Spausdinti
, vietovardžiai
2014 m. lapkričio 6 d. Lietuvos geografų draugija kartu su Etninės kultūros globos taryba Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete surengė viešą diskusiją dėl Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo. Diskusijoje dalyvavo VLKK Vardyno pakomisės narys dr. Laimutis Bilkis ir vyr. specialistė A. Pangonytė.


     2014 m. lapkričio 6 d. Lietuvos geografų draugija kartu su Etninės kultūros globos taryba Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete surengė viešą diskusiją dėl Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo. Diskusijoje dalyvavo VLKK Vardyno pakomisės narys dr. Laimutis Bilkis ir vyr. specialistė A. Pangonytė.

     VU doc. dr. Filomenos Kavoliūtės skaičiavimais, sovietmečiu buvo panaikinta apie 5,6 tūkst. gyvenamųjų vietovių, daugiausia dėl kolektyvizacijos ir melioracijos. Tie vardai grimzta užmarštin. Ji siūlė atgaivinami išnykusių kaimų vardus žmonėms atkuriant nuosavybės teises į tėvų, senelių žemę.

     Susirinkę mokslininkai ir valstybinių institucijų atstovai pritarė nuostatai, kad vietovardžiai – krašto nematerialusis paveldas, saugotina vertybė. Dr. Laimutis Bilkis užtikrino, kad Lietuvių kalbos institute saugomi ne tik sovietiniu laikotarpiu išnykusių gyvenamųjų vietovių vardai, bet ir didžiulė tarpukariu sukaupta vietovardžių kartoteka, istoriniai vietovardžiai. Duomenys pamažu perkeliami į žemėlapį, žr. Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę, spaudai rengiamas antrasis „Lietuvos vietovardžių žodyno“ tomas.

     Vidaus reikalų ministerijos atstovės Dalios Masaitienės teigimu, daugelis sovietmečiu panaikintų kaimų vardų išsaugota ir valstybiniame Adresų registre, todėl kai gyventojų ir savivaldos institucijų iniciatyva atkuriamos kaimų ribos, prieštaravimų nekyla, kaimų vardai grįžta į oficialią vartoseną. Kas kita, jeigu buvusio kaimo vietoje nelikę nei gyventojų, nei trobesių, tada vietovardis, žinoma, nebegali grįžti į vartoseną kaip kaimo vardas – gali išlikti lauko, arimo, dirvos ar kito objekto pavadinime. (Gyvenamųjų vieovių be gyventojų, mokslininkų žiniomis, apie keturi tūkstančiai.) Priminta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo nykstančius krašto vietovardžius išsaugoti gatvių, aikščių, kelių, takų varduose, tik rekomendacijų nevienodai laikomasi. Jeigu vietiniai žmonės aktyvūs, jei seniūnai ir seniūnaičiai pasirūpina, autentiški krašto vardai iš senolių lūpų iš tiesų perkeliami į gatvių pavadinimus. Per pokalbį užsiminta apie svarstomą galimybę įteisinti adreso objekto vardą, ja pasinaudojus buvusių kaimų vardus būtų galima rodyti ne tik istoriniuose, bet ir dabartiniuose žemėlapiuose.

     Klaipėdos universiteto prof. Rimantas Žaromskis pasuko žvilgsnį į Kuršių marias – yra vardyninkų kartotekose užfiksuotų vietovardžių, deja, nebėra, kas galėtų nustatyti jais pavadintus objektus ir jų vietą žemėlapyje. Jautriausi tam į valstybės registrus ir žemėlapius nepatenkančių objektų vardai. Kitas dalykas – naujai susiformavusių darinių, pvz., salų Nemuno deltoje ar kyšulių pavadinimai, trūksta teisinio reguliavimo, kaip juos įforminti.

      Nacionalinės žemės tarnybos iniciatyva VĮ „GIS-Centras“ yra sukūręs Lietuvos erdvinės informacijos portalą, jis tobulinamas ir pritaikomas įvairiems vartotojų poreikiams. Mindaugas Pažemys pademonstravo vieną naujausių geoportalo įrankių. Jis leistų kiekvienam registruotam vartotojui pažymėti, pavyzdžiui, savo senelių kaimo ar sodybos sąlygines ribas, įrašyti pavadinimą, tik vieni jų turėtų oficialų statusą, kiti neoficialų – tarp tokių galėtų būti išnykusių geografinių objektų vardai, į registrų, kadastrų, klasifikatorių apskaitą nepatenkantys vietovardžiai. Kelta mintis ir apie atskirą – vietovardžių – kadastrą.

       Etninės kultūros ir globos tarnybos vadovas Virginijus Jocys išreiškė viltį, kad ateinančiais Regionų metais vietos bendruomenės sukrus, be to, žadamas ir valstybės dėmesys. Išnykę vietovardžiai galėtų būti vaizduojami turistinėje informacijoje, saugomų teritorijų žemėlapiuose ir schemose.  

    
Atgarsis žiniasklaidoje:

2014-11-10  Nykstantys kaimų pavadinimai sutelkė diskusijai (M. Kniežaitė, LŽ)