Spausdinti

      Balandžio 16 d. Lietuvių kalbos institute vyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvių kalbos instituto organizuotas forumas „Valstybinė kalba ir mokykla“. Forume dalyvavo savivaldybių švietimo skyrių specialistai, atsakingi už lietuvių kalbos ugdymą mokyklose, švietimo centrų atstovai, mokytojai, pranešimus skaitė Audrys Antanaitis, Jurgita Jaroslavienė, Nida Poderienė, Elona Bagdanavičienė (žr. programą).

     
       Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sveikinimo kalboje akcentuotas lituanistikos stiprinimas ir viešosios erdvės vaidmuo:
      „Lituanistikos stiprinimas ir plėtojimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetų ir jungia visas bendrojo ugdymo sritis. Neabejotinai svarbiausias dokumentas, nubrėžęs ilgalaikius modernios lietuvybės kūrimo uždavinius ugdymo politikos kaitai, mokyklinės lituanistikos politikos kryptis, yra Lietuvių kalbos strategija, kurią rengė politikai, mokslininkai ir mokytojai. Remiantis strategija parengtos ir mokyklose įgyvendinamos naujos lietuvių kalbos programos, 2013 m. įvestas vienodas visų mokomųjų kalbų mokykloms lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Tai ypač svarbu galvojant apie visus mūsų valstybės piliečius, kad baigę vidurinį mokslą jie galėtų sėkmingai mokytis ir studijuoti, kurti savo ateitį Lietuvoje.“
      „Visi turime suvokti, kad kūrybiškos visuomenės, gyvybingos, modernios lietuvybės išlikimas ir kūrimas niekada nebuvo ir nebus savaiminis dalykas. Jis reikalauja sąmoningų pačios bendruomenės pastangų. Lituanistinis ugdymas mokykloje yra neatsiejamas nuo viešosios erdvės ir bendro kultūros lauko. Viešoji erdvė neišvengiamai veikia mokyklinį ugdymą, o šis tiesiogiai veikia visas gyvenimo ir raidos sritis, kaip, pvz., viešąją erdvę, šeimos ir kultūros politiką. Todėl lituanistinis ugdymas mokykloje negali būti sėkmingas nekuriant palankios, nacionalinę kalbą stiprinančios viešosios erdvės. Tai, kad kalba kinta, yra gyvos kalbos požymis. Kalbos atvirumas ir gebėjimas atsinaujinti yra jos išlikimo sąlyga. Tačiau visiems mums svarbu matyti kryptį, visų pastangomis turime diegti požiūrį, kad taisyklinga ir turtinga lietuvių kalba yra visų visuomenės sluoksnių išsilavinimo pagrindas ir socialinio prestižo žymė. Sėkmė priklausys nuo mūsų visų sutelktumo ir bendrystės stiprinant lituanistiką ir humanitarinę kultūrą mokykloje.“

      
      Kalbos komisijos pirmininkas A. Antanaitis priminęs kai kuriuos kalbos istorijos faktus, institucinę kalbinių institucijų struktūrą Lietuvoje ir užsienyje, pabrėžęs, kad kalba – vienintelis visus mus sujungiantis dalykas, mūsų savitumo pasaulyje garantija, savito mąstymo įrankis, kartų susikalbėjimo garantija, išskyrė pagrindinius uždavinius: turime apsispręsti, kad lietuvių kalba – vienintelė valstybinė kalba; ugdyti visuomenės sąmoningumą; priimti Prestižo programą; išlaikyti lietuvių kalbą išeivijoje; parengti ir priimti ilgalaikės valstybinės kalbos politikos strategiją; mokyti ir mokytis taisyklingos kalbos.
      Įgyvendinant Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 m. gaires ir jų priemonių planą, labai svarbu diskutuoti ir suformuluoti kalbos politikos ir švietimo sistemos ateities viziją, kokia padėtis galėtų tenkinti po 30 ar 50 metų:
      Valstybinė kalba stipri ir gebanti išlaikyti tvirtas pozicijas viešojoje vartosenoje.
      Lietuvių kalba lygiavertiškai su kitomis kalbomis funkcionuoja informacinėse technologijose.
      Kalbos mokymas – patrauklus ir atitinka valstybės bei visuomenės poreikius.
      Veikia globali kalbos mokymo sistema užsienio lietuviams.
      Migrantai valstybinės kalbos mokosi pagal efektyvią sistemą.

      
      Kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė  pristatė Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą (http://lkiis.lki.lt), prieinamą nuo 2015 m., atkreipė dėmesį į aktualius mokyklai išteklius.
      Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą sudaro 16 žodynų (6 vienakalbiai, 10 dvikalbių), suskaitmenintos 6 kartotekos (3 žodyno, 3 tautosakos paveldo), 4 duomenų bazės (Istorinių vietovardžių duomenų bazė, Pavardžių duomenų bazė, Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė, Tarmių archyvas).
      Sistemą planuojama papildyti, nuo 2020 metų per sistemą bus pasiekiama daugiau paslaugų: paieška žodžių tinkle, e.sąvokos, e.rinkodara, e.patarimai (suskaitmeninti „Kalbos patarimai“, žodžių darybos vedlys).

      
      Kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro darbuotoja Nida Poderienė pristatė Kalbos komisijos finansuojamą projektą – tyrimą apie kitų kalbų poveikį mokinių lietuvių kalbai ir savimonei. Tirti 3–8 klasių mokiniai iš 6 savivaldybių mokyklų (mokiniai pildė klausimynus, rašė rašinius, davė interviu). Tyrimą atlieka 4 mokslininkų grupė, šiuo metu analizuojami gauti duomenys. Preliminarūs rezultatai rodo, kad mokinių nuomonė tiesiogiai koreliuoja su tuo, kaip jie vertina lietuvių kalbos pamokas. Galutiniai rezultatai bus pristatomi gruodžio mėnesį.

     
      Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pradinio ir vidurinio ugdymo sk. vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė pristatė Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba 7–8 kl. lietuvių kalbos konkurso „Lietuviškai rašyti moku“ rezultatus. Konkurse dalyvavo 34 7–8 klasių mokiniai, jie rašė ištrauką iš Vaižganto „Pragiedrulių“. 3–5 rašybos klaidas padarė 3 mokiniai, 6–9 klaidas – 6 mokiniai, daugiau nei 20 klaidų – 4 mokiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad tekste esančios tarmybės prieš diktantą nebuvo mokiniams parašytos ir paaiškintos, taigi tautinių mažumų mokyklų mokiniai puikiai susidorojo su Vaižganto tekstu.

     
      Per diskusijas akcentuota kalbinės informacijos sklaidos svarba, pageidauta informacijos apie kalbininkų ir kultūrininkų skaitomas ir galimas skaityti paskaitų temas, aptartos galimybės rengti panašius forumus apskrityse, kad būtų aptariami kalbiniai klausimai, aktualūs regionams.

Parengė Aurelija Dvylytė