Lietuvos vietovardžiai
Apie sąrašą, sutrumpinimai
Lietuvos vietovardžių sąrašas,patvirtintas VLKK 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63 Žin., 1997, Nr. 86-2181) parengtas „Kalbos praktikos patarimų“ (2-ojo leidimo, Vilnius, 1985) priedo pagrindu. Jame teikiami stambesnių gyvenamųjų vietų ir administracinių punktų (miestų, miestelių, buvusių bažnytkaimių), žymesnių mūsų krašto kultūros, meno veikėjų gyventų vietų ir didesnių geografinių objektų – kalnų, upių, ežerų, miškų ir pelkių – vardai. 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. N-8 (109) sąrašas pakeistas ir papildytas (trumpą komentrą žr. čia).
Šio sąrašo Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių, gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, teikiant ryšių paslaugas, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose yra administracinis teisės pažeidimas (žr. ATPK 917 str.).
Pastabos:
1. Komisijos svetainėje, kad būtų lengviau ieškoti, vietovardžiai ne tik pateikti abėcėlės tvarka, teikiamos ir nekirčiuotos vietovardžių formos. Pakeistos vietovardžių formos nurodomos išnašose.
2. Šiuo nutarimu patvirtintos norminės vietovardžių formos, o statusas (pavyzdžiui, kaimas ar miestelis) ir lokalizacija gali būti pasikeitusi (pvz., dabar pagal įstatymą ne Marijampolės rajonas, o Marijampolės savivaldybė).
Sutrumpinimai
aps. c. – apskrities centras
buv. – buvo, buvęs
dš. – dešinysis intakas
ež. – ežeras
gelež. st. – geležinkelio stotis
k. – kaimas
kln. – kalnas
kr. – kairysis intakas
mst. – miestas
mstl. – miestelis
mšk. – miškas
nj. – naujas
plk. – pelkė, bala
plkln. – piliakalnis
r. – rajonas
r. c. – rajono centras
sen. – seniau, senoviškai
tarm. – tarmiškai
up. – upė
vs. – viensėdis