Spausdinti
Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. 
    Projektai aptarti VLKK gegužės 22 d. posėdyje. 
  Vertindama pateiktuosius projektus VLKK laikėsi tokių pat nuostatų, kurias yra išdėsčiusi teikdama išvadas dėl ankstesnių Seime įregistruotų vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose reglamentuojančių įstatymų projektų. 
 
  1. VLKK, pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, pasiūlė tokias išimtis: 
  a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); 
  b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.       
    2. Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose.
   3. Atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK pasiūlė taikyti nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Primintas Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ – jame nurodyta, kad asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. 
   4. Atkreiptas dėmesys į projekto Nr. XIIIP-535 4 str. 1 dalies sąlygą „jeigu <...>  dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“. Iš tokios formuluotės neaišku, kokiems asmenims Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų, todėl nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui.