Tartis ir kirčiavimas
9 (dėl Latvijos vietovardžių)
REKOMENDACIJA
DĖL LATVIJOS VIETOVARDŽIŲ ADAPTUOTŲ FORMŲ KIRČIAVIMO
2004 m. gegužės 6 d. Nr. 10 (K-9)
Vilnius
Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja Latvijos vietovardžių adaptuotas formas kirčiuoti taip:
1. Latvijos vietovardžių kirčiuojamas pirmasis žodžio skiemuo, pvz.: Tãlava (Tālava), Lýbagai (Lībagi), Drùstai (Drusti). Išimtis – dviskiemeniai vietovardžiai, kurių antras nuo galo skiemuo trumpas ar ilgas tvirtagalis, – jų kirtis tam tikruose linksniuose nušoka į galūnę pagal priešpaskutinio skiemens taisyklę, pvz.: Braslà (Brasla), įn. (ties) Braslà, plg. gal. (į) Brãslą; Dagdà (Dagda), įn. (ties) Dagdà, plg. gal. (į) Dãgdą; Ãpė (Ape), įn. (ties) Apè, plg. gal. (į) Ãpę, Sveñtė (Svente), įn. (ties) Sventè; Breñcai (Brenci), gal. (į) Brencùs; Brìgiai (Briģi), gal. (į) Brigiùs.
2. Adaptuotų latviškų vietovardžių ilgieji skiemenys kirčiuojami tvirtapradiškai, išskyrus dvigarsius ei, el, em, en, er – šie kirčiuojami tvirtagališkai, pvz.: Cė́rė (Cēre), Lýbagai (Lībagi), Kiū́lciemas (Ķūļciems), Líelupė (Lielupe); Leĩmaniai (Leimaņi); Pel̃čiai (Pelči), Em̃burga (Emburga), Breñcai (Brenci), Ber̃giai (Berģi). Adaptuotų vietovardžių kamiene a ir e kirčiuojami tvirtagališkai, pvz.: Mãduona (Madona), Sãlaspilis (Salaspils), Dẽkšarė (Dekšāre), Vẽcumniekai (Vecumnieki). Išimtis – svetimkilmiai vardai su trumpuoju e, pvz.: Èlektrikiai (Elektriķi), Fèlicianova (Felecianova), Jèdvigava (Jedvigava).
PASTABA. Yra tradicinių Latvijos vietovardžių, kurie nuo seno lietuvių kalboje kirčiuojami savitai, pvz.: Agluonà (Aglona), kilm. Agluonõs, gal. (į) Aglúoną, įn. (ties) Aglúona, viet. Agluonojè; Alúoja (Aloja), kilm. Alúojos, gal. (į) Alúoją, įn. (ties) Alúoja, viet. Alúojoje; Neretà (Nereta), kilm. Neretõs, gal. (į) Nẽretą, įn. (ties) Nẽreta, viet. Neretojè; Rygà (Rīga), kilm. Rygõs, gal. (į) Rỹgą, įn. (ties) Rygà, viet. Rygojè.
Priedas
Latvijos vietovardžių adaptuotų formų kirčiavimo pagal pamatinį skiemenį
pavyzdžiai
|
1. Ilgieji kirčiuoti skiemenys |
|
|
1.1. Tvirtapradiškai kirčiuojami: |
|
|
(Ilgieji balsiai) |
|
|
ė |
Cė́rė (Cēre), Sė́liai (Sēļi), Sė́renė (Sērene); Bė́rziai (Bērzi), Ė́rgemė (Ērģeme) |
|
y |
Cýruliai (Cīruļi), Ýlė (Īle), Lýbagai (Lībagi), Sýveras (Sīvers) |
|
ū |
Kiū́lciemas (Ķūļciems), Lū́znava (Lūznava), Pū́rė (Pūre), Strū́žanai (Strūžāni) |
|
(Dvibalsiai) |
|
|
ai |
Gáisma (Gaisma), Káivė (Kaive), Láidai (Laidi) |
|
au |
Dáugmalė (Daugmale), Jáunkemeriai (Jaunkemeri), Liáuduona (Ļaudona) |
|
ie |
Íecava (Iecava), Líelupė (Lielupe), Líeparas (Liepars), Víesytė (Viesīte) |
|
ui |
Pùikulė (Puikule) |
|
uo |
Brúodai (Brodi), Núoros (Noras), Rúopažiai (Ropaži), Úogrė (Ogre), Úozuolai (Ozoli) |
|
(Mišrieji dvigarsiai) |
|
|
al, am, an, ar |
Pálsmanė (Palsmane), Ámbeliai (Ambeļi), Ránkiai (Raņķi), Mándagos (Mandagas), Bárbelė (Bārbele) |
|
il, im, in, ir |
Ìlzenė (Ilzene), Pìltenė (Piltene), Vìlpulka (Vilpulka), Cìmdeniekai (Cimdenieki), Lìmbažiai (Limbaži), Rìnda (Rinda), Mìrnija (Mirnija) |
|
ol, om, on, or |
Kòlka (Kolka), Kòmbuliai (Kombuļi), Sòndoriai (Sondori), Kòrnetai (Korneti) |
|
ul, um, un, ur |
Gùlbenė (Gulbene), Jùmprava (Jumprava), Bùnka (Bunka), Kùrna (Kurna), Dùrsupė (Dursupe) |
|
1.2. Tvirtagališkai kirčiuojami: |
|
|
(Ilgieji balsiai) |
|
|
a |
Ãbava (Abava), Kãnieris (Kaņieris), Nãgliai (Nagļi), Pãviluosta (Pāvilosta) |
|
e |
Dzẽdrai (Dzedri), Jẽriai (Jeri), Vẽcatė (Vecate) |
|
(Dvigarsiai) |
|
|
ei |
Feĩmaniai (Feimaņi), Leĩmaniai (Leimaņi) |
|
el |
Dzel̃zava (Dzelzava), Cel̃tniekai (Celnieki), Pel̃čiai (Pelči), Stel̃pė (Stelpe) |
|
em |
Em̃burga (Emburga) |
|
en |
Breñciai (Brenci), Leñdžiai (Lendži), Sveñtė (Svente) |
|
er |
Ber̃giai (Berģi), Der̃pelė (Derpele), Ver̃puliava (Verpuļava), Žer̃kliai (Žerkļi) |
|
2. Trumpieji kirčiuoti skiemenys |
|
|
i |
Brìgiai (Briģi), Lìtenė (Litene), Sìgulda (Sigulda) |
|
u |
Dùnava (Dunava), Sùtriai (Sutri), Tùkumas (Tukums), Ùgalė (Ugāle) |
|
|
|
|
o (svetimkilmiuose varduose) |
Gòliševa (Goliševa), Stòlerova (Stoļerova) |
Žymės: kirčiavimas ir tartis.