Svetimvardžiai
Gramatinimas
Originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų gramatinimas
(rišliame tekste)
Parengta pagal 1997 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 60, 6 (buv. 8) punktą
1. Autentiškoms asmenvardžių (ir vietovardžių) formoms galūnės dedamos panašiai kaip ir prie adaptuotų tikrinių vardų. Pavartotos skliausteliuose arba nerišliame tekste (pvz., bibliografijoje, reklamoje ar informacijoje), jos gali būti rašomos be lietuviškų galūnių.
2. Lietuviškos galūnės dedamos prie tų autentiškų vyriškosios giminės asmenvardžių formų, kurios baigiasi priebalsiu: Brugmannas, Andrewsas, Morrisas; Roiselis, Douglasas, Jamesas; Feederis, Claudelis; Karłowiczius, Rajkovićius.
3. Kai nelietuviškas asmenvardis baigiasi netariama balse e arba netariama priebalse, prieš pridedamas galūnes rašytinas apostrofas: Larousse’as (sk. Larusas), Larousse’o; Verlaine’as (sk. Verlenas), Burke’as (sk. Berkas); Bainville’is (sk. Benvilis), Cahors’as (sk. Kahoras), Chateaubriand’as (sk. Šatobrijanas), Beaufort’as (sk. Boforas), Destouche’as (sk. Detušas), de Gaulle’is (sk. de Golis).
4. Asmenvardžiams, kurie originalo kalboje baigiasi kamieno balsiu (išskyrus a) ar dvibalsiu, lietuviškos galūnės paprastai nededamos ir jie nelinksniuojami, pvz.: Toome, Goethe, Crespo, Enrico, Antonescu, Koposu, Craxi, Leslie, Willy, Caravaggio, Manzoni, Verdi, Fanny, Silviu, Hemingway, Gow, Rau (bet Cossiga – Cossigos, Zappa – Zappos). Tačiau prireikus kai kurioms pavardėms galūnės gali būti pridedamos po apostrofo, pvz.: vns. kilm. Goethe’s, Craxi’o, Hemingway’aus; naud. Goethe’ei, Craxi’ui, Hemingway’ui; įn. Craxi’u, Hemingway’umi (bet vns. gal. Goethe).
5. Gramatinami ir linksniuojami tie asmenvardžiai, kurie baigiasi originalo kalboje kaitomo vardo galūnės balsiu, pvz.: Walęsa (Walęsy...) – Walęsa (Walęsos), Męcinski (Męcinskiego...) – Męcinskis (Męcinskio...).