethe.de/ins/lt/vil/kul/mag/spa/wum/ltindex.htm