• Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Valstybės įstaiga, sprendžianti kalbos politikos klausimus
• Gal ieškote Valstybinės kalbos inspekcijos, kuri atlieka Kalbos įstatymo kontrolės funkciją?

Senųjų tekstų publikavimo bendrieji reikalavimai

(Inf. pran., 2007, Nr. 57)

VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS
R E K O M E N D A C I J A

DĖL LIETUVIŲ KULTŪRAI REIKŠMINGŲ SENŲJŲ TEKSTŲ PUBLIKAVIMO BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ

2007 m. liepos 3 d. Nr. R-2
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja lietuvių kultūrai reikšmingus senuosius tekstus, kurių publikavimas finansuojamas iš Kalbos komisijos koordinuojamų programų lėšų, rengti laikantis Lietuvių kultūrai reikšmingų senųjų tekstų publikavimo bendrųjų reikalavimų (pridedama).

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                      IRENA SMETONIENĖ

_____________

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2007 m. liepos 3 d. posėdžio
protokoliniu nutarimu

LIETUVIŲ KULTŪRAI REIKŠMINGŲ SENŲJŲ TEKSTŲ PUBLIKAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

I. Bendrosios nuostatos

1. Šie reikalavimai taikomi moksliniams ir mokslo populiarinamiesiems senųjų tekstų leidimams, rengiamiems pagal Lietuvių kultūrai reikšmingų publikuotinų raštijos paminklų sąrašą, kurį Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – Kalbos komisija) parengė įgyvendindama 2004 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 240 patvirtinto Valstybinės kalbos politikos 2004–2008 metų gairių įgyvendinimo priemonių plano (Žin., 2004, Nr. 35-1140) 12.1 priemonę „Įvertinti lietuvių kultūros funkcionavimui ir plėtrai reikšmingus raštijos ir literatūros išteklius, nustatyti jų išsaugojimo, tyrimo ir sklaidos prioritetus“.

2. Leidimai rengiami vadovaujantis bendraisiais tekstologijos principais (žr. priedąRekomenduojama literatūra tekstologijos klausimais).

II. Leidimo rengėjai

3. Leidimo rengimo grupę sudaro vadovas (filologas arba istorikas) ir konkrečiam darbui reikalingi tekstologijos, bibliografijos, grafologijos, kodikologijos, paleografijos, dialektologijos, taip pat informatikos, spektrinės analizės arba kitų sričių specialistai. Kitakalbio teksto rengimo grupėje turi būti tą kalbą mokantis specialistas.

4. Leidimo rengimo grupei visais klausimais atstovauja grupės vadovas. Vadovas privalo turėti senųjų tekstų leidimo rengimo patirties, pageidautina, ir mokslo laipsnį.

5. Leidimą gali rengti ir vienas asmuo, turintis senųjų tekstų leidimo rengimo patirties, pageidautina, ir mokslo laipsnį.

III. Leidimo sudėtis

6. Rekomenduojama mokslinio (dokumentinio ar kritinio) leidimo sudėtis: pratarmė, įvadinis arba baigiamasis straipsnis, publikuojamo teksto rengimo principai, tekstologinis aparatas, sutrumpinimų sąrašas, tekstas (dokumentiniame leidime − faksimilė ir (arba) diplomatinis perrašas, kritiniame leidime − kanoninis tekstas), kitakalbio teksto vertimas į lietuvių kalbą, tekstologiniai, dalykiniai ir pan. komentarai, literatūros sąrašas, asmenvardžių ir kitokios rodyklės, priedai, leidimo santrauka užsienio kalba.

7. Moksliniame leidime gali būti pateikiamas ir specialus mokslinis tyrimas, šaltinio (šaltinių) faksimilės ir (arba) diplomatiniai jų tekstų perrašai.

8. Pratarmėje nurodomi leidimo tikslai, tyrimų perspektyvos, įvadiniame straipsnyje − teksto istorija, jo tyrimų apžvalga, atribucija, veikalo recepcija, turinys ir reikšmė, aprašomas teksto tyrimas grafologiniu, tekstologiniu ir kitais aspektais, pateikiamas kritinio leidimo kanoninio teksto pagrindimas, literatūros sąrašas, aptariamas popierius ir kt. Prieduose pateikiami sąrašai, bibliografija, nuorašai, antriniai šaltiniai, variantai ir kt. Santraukoje užsienio kalba nurodomi leidimo tikslai, veikalo reikšmė ir svarba, leidimo tipas, pateikiama teksto istorija, jo tyrimų apžvalga, rengimo principai, atrankos kriterijai, pagrindiniai tekstologinio aprašo dalykai, priedų apžvalga.

9. Mokslo populiarinamajame leidime pateikiamas nespecialistams pritaikytas tekstas arba jo vertimas į lietuvių kalbą, įvadinis straipsnis, mažesnės apimties tekstologinė informacija ir komentarai, taip patasmenvardžių ar kitokios rodyklės.

10. Publikuojant Kalbos komisijos paremtą leidimą pagal Lietuvių kultūrai reikšmingų publikuotinų raštijos paminklų sąrašą, kitoje antraštinio lapo pusėje spausdinamas Kalbos komisijos logotipas ir įrašas: „Lietuvių kultūrai reikšmingų publikuotinų raštijos paminklų sąrašo leidinys“, nurodomi leidimo rengėjai ir Kalbos komisijos skirti recenzentai.

IV. Leidimo pateikimas

11. Nustatytu laiku Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pateikiami suredaguoti leidimo spausdintinis ir elektroninis (kompaktiniu disku, pageidautina, surinktas „Palemono“ šriftu) egzemplioriai kartu su visais priedais. Kalbos komisijos ekspertai įvertina, ar leidime nuosekliai laikomasi jame deklaruotų tekstologinių principų, ar sistemiškas aparatas, išsamūs komentarai, korektiška žymėjimo sistema ir kt. Leidimo rengimo grupė pataiso leidimo rankraštį atsižvelgdama į ekspertų pastabas. Jei rengimo grupė su kai kuriomis pastabomis nesutinka, Kalbos komisijai pateikia raštišką paaiškinimą ir jis svarstomas Kalbos komisijos pakomisės posėdyje. Posėdyje dalyvauja ir rengimo grupės vadovas, prireikus − kiti jos nariai, taip pat leidimo ekspertai ir kiti kviestiniai specialistai.

_______________

Priedas

Rekomenduojama literatūra tekstologijos klausimais

• Bartmiński Jerzy, Niebrzegowska-Bartmińska Stanisława, Tekstologia, cz. 1–2, Lublin, 2004.
• Brandt Ahasver von, Werkzeug des Historikers: eine Einführung in die historischen Hilfswissenschaften, 17. Aufl., Stuttgart, 2007.
• Greetham David C., Textual scholarship: an introduction, NewYork; London, 1994.
• Ijsewijn Josef, Companion to Neo-Latin studies, part 2: Literary, linguistic, philological and editorial questions, 2^nd entirely rewrited ed., Leuven, 1998.
• Jakonytė Loreta, Mačiulytė Kristina, Vaicekauskas Mikas, „Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo žurnalų Senoji Lietuvos literatūra ir Colloquia publikacijų rengimo principai“, in: Senoji Lietuvos literatūra, kn. 22, Vilnius, 2006, p. 325–336.
• Kraft Herbert, Editionsphilologie, 2., neubearb. und erw. Aufl., Frankfurt am Main [u.a.], 2001.
• Laufer Roger, Introduction à la textologie: vérification, établissement, edition des textes, Paris, 1972.
• Loth Roman, Podstawowe pojęcia i problemy tekstologii i edytorstwa naukowego, Warszawa, 2006.
• Shillingsburg Peter L., Scholarly editing in the computer age: theory and practice, 3^rd ed., Ann Arbor, 1996.
• Subačius Paulius, Tekstologija: teorijos ir praktikos gairės, Vilnius, 2001.
• Szymański Józef, Nauki pomocnicze historii, wyd. 6-te, Warszawa, 2004.
• Лихачев Дмитрий, Текстология: на материале русской литературы X–XVII веков, 3-е изд., Санкт-Петербург, 2001.