print

Nutarimai


Lietuvos vietovardžiai

Šiame skyriuje: 

 

Kalbos komisija ir vietovardžių norminimas

Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba.
(Valstybinės kalbos įstatymo 14 str.)

    Pagrindinis vietovardžių norminimo principas,
kuriuo vadovaujamasi, tvarkant lietuvių vardyną, yra toks:
norminiu laikyti ne tarminį, o bendrinį vietovardžių rašymą.
    Pats bendriausias ir svarbiausias vietovardžių kirčiavimo principas yra toks:
bendrinėje kalboje vietų vardai kirčiuojami taip, kaip juos kirčiuoja vietos žmonės.

(Aleksandras Vanagas, GK, 1991, Nr. 4, 5)

     Lietuvos vietovardžių sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos kalbos komisijos 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63 (Žin., 1997, Nr. 86-2181), žr. abėcėliškai išdėstytą poskyriuose viršuje, apie pakeitimus ir papildymus žr. čia.

     Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (Žin., 1994, Nr. I-558) 8 ir 9 straipsnius Lietuvos Respublikos apskričių, jų centrų, savivaldybių pavadinimus nustato, keičia ir naikina Seimas; gyvenamosioms vietovėms pavadinimus savivaldybės tarybos teikimu suteikia ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į vietos gyventojų pasiūlymus. Abiem atvejais sprendimai derinami su Kalbos komisija. Administracinio vieneto pavadinimą sudaro gyvenamosios vietovės vardas ir administracinio vieneto tipas (apskritis, savivaldybė). Gyvenamosios vietovės pavadinimą sudaro gyvenamosios vietovės vardas ir tipas (viensėdis, kaimas, miestelis, miestas). Keičiant pavadinimą kalbininkų išvada ypač reikalinga dėl vardo dalies. (Plačiau žr. Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisykles.)

     Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą tokio tipo gyvenamųjų vietovių, kaip geležinkelio stotys, nėra – negali būti, bet šalies teritorijoje pavadinimų su tipo nuoroda geležinkelio stotis (gelež. st.) tebėra keliasdešimt. Norėdamos tinkamai pavadinti gyvenvietes savivaldybės gali remtis VLKK Geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo rekomendacija.

     Pavadinimas seniūnijai paprastai suteikiamas pagal miesto, miestelio ar kitos gyvenamosios vietovės, kurioje yra jos buveinė, pavadinimą (seniūnijos pavadinimas savivaldybėje turi būti unikalus). Sprendimą dėl seniūnijos pavadinimo priima savivaldybės taryba, žr. Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos adresų registro tvarkymo įstaigai tvarkos aprašą). Iš seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių dar yra sudaromos seniūnaitijos. Dėl jų sudarymo ir pavadinimų sprendžia taip pat savivaldybių tarybos. Jos gali remtis VLKK rekomendacija „Dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo ir rašymo“.

     Gatvėms ir panašiems objektams pavadinimus suteikia ir keičia savivaldybių tarybos pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus (plačiau žr. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 3 punktą; Žin., 2011, Nr. 12-541):

1. kalbos taisyklingumo,
2. vietovardžių oficialumo ir normiškumo (išnykusių vietovardžių – tik normiškumo),
3. personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims,
4. istorinio įvykio reikšmės Lietuvos valstybei,
5. pavadinimo atitikties visuomenėje priimtoms moralės normoms,
6. pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos.
<...>
13. Nerekomenduojama gatvėms suteikti ilgų ir (ar) sudėtingų pavadinimų <...>

     Savivaldybės taip pat gali remtis VLKK 2004 m. gruodžio 2 d. patvirtino rekomendacija „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“ (Inf. pran. 2004-12-10 Nr.95), konsultuotis su Kalbos komisija vietovardžių normiškumo ir gatvių pavadinimų taisyklingumo klausimais (žr. derinimo apžvalgas per 2013 metų I, II, III, IV ketvirčius; per 2014 m. I, II ketvirčius; dar žr. apie tai, kokie gatvėvardžiai „tinka ir patinka“, čia.) 

     Visi Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių patvirtinti pavadinimai įrašomi į Adresų registrą, kurį tvarko valstybės įmonė Registrų centras. (Nuo 2013 m. gyvenamųjų vietovių pavadinimai registre teikiami sukirčiuoti, pvz.: Kernavė̃s mstl.Kernavė̃ 3b.)

 

     2006 m. lapkričio 6 d. raštu Valstybinė lietuvių kalbos komisija kreipėsi į savivaldybių administracijas dėl naujų mikrorajonų, kvartalų ir statybos projektų (pastatų) pavadinimų. Jie taip pat turėtų atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, todėl savivaldybės paragintos statybos projektų pavadinimus, įvertinus, ar jie gali tapti kvartalo ar mikrorajono pavadinimais, derinti su savivaldybių pavadinimų suteikimo komisijomis (jei sudarytos ir veikia) arba su kalbos tvarkytojais ir laiku užkirsti kelią netinkamiems vardams atsirasti.

     Be to, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra priėmusi rekomendaciją „Dėl stotelių pavadinimų sudarymo ir rašymo“. Komentaras naujienose, čia.

      Norminio, su vardyno specialistais suderinto kitų geografinių objektų (miškų, ežerų, upių, tvenkinių ir kt.) registro kol kas nėra. Kurį laiką pagal Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatus hidronimų keitimas turėjo būti derinamas su Kalbos komisija, žr. 2004-02-02 redakciją: „14. Upių ir ežerų pavadinimų (vardų) rašyba patikrinama pagal Lietuvių hidronimų etimologinį žodyną (A.Vanagas, 1981) arba Lietuvos upių ir ežerų vardyną (Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1963). Upių ir ežerų pavadinimai (vardai) keičiami papildomai suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija.“ Dabar galiojančioje Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintoje Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatų redakcijoje tėra numatyta, jog Kadastro tvarkymo įstaiga turi užtikrinti, kad klaidingi, netikslūs, neišsamūs kadastro duomenys arba jų pasikeitimai būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (14.4 p.). (Daugiau apie vandens telkinius žr. Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje http://vanduo.gamta.lt.)

     Gamtos objektų pavadinimai – mikrotoponimų kategorijoje, žr. Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą (patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 652; 2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. D1-675 redakcija). 2006-aisiais Kalbos komisija pateikė Aplinkos ministerijai taisymų sąrašą: kai kurie pavadinimai anksčiau buvo teikiami su rašybos klaidomis, kai kurie sudaryti su nenorminiais bendrinės ir tikrinės leksikos variantais, turėjo kitų sandaros ir pateikimo trūkumų, patarta nustatyti objektų nomenklatūrą. Į pastabas šio sąrašo vėlesnėse redakcijose atsižvelgta, trūkumų likę Gamtos paminklų sąraše (patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 311; Žin., 2000, Nr. 24-621).

     Dar žr. Ženklintinų rodyklėmis valstybės saugomų objektų sąrašą (patvirtintą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Į-108; Žin., 2007, Nr. 42-1615).
 

Vietovardžiai žemėlapiuose

Pirmojoje Geodezijos ir kartografijos įstatymo redakcijoje (Žin., 2001, Nr. 62-2226) tarp pagrindinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų reikalavimų (buv. 19 str.) buvo numatyta, kad atliekant geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus, būtina „teikti vietovardžius žemėlapiuose ir georeferencinių duomenų bazėse pagal Jungtinių Tautų Organizacijos standartizavimo rekomendacijas ir sunormintus – įteisintus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais patvirtintuose sąrašuose ir žinynuose“. Naują įstatymo redakciją priimta 2010 m. gegužės 11 d. (Žin., 2010, Nr. 54-2649).

Geografinių pavadinimų vartoseną oficialiuose topografiniuose, oro navigacijos, teminiuose žemėlapiuose ir jūrlapiuose nustato geodezijos ir kartografijos techninis organizacinis tvarkomasis reglamentas GKTR 1.02.01:2004 „Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“ (patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. vasario mėn. 3 d. įsakymu Nr. 1P-15; Žin., 2004, Nr. 31-1005). Reglamento IV skyriuje „Lietuvos ir užsienio vietovardžių norminimas“ nustatyta:

20. Vietovardžių norminimas koordinuojamas tarptautiniu, valstybių ir institucijų lygiais.
21. Tarptautinį vietovardžių norminimą koordinuoja Jungtinių Tautų Organizacijos Geografinių pavadinimų standartizavimo konferencijos.
22. Valstybės lygiu vietovardžių norminimą koordinuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija:
22.1. nustato Lietuvos vietovardžių oficialias lytis ir kitų kalbų vietovardžių vartojimo principus;
22.2. nustato kaimyninių ir kitų užsienio teritorijų vietovardžių tradicines formas ir adaptavimo taisykles;
22.3. nustato etninių žemių lietuviškus tradicinius vietovardžius ir jų formas;
22.4. svarsto kitų institucijų parengtus Lietuvos ir užsienio teritorijų vietovardžių sąrašus, žodynus, vardynus ir panašiai.
23. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rengia geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių sudarymo normatyvus, techninius reglamentus ir specifikacijas, užtikrina jų suderinamumą su tarptautiniais standartais, tvirtina oficialių žemėlapių turinį <...>
 

Aktualūs teisės aktai

Kodeksas

  • Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1; aktuali redakcija nuo 2014-05-28), žr. 91(7) str. „Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas“:

„Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių bei gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų.“

Įstatymai

Vyriausybės nutarimai

  • Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 54 redakcija; Žin., 2000, Nr. 57-1688, Žin., 2006, Nr. 9-333; akutali redakcija nuo 2013-12-08)
  • Adresų formavimo taisyklės (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, 127-5753; aktuali redakcija nuo 2004-06-10)
  • Adresų registro nuostatai (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 715; aktuali redakcija nuo 2013-12-08) 
  • Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principai ir tvarka (1996-06-03 nutarimu Nr. 651; nauja redakcija 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 54; Žin., 2006-01-24, Nr. 9-333; galioja nuo 2006-01-25).
  • Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatai (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu Nr. 1114; Žin., 2000, Nr. 80-2422; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 920 redakcija; galioja nuo 2009-08-30).  

Ministerijų priimti teisės aktai

Ministerijoms pavaldžių įstaigų teisės aktai

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teisės aktai

 

Naudingos nuorodos ir leidiniai

Pagrindinis šaltinis internete – „Vietovardžių žodynas (parengė Aldonas Pupkis, Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), apsvarstyta Kalbos komisijos.

Kiti leidiniai ir duomenų bazės:

  1. Adresų registras – VĮ Registrų centro svetainėje veikianti vieša adresų paieška.
  2. Lietuvos erdvinės informacijos portalas geoportal.lt (LGII)
    Geografinių duomenų paieška. Per paiešką nuo 2011 m. galima rasti ir Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapių (tam tikrus jau parengtus lapus), norint juos peržiūrėti reikia užsisakyti ir sutikti su naudojimo sutarties sąlygomis, – naudojimas nemokamas. Dar apie Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapius.
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė (LKI). Ši lingvistinė-geografinė bazė apima Lietuvos miestų, miestelių, seniūnijų centrų vardus, Ignalinos r. (iš dalies) Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Pagėgių, Druskininkų, Švenčionių r. savivaldybės teritorijų vietovardžius. (Kalbinę dalį kuria Lietuvių kalbos instituto vardynininkai, geografinę dalį – S. Šabanovas, programuotojas A. Kryžanauskas.) Plačiau žr. L. Bilkio straipsnyje (GK, 2011, nr. 8).
  4. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos (sudarė Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002). Atvirkštinius sąrašus žr. Nutarimai, Svetimvardžiai.
  5. Lietuvos žemėlapių svetainė Maps.lt (UAB „Hnit-Baltic“). 
  6. Savivaldybių žemėlapis REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos įrankis, VĮ Registrų centras; duomenis atnaujina savivaldybės)
    ***
     
  7. Istorinių vietovardžių duomenų bazė (LKI, remta VLKK)
  8. Kultūros vertybių registras (kaupia ir tvarko Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)
  9. Lietuvos hidronimų elektroninis sąvadas (sudaro apie 10 000 hidronimų, parengė Marija Razmukaitė). Rengimą iš Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos lėšų 2005–2007 m. rėmė VLKK pagal sutartį su Lietuvių kalbos institutu. Sąvadas, bent kol kas, nepublikuotas.
  10. Lietuvos miestų gatvės, www.miestugatves.lt 
  11. Lietuvos piliakalniai, piliakalniai.lt.
  12. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras, Aplinkos apsaugos agentūra. 
  13. „Lietuvos TSR administracinis teritorinis suskirstymas“ (Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1959), žr. duomenų bazėje www.epaveldas.lt.
  14. Lietuvos TSR gyvenamųjų vietovių alfabetinis sąrašas (vietovardžius patikrino, jų formas tikslino, sukirčiavo ir nurodė kirčiuotes A. Vanagas) / Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas (parengė Z. Noreika, V. Stravinskas. – Vilnius: Mintis, 1976. – D. 2).
  15. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas (sudarė B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė; Red.: E. Grinaveckienė (ats. red.), J. Senkus. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1963). Vardynas apima apie 7000 upių ir apie 3000 ežerų vardų. Jame alfabeto tvarka pateikti visi žinomi Lietuvos upių ir ežerų vardai, teikiamos norminės turimų hidronimų formos, parodomas jų kirčiavimo įvairavimas skirtingose Lietuvos vietose, nurodoma hidronimų lokalizacija.
  16. Lietuvos upių baseinų rajonų informacinis žemėlapis (Aplinkos apsaugos agentūra)
  17. *Lietuvos vietovardžių žodynas. A–B (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, t. 1).
  18. Lituanistikos paveldo informacinė sistema „Aruodai“ (jei paieška neteikia rezultatų įvedus smulkesnį vtv., patartina įvesti stambesnį; pvz., įvedus Arliškės rezultatų nepateikia, bet įvedus Jašiūnai, pateikiamas ir tai seniūnijai priklausančių ir anksčiau priklausiusių, išnykusių gyvenamųjų vietų vardų sąrašas, tarp jų – ieškomas Arliškės).
  19. Mickienė I, Bačiūnaitė-Lužinienė L. Onomastikos įžvalgos (mokomoji metodinė knyga), VU, 2013.
  20. Saugomų teritorijų valstybės kadastras (žemėlapiai; Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba)
  21. Vanagas A. Lietuvos miestų vardai (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996).
  22. Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas (Vilnius: Mokslas, 1981). Žodyne nagrinėjama lietuvių upių ir ežerų vardų kilmė. Lietuviški hidronimai lyginami su etimologiškai giminingais kitais lietuvių toponimais, su latvių, prūsų, kitų indoeuropiečių kalbų vietų vardais bei bendriniais žodžiais.
  23. Vanagas A. Lietuvių vandenvardžiai (Vilnius: Mokslas, 1988).
  24. Vietovardžių duomenų bazė (el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ priedas, žr. dešinėje „Vietovardžiai“), parengė S. Keinys, L. Bilkis.
  25. Vietovardžių kirčiavimo žodynas / sudarė M. Razmukaitė, V. Vitkauskas. – Vilnius: Kultūra, 1994.
  26. Vietovardžių žodynas (parengė Aldonas Pupkis, Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), apsvarstyta Kalbos komisijos.
  27. Ženklintinų rodyklėmis valstybės saugomų objektų sąrašas (patvirtintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Į-108; Žin., 2007, Nr. 42-1615).

* Daugiatomis „Lietuvos vietovardžių žodynas“ pradėtas rašyti Lietuvių kalbos institute 1999 m. Žodyno sudarytojai – L. Bilkis, M. Razmukaitė, V. Maciejauskienė. 
2009 m. išleistas I tomas. Šiame tome pateikiami iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai, prasidedantys raidėmis A, Ą ir B. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė. 
   Iš viso numatoma išleisti apie 10 tomų. Tai pirmasis bandymas sistemiškai pateikti visus lietuvių gyvosios kalbos vietų vardus ir paaiškinti jų kilmę.
  Šio žodyno šaltinis – Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių, surinktų iš gyvosios kalbos, kartoteka, kaupta beveik šimtą metų. Ją pradėjo kaupti Kazimieras Būga (1879–1924), pildė lituanistai, mokytojai, miškininkai ir daugelis kitų kelių kartų inteligentų. „Lietuvos vietovardžių žodyno“ sumanytojas ir įkvėpėjas buvo ilgametis Vardyno skyriaus vadovas Aleksandras Vanagas (1934–1995).
   Svarbiausias žodyno tikslas – pateikti visus gyvojoje kalboje žinomus vietovardžius, paaiškinti jų kilmę, sudaryti galimybę vietovardžius tirti, vartoti. 

 

Klausimai dėl vietovardžių rašybos

  • Kiek rašyti didžiųjų raidžių kaimo pavadinime: Virbalio Miesto Laukų kaimas ar Virbalio miesto laukų kaimas?

     Pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles geografinių bei topografinių objektų tikriniai vardai rašomi didžiąja raide. Jeigu vardą sudaro du ar daugiau žodžių, visi jie rašomi didžiąja raide, išskyrus tarnybinius žodžius (jungtukus, prielinksnius) ir gimininius, arba nomenklatūrinius, žodžius, kurie reiškia to objekto bendrinį pavadinimą (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 152–156), pvz., Baltieji Lakajai (ež.), Mažasis Palūkstis (k.), Naujasis Obelynas (k.), Kalvarijų Sodų g., Trijų Kryžių kalnas, Kulių Bobelė (akmuo), Velnio Pėda (akmuo), Mokas ir Mokiukas (akmuo).

    Klausiamame pavadinime žodžiai miestas ir laukas sudaro tikrinį vardą, todėl rašytini didžiąja raide: Virbalio Miesto Laukai (kaimas), dar plg. Lankos Laukas (kaimas). Šiuo atveju nomenklatūrinis žodis kaimas.

    Prireikus geografinio ar topografinio objekto vardas gali būti vartojamas su nomenklatūriniu žodžiu, pvz., Virbalio Miesto Laukų kaimas, Lankos Lauko kaimas. Be reikalo vardininkinių pavadinimų kilmininkiniais geriau neversti.

  • Kodėl sunorminta vietovardžio forma neatitinka vietos žmonių tarimo? Pavyzdžiui, kodėl Alanta, o ne Alunta (mstl. Molėtų r.) 

    Norminant vietovardžius (Lietuvoje norminimo principai radosi XX a. I pusėje) tarmės fonetiniai ypatumai naikinami, kitaip sakant, verčiami į bendrinę kalbą, todėl neišlaikomas žemaitiškas tarimas, pvz., Skouds – sunorminta forma Skuodas ar rytų aukštaičių Alunta – norminė forma Alanta. Dėl tų pačių priežasčių oficialiai įteisinta sunorminta forma k. Mąsčiai, o ne Mansčiai, k. Likančiai – ne Likunčiai, mstl. Žarėnai – ne Žarienā, k. Vydmantai – ne Vidmontā, k. Gulbinai – ne Golbinā, k. Pievėnai – ne Peivenā, ež. Durbinas – ne Dorbins ir t. t.

   Oficialiai vartotinos autentiškos, bet sunormintos, o ne tarminės vietovardžių lytys. Šitai reglamentuota ir Geodezijos ir kartografijos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 62-2226, žr. 19 str.): „teikti vietovardžius žemėlapiuose ir georeferencinių duomenų bazėse pagal Jungtinių Tautų Organizacijos standartizavimo rekomendacijas ir sunormintus – įteisintus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais patvirtintuose sąrašuose ir žinynuose“. Ta pati nuostata išreikšta Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 14 straipsnyje.

    Rengiamame naujos redakcijos valstybinės kalbos įstatymo projekte ketinama nustatyti, kad „neoficialūs geografiniai pavadinimai viešuosiuose užrašuose gali būti teikiami Kultūros ministerijos nustatyta tvarka“. Neoficialūs šiuo atveju reikštų tarminiai arba istoriniai geografinių objektų pavadinimai. Jie galėtų būti vartojami neoficialiame kontekste, sakykime, greta oficialaus informacinio kelio ženklo su normine vietovardžio forma, bendruomenės iniciatyva galėtų rastis medyje ar akmenyje iškaltas tarminis geografinis pavadinimas.

    Nuostata teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose ir kadastruose, kelio ženkluose ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais vartoti oficialiai sunormintus geografinius pavadinimus išlieka pagrindinė. Jos laikomasi kone šimtą metų nuo tarpukario Lietuvos laikų, pozicijos šiuo atžvilgiu nekeičia ir Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupė (UNGEGN).

Klausimai dėl adreso rašymo

1. Kaip rašyti pašto adresą?

Pagal Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259; Žin., 2013, Nr. 47-2366), adresuodami laišką ar siuntą, adresą rašome taip, pvz.:

Gerb. p. Jonui Petraičiui
Laisvės pr. 60
LT-05120 Vilnius

Daugiau pavyzdžių žr. taisyklių priede.

Adresuojant korespondenciją ar siuntas Lietuvos teritorijoje kodą LT nurodyti nėra būtina. Plačiau žr. Lietuvos pašto svetainėje. Pašto kodus (iki 2004 m. buvo vadinama indeksais) galite sužinoti čia.

2. Didžiąja ar mažąja raide rašomas namo, korpuso, buto numerio raidė, pvz.: Kauno g. 1a ar Kauno g. 1A?

Nors anksčiau numeruojant dažniau buvo vartojamos mažosios raidės, pagal Adresų formavimo taisykles (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, Nr. 127-5753) vartotinos didžiosios (žr. taisyklių priedą), pvz.: Vilniaus g. 12A-6, J. Basanavičiaus g. 17-24B, Savanorių pr. 120 K5-12. Taigi reikėtų įprasti vartoti didžiąsias raides.

Pastaba. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintas Adresų formavimo taisykles (Žin., 2002, Nr. 127-5753) valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose adresas rašomas kita tvarka, pvz.:

Utena, J. Basanavičiaus g. 10-5
Elektrėnų sav., Semeliškės, Ąžuolų g. 15
Ukmergės r., Žemaitkiemio sen., Radiškių k.

Toks rašymo būdas taisyklingas ir dažniausiai vartojamas rišliame tekste, pvz.: Jonas Petraitis gyvena Vilniuje, Vilties g. 10-305 arba Kreiptis: Vilnius, Vilties g. 10, 305 kab.

3. Kaip rašyti namo numerį, kai gyvenamoje vietovėje nėra gatvių, pvz.: Seniūnų k., 9 ar Seniūnų k. Nr. 9?

Pagal Adresų formavimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092) priedo „Adreso rašymo pavyzdžiai“ 2.5 punkto pavyzdį: „Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k. 15“, analogiškai rašytinas ir šis: Prienų r. sav., Pakuonio sen., Seniūnų k. 9. Taip rašoma valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose, o siunčiant laiškus ir siuntas paštu – šitaip:

Gerb. Jonui Petraičiui
Seniūnų k. 9
Pakuonio pšt.
59319 Prienų r. sav.

Sutrumpinimas Nr. nei adresuose, nei įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimuose nevartotinas.

Gatvės gali būti nesuprojektuotos gyvenamosiose vietovėse, kuriose Adresų formavimo taisyklių 4.1.–4.3 punktuose nurodytų adresų objektų yra ne daugiau kaip dvidešimt. Pagal Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo 13 punktą „pastatų ar kompleksų, esančių retai apgyvendintose gyvenamosiose vietovėse, kuriose jų yra ne daugiau kaip 20, numeriai suteikiami iš eilės didėjimo tvarka nuo gyvenamosios vietovės pradžios pagal kelio, einančio per gyvenamosios vietovės teritoriją, kryptį. Ši kryptis parenkama nuo savivaldybės centro arba kitos didesnės gyvenamosios vietovės“.
 

 Naujienose apie vietovardžius

2014-07-28  Gatvėvardžių derinimas 2014 m. (II ketvirtį)
2014-05-14  Istoriškai ir geografiškai dvilypis pavadinimas Mažoji Lietuva
2014-04-02  Gatvėvardžių derinimas 2014 m. (I ketvirtį)
2014-01-03  Gatvėvardžių derinimas 2013 m. (IV ketvirtį)
2013-10-31  Svarstoma, ar keisti kaimo vardą Bardinai
2013-10-02  Gatvėvardžių derinimas 2013 m. (III ketvirtį)
2013-09-18  Pasitarimas LDK asmenvardžių ir vietovardžių skaitmeninimo tema
2013-06-28  Gatvėvardžių derinimas 2013 m. (II ketvirtį)
2013-04-11  „Dingęs“ kaimų vardų kirčiavimas
2013-04-11  Gatvėvardžių derinimas 2013 m. (I ketvirtį)
2013-04-11  Pritarta dešimties atkuriamų kaimų vardams
2013-03-04  Lietuvos Respublikos etninių sričių pavadinimai – oficialūs
2012-08-24  Kodėl Kakūnai teiktinesnis kaimo vardas nei Kakuncai
2012-03-08  Iš 2011 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai. Vietovardžiai. Svetimvardžiai
2011-04-28  Šereitlaukis galėtų vėl tapti Šereiklaukiu
2011-03-31  Pristatomas „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“
2011-04-18  Iš 2010 m. veiklos ataskaitos: Vietovardžiai
2010-11-17  Kodėl teiktiniausias parko pavadinimas – Zubovų parkas
2010-09-16  Gatvių pavadinimai – kas tinka ir kas patinka (apie gatvių pavadinimų sudarymą ir apklausos rezultatus)
2010-03-09  Trakų ežerų vietų vardai – užpildyta Vilniaus krašto toponimijos spraga 
2010-02-02  Iš 2009 m. veiklos ataskaitos: Vietovardžiai
2007-01-29  Kunigaikštija ar kunigaikštystė? Senosios Lietuvos realijų pavadinimų, asmenvardžių ir vietovardžių perteikimo problemos“
2006-11-14  Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimai 
2006-06-06  Iš 2005 m. veiklos ataskaitos: Vietovardžiai 
 

Žiniasklaidoje 

2014-08-16  Nauja gatvė jungs ne tik savivaldybes, bet ir valstybes (AlytusPlius.lt apie Normandijos–Nemuno g., suteiktą įamžinant prancūzų eskadrilės „Normandija–Nemunas“ atminimą)
2014-06-28  Mantas Adomėnas. Apie gatvių vardus (15min.lt)
2013-06-13  Iš kur kilęs Lietuvos vardas? (Antano Salio interviu iš „Amerikos balso“ archyvų, LRT.lt, Delfi.lt)
2013-02-13  Gatvių pavadinimų keitimai: vieniems noris pagerbti, kitiems sunku ištarti  (R. Audenienė, Alfa.lt) 
2011-09-24  Po Trakų ežeryną („Žinių“ radijuje atsivertus knygą „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“)
 

Pastabas ir komentarus prašom rašyti į „Diskusijas“ arba adresu: aiste.pangonyte@vlkk.lt.

Paskutiniai pakeitimai 2014 m. rugsėjį.

 

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

Žymės: vietovardžiai.