print

Nutarimai

 

Lietuvos vietovardžiai

 

Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba.
(Valstybinės kalbos įstatymo 14 str.)

Kalbos komisijos 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63 patvirtintą Lietuvos vietovardžių sąrašą žr. poskyriuose viršuje (atnaujinta pagal 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. N-8 (109) priimtus pakeitimus ir papildymus).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 8 ir 9 straipsnius Lietuvos Respublikos apskričių, jų centrų, savivaldybių pavadinimus nustato, keičia ir naikina Seimas; gyvenamosioms vietovėms pavadinimus savivaldybės tarybos teikimu suteikia ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į vietos gyventojų pasiūlymus. Abiem atvejais sprendimai derinami su Kalbos komisija (plačiau žr. Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisykles).  

    Pagrindinis vietovardžių norminimo principas, kuriuo vadovaujamasi, tvarkant lietuvių vardyną, yra toks: norminiu laikyti ne tarminį, o bendrinį vietovardžių rašymą.
    Pats bendriausias ir svarbiausias vietovardžių kirčiavimo principas yra toks: bendrinėje kalboje vietų vardai kirčiuojami taip, kaip juos kirčiuoja vietos žmonės.

(Aleksandras Vanagas, GK, 1991, Nr. 4, 5)

Gatvėms ir panašiems objektams pavadinimus suteikia ir keičia savivaldybių tarybos pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus (plačiau žr. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių 2 punktą; Žin., 2004, Nr. 88-3225):

1. kalbos taisyklingumo,
2. vietovardžių oficialumo ir normiškumo (išnykusių vietovardžių – tik normiškumo),
3. personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims,
4. istorinio įvykio reikšmės Lietuvos valstybei,
5. pavadinimo atitikties visuomenėje priimtoms moralės normoms,
6. pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos.

 Kalbos komisija 2004 m. gruodžio 2 d. patvirtino rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“ (Inf. pran. 2004-12-10 Nr.95) ir konsultuoja šiais klausimais.

2008 m. gruodžio 20 d. komisija patvirtino rekomendaciją „Dėl geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo“ (Inf. pran., 2007-12-29, Nr.100). Komentaras naujienose, čia.

Visi Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių patvirtinti pavadinimai įrašomi į Adresų registrą, kurį tvarko valstybės įmonė Registrų centras.

 

2006 m. lapkričio 6 d. raštu Valstybinė lietuvių kalbos komisija kreipėsi į savivaldybių administracijas dėl naujų mikrorajonų, kvartalų ir statybos projektų pavadinimų. Jie taip pat turėtų atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, todėl savivaldybės paragintos statybos projektų pavadinimus, įvertinus, ar jie gali tapti kvartalo ar mikrorajono pavadinimais, derinti su savivaldybių pavadinimų suteikimo komisijomis (jei sudarytos ir veikia) arba su kalbos tvarkytojais ir laiku užkirsti kelią netinkamiems vardams atsirasti. Raštą žr. čia.

 Norminio, su vardyno specialistais suderinto kitų geografinių objektų (miškų, ežerų, upių ir kt.) registro kol kas nėra. Pagal Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatų 14 punktą upių ir ežerų pavadinimai (vardai) keičiami papildomai suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

 

Aktualūs teisės aktai

 

Naudingos nuorodos ir leidiniai

 

Pagrindinis šaltinis internete – „Vietovardžių žodynas“ (parengė Aldonas Pupkis, Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), apsvarstyta Kalbos komisijos.

Kiti leidiniai ir duomenų bazės:

  1. Adresų registras – VĮ Registrų centro svetainėje veikianti vieša adresų paieška.
  2. Lietuvos geografinės informacijos portalas LGII – nacionalinės geografinės informacijos infrastruktūros karkasas, jungiantis svarbiausių valstybės geografinių duomenų bazių, registrų, kadastrų teikėjus. (Projektą vykdo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“.)
  3. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastras, Aplinkos apsaugos agentūra 
  4. Lietuvos TSR gyvenamųjų vietovių alfabetinis sąrašas: [Vietovardžius patikrino, jų formas tikslino, sukirčiavo ir nurodė kirčiuotes A. Vanagas] // Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas / parengė Z. Noreika, V. Stravinskas. – Vilnius: Mintis, 1976. – D. 2.
  5. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas / sudarė B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė; Red.: E. Grinaveckienė (ats. red.), J. Senkus. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1963. [Vardynas apima apie 7000 upių ir apie 3000 ežerų vardų. Jame alfabeto tvarka pateikti visi žinomi Lietuvos upių ir ežerų vardai, teikiamos norminės turimų hidronimų formos, parodomas jų kirčiavimo įvairavimas skirtingose Lietuvos vietose, nurodoma hidronimų lokalizacija.]
  6. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos/ sudarė Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. (Atvirkštinius sąrašus žr. Nutarimai/ Svetimvardžiai.)
  7. *Lietuvos vietovardžių žodynas. A–B. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009, t. 1.
  8. Maps.lt – interneto žemėlapių svetainė (UAB „Hnit-Baltic“).
  9. Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. [Žodyne nagrinėjama lietuvių upių ir ežerų vardų kilmė. Lietuviški hidronimai lyginami su etimologiškai giminingais kitais lietuvių toponimais, su latvių, prūsų, kitų indoeuropiečių kalbų vietų vardais bei bendriniais žodžiais.]
  10. Vanagas A. Lietuvių vandenvardžiai. – Vilnius: Mokslas, 1988.
  11. Vanagas A. Lietuvos miestų vardai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
  12. Vietovardžių kirčiavimo žodynas / sudarė M. Razmukaitė, V. Vitkauskas. – Vilnius: Kultūra, 1994.
  13. Vietovardžių duomenų bazė (el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ priedas, žr. dešinėje „Vietovardžiai“), parengė L. Bilkis.
  14. Vietovardžių žodynas (parengė Aldonas Pupkis, Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), apsvarstyta Kalbos komisijos.

* Daugiatomis „Lietuvos vietovardžių žodynas“ pradėtas rašyti Lietuvių kalbos institute 1999 m. Žodyno sudarytojai – L. Bilkis, M. Razmukaitė, V. Maciejauskienė. 
2009 m. išleistas I tomas. Šiame tome pateikiami iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai, prasidedantys raidėmis A, Ą ir B. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė. 
   Iš viso numatoma išleisti apie 10 tomų. Tai pirmasis bandymas sistemiškai pateikti visus lietuvių gyvosios kalbos vietų vardus ir paaiškinti jų kilmę.
  Šio žodyno šaltinis – Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių, surinktų iš gyvosios kalbos, kartoteka, kaupta beveik šimtą metų. Ją pradėjo kaupti Kazimieras Būga (1879–1924), pildė lituanistai, mokytojai, miškininkai ir daugelis kitų kelių kartų inteligentų. „Lietuvos vietovardžių žodyno“ sumanytojas ir įkvėpėjas buvo ilgametis Vardyno skyriaus vadovas Aleksandras Vanagas (1934–1995).
   Svarbiausias žodyno tikslas – pateikti visus gyvojoje kalboje žinomus vietovardžius, paaiškinti jų kilmę, sudaryti galimybę vietovardžius tirti, vartoti. 

 

Klausimai dėl vietovardžių rašybos

  • Kiek rašyti didžiųjų raidžių kaimo pavadinime: Virbalio Miesto Laukų kaimas ar Virbalio miesto laukų kaimas?

     Pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles geografinių bei topografinių objektų tikriniai vardai rašomi didžiąja raide. Jeigu vardą sudaro du ar daugiau žodžių, visi jie rašomi didžiąja raide, išskyrus tarnybinius žodžius (jungtukus, prielinksnius) ir gimininius, arba nomenklatūrinius, žodžius, kurie reiškia to objekto bendrinį pavadinimą (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 152–156), pvz., Baltieji Lakajai (ež.), Mažasis Palūkstis (k.), Naujasis Obelynas (k.), Kalvarijų Sodų g., Trijų Kryžių kalnas, Kulių Bobelė (akmuo), Velnio Pėda (akmuo), Mokas ir Mokiukas (akmuo).

    Klausiamame pavadinime žodžiai miestas ir laukas sudaro tikrinį vardą, todėl rašytini didžiąja raide: Virbalio Miesto Laukai (kaimas), dar plg. Lankos Laukas (kaimas). Šiuo atveju nomenklatūrinis žodis kaimas.

    Prireikus geografinio ar topografinio objekto vardas gali būti vartojamas su nomenklatūriniu žodžiu, pvz., Virbalio Miesto Laukų kaimas, Lankos Lauko kaimas. Be reikalo vardininkinių pavadinimų kilmininkiniais geriau neversti.

  • Kodėl sunorminta vietovardžio forma neatitinka vietos žmonių tarimo? Pavyzdžiui, kodėl Alanta, o ne Alunta (mstl. Molėtų r.) 

    Norminant vietovardžius (Lietuvoje norminimo principai radosi XX a. I pusėje) tarmės fonetiniai ypatumai naikinami, kitaip sakant, verčiami į bendrinę kalbą, todėl neišlaikomas žemaitiškas tarimas, pvz., Skouds – sunorminta forma Skuodas ar rytų aukštaičių Alunta – norminė forma Alanta. Dėl tų pačių priežasčių oficialiai įteisinta sunorminta forma k. Mąsčiai, o ne Mansčiai, k. Likančiai – ne Likunčiai, mstl. Žarėnai – ne Žarienā, k. Vydmantai – ne Vidmontā, k. Gulbinai – ne Golbinā, k. Pievėnai – ne Peivenā, ež. Durbinas – ne Dorbins ir t. t.

   Oficialiai vartotinos autentiškos, bet sunormintos, o ne tarminės vietovardžių lytys. Šitai reglamentuota ir Geodezijos ir kartografijos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 62-2226, žr. 19 str.): „teikti vietovardžius žemėlapiuose ir georeferencinių duomenų bazėse pagal Jungtinių Tautų Organizacijos standartizavimo rekomendacijas ir sunormintus – įteisintus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais patvirtintuose sąrašuose ir žinynuose“. Ta pati nuostata išreikšta Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 14 straipsnyje.

    Rengiamame naujos redakcijos valstybinės kalbos įstatymo projekte ketinama nustatyti, kad „neoficialūs geografiniai pavadinimai viešuosiuose užrašuose gali būti teikiami Kultūros ministerijos nustatyta tvarka“. Neoficialūs šiuo atveju reikštų tarminiai arba istoriniai geografinių objektų pavadinimai. Jie galėtų būti vartojami neoficialiame kontekste, sakykime, greta oficialaus informacinio kelio ženklo su normine vietovardžio forma, bendruomenės iniciatyva galėtų rastis medyje ar akmenyje iškaltas tarminis geografinis pavadinimas.

    Nuostata teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose ir kadastruose, kelio ženkluose ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais vartoti oficialiai sunormintus geografinius pavadinimus išlieka pagrindinė. Jos laikomasi kone šimtą metų nuo tarpukario Lietuvos laikų, pozicijos šiuo atžvilgiu nekeičia ir Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupė (UNGEGN).

Klausimai dėl adreso rašymo

1. Kaip rašyti pašto adresą?

Pagal VĮ Lietuvos pašto taisykles, adresuodami laišką ar siuntą, adresą rašome taip, pvz.:

Gerb. p. Jonui Petraičiui
Laisvės pr. 60
LT-05120 Vilnius

Adresuojant korespondenciją ar siuntas Lietuvos teritorijoje kodą LT nurodyti nėra būtina. Plačiau žr. VĮ Lietuvos pašto svetainėje; dar žr. Universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles. Naujuosius pašto kodus galite sužinoti čia.

2. Didžiąja ar mažąja raide rašomas namo, korpuso, buto numerio raidė, pvz.: Kauno g. 1a ar Kauno g. 1A?

Nors anksčiau numeruojant dažniau buvo vartojamos mažosios raidės, pagal Adresų formavimo taisykles (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, Nr. 127-5753) vartotinos didžiosios (žr. taisyklių priedą), pvz.: Vilniaus g. 12A-6, J. Basanavičiaus g. 17-24B, Savanorių pr. 120 K5-12. Taigi reikėtų įprasti vartoti didžiąsias raides.

Pastaba. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintas Adresų formavimo taisykles (Žin., 2002, Nr. 127-5753) valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose adresas rašomas kita tvarka, pvz.:

Utena, J. Basanavičiaus g. 10-5
Elektrėnų sav., Semeliškės, Ąžuolų g. 15
Ukmergės r., Žemaitkiemio sen., Radiškių k.

Toks rašymo būdas taisyklingas ir dažniausiai vartojamas rišliame tekste, pvz.: Jonas Petraitis gyvena Vilniuje, Vilties g. 10-305 arba Kreiptis: Vilnius, Vilties g. 10, 305 kab.

 

Pastabas ir komentarus prašom rašyti į „Diskusijas“ arba adresu: aiste.pangonyte@vlkk.lt.

Paskutinė redakcija 2009 m. spalį.

Žymės: vietovardžiai.