Svetimvardžiai
Vartojimo principai
Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principai
1997 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 60, 3 (buv. 5) punktas
1. Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą.
2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose ir specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami.
Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose).
3. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui.
| Pastaba. Rusų kalbos asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami pagal Lietuvių kalbos komisijos aprobuotą instrukciją (Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija. – Vilnius : Mokslas, 1990). |
4. Visų šalių asmenvardžius ir vietovardžius rašant pagal minėtus bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Karolis Didysis, Petras Pirmasis, Anglija, Lenkija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Daugpilis, Dauguva, Krokuva, Paryžius, Varšuva, Viena, Genuja, Mantuja.
PASTABA. Naujos redakcijos projektą žr. čia. Dar žr. 2006 m. rugsėjo 28 d. VLKK rekomendaciją „Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo“.
Lietuvos ir užsienio vietovardžių vartojimas teminiuose žemėlapiuose
Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento
„Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“
(patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
generalinio direktoriaus 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1P-15) 8 str.
43. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose, atlasuose Lietuvos teritorijos vietovardžiai teikiami oficialūs, originalia forma pagal lietuvių bendrinės kalbos rašybos taisykles.
44. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose užsienio teritorijų vietovardžiai iš lotyniškąjį raidyną vartojančių kalbų teikiami vienu iš pasirinktų būdų:
44.1. originalia forma, pvz.: Paris, London;
44.2. tradicine (arba adaptuota, verstine) forma, pvz.: Paryžius, Londonas;
44.3. originalia forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – tradicine (ar adaptuota, verstine), pvz.: Paris (Paryžius), London (Londonas);
44.4. tradicine (ar adaptuota, verstine) forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – originalia, pvz.: Paryžius (Paris); Londonas (London).
45. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose užsienio teritorijų vietovardžiai iš nelotyniškąjį raidyną vartojančių kalbų teikiami vienu iš pasirinktų būdų:
45.1. transliteruota forma, pvz.: Hrodna;
45.2. tradicine (arba transkribuota, verstine) forma, pvz.: Gardinas;
45.3. transliteruota forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – tradicine (ar transkribuota, verstine), pvz.: Hrodna (Gardinas);
45.4. tradicine (arba transkribuota, verstine) ir greta (žemiau arba skliaustuose) – transliteruota, pvz.: Gardinas (Hrodna).
46. Lietuvos ir užsienio valstybių vietovardžių rašyba konkrečiame teminiame žemėlapyje turi atitikti vaizduojamo laikotarpio oficialius vietovardžių šaltinius, o jų nesant kitus žinomus šaltinius.
47. Konkretaus mastelio, serijos, paskirties teminio žemėlapio geografinių pavadinimų šriftų sistema, spalvos, lokalizacija, išdėstymas, orientavimas ir kitos detalės parenkami, siekiant, kad pavadinimai būtų maksimaliai gerai įskaitomi.